Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-14 · Byla Nr. 2SA-65-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-14
Bylos Nr.
2SA-65-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Rasa Gudžiūnienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-65-52/2008

Teisėjas Petras Smaliukas Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 129.1; 129.16.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Rasos Gudžiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-929-67/2008 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Daivai Prunskienei, S. T., S. J., dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2007-11-14 raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0068/07/42. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. vasario 19 d. gavo antstolės Daivos Prunskienės raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0068/07/42. Šiame raginime savivaldybė raginama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos parengti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus, numatytus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punkte, t.y. parengti žemės sklypų planus, pasiūlyti specialiąsias žemės sklypų naudojimo sąlygas, nustatytas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, urbanistinius - architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypų naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, apskaičiuoti sklypų vertę, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, suteikiant Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 327 suformuotus žemės sklypus Nr. 17 ir 18.

2007 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo antstolės pranešimą, kuriuo primenama apie raginimą vykdyti teismo sprendimą. 2007 m. liepos 9 d. raštu Nr. A104-2519(17.1.14-TD-3.) Savivaldybė informavo antstolę, jog 2007 m. birželio 28 d. yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko raginime nurodytus veiksmus ir tuo būdu įvykdė teismo sprendimą. Šio įsakymo 3.1 punkte nustatyta, jog žemės sklypai pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į neurbanizuotų teritorijų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, rekreacinių želdynų (parkų, skverų, aikščių, žaliųjų jungčių, pliažų) ir aktyviai rekreacijai skirtą teritoriją. Todėl vadovaudamasi CPK 632 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė teismo antstolės užbaigti minėtą vykdomąją bylą. Tačiau į minėtą prašymą antstolė neatsakė. CPK 655 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl pateiktas vykdyti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui ir vėl pateiktas vykdyti. Šiuo atveju akivaizdu, jog antstolė pažeidė minėtą imperatyvią teisės normą. Be to, 2007 m. lapkričio 14 d. raginimu skolininkas raginamas įvykdyti jau įvykdytą teismo sprendimą. Antstolė daugiau nei 5 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, o 2007 m. lapkričio 14 d. pateikė raginimą įvykdyti jau įvykdytą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Prunskienė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti. Nurodė, kad D. Prunskienės kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. J1-2941-14/06, išduotas 2007-02-06, skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išieškotojai S. T., S. J., P. N. ir S. N. dėl rašto pripažinimo nepagrįstu ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2007 metų vasario 19 d. skolininkui buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų. 2007-03-06 antstolės D. Prunskienės kontora gavo skolininko prašymą sustabdyti teismo sprendimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0068/07/42 ir tuo pačiu apskundė minėtą raginimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-04-04 nutartį nepakeistą. 2007 m. birželio 26 vykdomoji byla Nr. 0068/07/42 grįžo į antstolės kontorą tolimesniam vykdymui. 2007-06-27 skolininkui buvo išsiųstas raštas dėl sprendimo vykdymo vykdomojoje byloje. 2007-07-19 antstolės Daivos Prunskienės kontora gavo skolininko raštą dėl įvykdyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, pridėdamas 2007-06-28 įsakymą Nr. 30-1283. Antstolė nurodė, jog skolininkas nepilnai įvykdė minėtą sprendimą, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įpareigota nustatyti ne tik sklypų ribas ir plotą, bet ir sklypų paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1283 yra nustatyta sklypų nr. 17 ir 18 paskirtis, tačiau nenustatytas naudojimo būdas ir pobūdis. Kadangi minėtas sprendimas įvykdytas dalinai, antstolė D. Prunskienė 2007-11-14 išsiuntė raginimą tik toje dalyje, kurioje nėra įvykdytas sprendimas ir geruoju duota 10 dienų terminas tai įvykdyti ir užbaigti minėtos vykdomosios bylos vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-14 nutartimi pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų atmetė (b.l. 75-78). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 28 d. priėmė įsakymą „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“ (vykdomoji byla Nr. 0068/07/42). Šio įsakymo 3.1 punkte nustatė, jog žemės sklypai pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į neurbanizuotų teritorijų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, rekreacinių želdynų (parkų, skverų, aikščių, žaliųjų jungčių, pliažų) ir aktyviai rekreacijai skirtą teritoriją. Teismas nesutiko, kad šiuo punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nustatė šių žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį. Teismas konstatavo, kad nei pagal Žemės įstatymą, nei pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 patvirtino naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, nėra numatyta tokio žemės naudojimo būdo ir pobūdžio: „žemės sklypai pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į neurbanizuotų teritorijų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, rekreacinių želdynų (parkų, skverų, aikščių, žaliųjų jungčių, pliažų) ir aktyviai rekreacijai skirtą teritoriją”. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“ 3.1 punktas įstatymo numatyta tvarka ir forma nenustato žemės naudojimo būdo bei pobūdžio. Teismas laikė, kad antstolė pagrįstai pateikė skolininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2007 m. lapkričio 14 d. raginimą dėl įvykdymo sprendimo vykdomojoje byloje geruoju dalyje, kurioje nurodyta nustatyti žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolės D. Prunskienės veiksmų ir panaikinti 2007 m. lapkričio 14 d. raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0068/07/42. Pareiškėjas nurodo, kad įsiteisėjus 2005 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimas Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Rygos ir Justiniškių g. detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto Rygos ir Justiniškių g. sankirtos detaliojo plano sprendinius toje dalyje, kuria sklypai Nr. 17 ir 18 priskirti rekreaciniai zonai, laikomas panaikintu ir negali būti taikomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas ginčijamoje nutartyje visiškai neįvertino fakto, jog 2007 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“ 3.1 punktu skolininkas būtent ir įvykdė LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punkte numatytą reikalavimą ir tokiu būdu tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius vadovaujantis teismų sprendimais bei galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės įpareigojimą nustatyti sklypų naudojimo būdą ir pobūdį įvykdyti kitokiu būdu nei, kaip tai buvo padaryta 2007 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“. Pažymi, kad 2007 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir juo yra tiksliai bei preciziškai įvykdytas teismo sprendimas. Pareiškėjas nurodo, kad vienintelis sklypų Nr. 17 ir 18 atžvilgiu galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio sprendiniais vadovaujantis ir buvo Administracijos direktoriaus įsakyme nustatyti 3.1 bei 3.2 punktai. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų susijusių su galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu (Vilniaus miesto bendruoju planu), pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikia papildomus dokumentus (Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio ištrauką bei bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę), įrodančius, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. T. ir S. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš skolininko 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys nesutinka su skolininko argumentu, kad pareiškėjas yra pilnai įvykdęs teismo sprendime nustatytą prievolę ir sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių gatvėje būdas bei pobūdis nustatyti Vilniaus miesto bendruoju planu. Suinteresuoti asmenys pabrėžia, kad sklypų naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatomi vieninteliu dokumentu - detaliuoju teritorijos planu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakyme Nr. 30-1283 „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“ nėra nurodytas ginčo sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio turinys. Ginčo sklypai Nr. 17 ir Nr. 18 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašų akivaizdžiai matyti, kad nurodyta tik šių sklypų paskirtis, tačiau nenurodytas jų naudojimo būdas ir pobūdis, o tai rodo, kad pareiškėjas netinkamai ir nepilnai įvykdė teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-05-29 priėmė sprendimą, kuriam 2006-12-19 įsiteisėjus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti pareiškėjų S. T., S. J. ir P. N. nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus, numatytus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 punkte, t.y. parengti žemės sklypų planus, pasiūlyti specialiąsias žemės sklypų naudojimo sąlygas, nustatytas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, urbanistinius – architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypų naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, apskaičiuoti sklypų vertę, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, suteikiant Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje Vilniaus miesto tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 327 suformuotus žemės sklypus Nr. 17 ir 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-02-06 išdavė vykdomąjį raštą. Pareiškėjas laiko, kad jis įvykdė teismo sprendimą, priimdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakymą „Dėl sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 Justiniškių g. duomenų nustatymo“. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog teismo sprendimas yra neįvykdytas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-06-28 įsakymu nenustatė žemės naudojimo būdo bei pobūdžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius nustato žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų, turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ buvo patvirtintas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir turinys. Šiame įsakyme nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ar keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad žemės sklypo naudojimo būdas tai teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o sklypo naudojimo pobūdis tai leidžiamos vykdyti veiklos specifika. Šių teisės aktų sisteminė analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakyme nėra nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Nesant nurodytiems žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui, laikytina, kad pareiškėjas neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-05-29 sprendimo.

Pareiškėjas nurodė, kad vienintelis sklypų Nr. 17 ir 18 atžvilgiu galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio sprendiniais vadovaujantis ir buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakyme nustatyti 3.1 bei 3.2 punktai. Tokiu būdu pareiškėjas bando įrodyti, jog bendrasis planas nustato sklypų Nr. 17 ir Nr. 18 naudojimo būdą ir pobūdį – priskiriant juos rekreaciniams sklypams, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-03-25 sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Rygos ir Justiniškių g. detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto Rygos ir Justiniškių g. sankirtos detaliojo plano sprendinius toje dalyje, kuria sklypai Nr. 17 ir Nr. 18 priskirti rekreacinei zonai (b.l. 66-69). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas nenustatė sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio, priskiriant juos rekreaciniams sklypams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija laiko, kad antstolė Daiva Prunskienė pagrįstai pateikė Vilniaus miesto savivaldybei raginimą įvykdyti teismo sprendimą (LR CPK 655 str.). Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pilnai neįvykdė Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2006-05-29 sprendimo, kuris įsiteisėjo 2006-12-19. Kadangi pareiškėjas su tokia teismo nuomone nesutinka ir nežino, kaip galima įvykdyti teismo sprendimą, pažymėtina, kad jis gali kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo (LR CPK 278 str.).

Pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-14 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.15 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mažina suinteresuotiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suinteresuotų asmenų S. T. ir S. J. naudai 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Neringa ŠvedienėRasa Gudžiūnienė