Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai A. T., kaltinamajam S. T., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-06-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p.,145 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2015-01-17, apie 12.00 val., lauke, prie (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą įspyrė savo mamai A. T. į koją ir vieną kartą į sėdmenis, tokiu būdu savo artimai giminaitei – mamai A. T. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-17 buvo pagiringas, alkoholį vartojo iš vakaro, įvykio metu jautėsi truputį apsvaigęs. Mama negražiai jį pavadino, todėl jis, avėdamas žieminiais batais, jai du kartus įspyrė, vieną kartą į koją, kitą kartą į sėdmenis. Mama verkė, mano, kad jai skaudėjo. Vasarą buvo teisiamas taip pat už smurtavimą savo mamos atžvilgiu.

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi S. T., kuris piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna agresyvus. 2015-01-17 jis girtavo pas kaimyną, ji nuėjo jo parsivesti, tačiau jos neįsileido. Kada ji pagrasino, kad iškvies policiją, sūnus išėjo į lauką ir avėdamas žieminiu batu spyrė jai į koją, į sėdmenis, jautė fizinį skausmą, liko mėlynė. tai ne pirmas kartas, kada sūnus smurtauja jos atžvilgiu, vasarą buvo teisiamas už tai, kad sulaužė jai ranką.

Iš 2015-01-17 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio E. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi A. T. paaiškino, jog jos neblaivus sūnus spyrė jai į dešinę koją, vadino necenzūriniais žodžiais (b.l. 4-5).

2015-01-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-3).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6601 užfiksuota, kad 2015-01-17, 14.04 val. S. T. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu S. T. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad įspirdamas savo mamai A. T. į koją ir vieną kartą į sėdmenis, S. T. tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog tokių veiksmų ėmėsi, kai mama jį pavadino negražiais žodžiais, pripažįsta spyręs savo mamai du kartus. Nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus įspyrė jai į koją ir į sėdmenis, kadangi sūnus avėjo žieminiais batais, spyrio metu ir po to jautė fizinį skausmą, atsirado mėlynė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina policijos patrulių 2015-01-17 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės, jog S. T., būdamas neblaivus, spyrė savo motinai, nukentėjusioji išsakė apie skausmą kojoje. Kadangi S. T. tyčia spirdamas sukėlė fizinį skausmą savo mamai, o toks asmuo pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra artimasis giminaitis, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

S. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. T. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant S. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ir abstinencinės būsenos buvo gydytas Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre (b.l. 21), tačiau dėl tokios diagnozės skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b.l. 25). Svarbu pažymėti, kad S. T. teisiamas antrą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką S. T. įvykdė prieš tą patį asmenį – panaudojo fizinį smurtą savo mamos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą S. T. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi naują nusikalstamą veiką S. T. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Tačiau įvertinus tai, kad S. T. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo mamos atsiprašė, yra užsiregistravęs darbo biržoje, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. T. skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nemokamai išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-01-27 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-427 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis –23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. T. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 str., 72² str., S. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

-dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir

-per keturis mėnesius išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.