Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-342-651/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
AN2-342-651/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00439-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-342-651/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00439-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.8; 21.11.10 (S)
ROIK 21131228831KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. S. 2021 m. balandžio 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 4 d. 18.00 val. Tilžės g., Klaipėdoje, vairavo automobilį Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. (toliau – ir Institucija) 2021 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-1528-2021 J. S. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens skundas, kuriame J. S. prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 4 d. nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutiko su J. S. skundu.

5. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, J. S. skundą atmetė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetęs apelianto prašymą atidėti teismo posėdį, kol bus skirta antrinė teisinė pagalba, pažeidė J. S. teisę į tinkamą gynybą.

6.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi padarė klaidingą išvadą, jog J. S. vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Priešingai, nei teigiama nutartyje, J. S. vairuotojo pažymėjimą turėjo ir turi.

6.3. Taip pat neatskleista bylos esmė dėl privalomojo transporto priemonės draudimo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus visas objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog J. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1528-2021 nubaustas pagrįstai, administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

9. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šį prašymą motyvuoja argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kol jam bus suteikta antrinė teisinė pagalba.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvai nesudaro pagrindo tenkinti šio prašymo. Visų pirma, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad būtinybę būti atstovaujamam advokato, J. S. grindžia argumentais, jog praeityje buvusi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė jam pasakiusi, jog jis šiame teisme niekada nelaimės bylų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra ir visiškai deklaratyvūs, ir nepakankami sukelti abejonėms dėl teismo galimo išankstinio nusistatymo. Antra, Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. balandžio 23 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) raštas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. balandžio 20 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo J. S. buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. J. S. minėtą Tarnybos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – Ginčų komisija), kuris 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu sustabdė bylos nagrinėjimą iki karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Klaipėdos apylinkės teismas 20215 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, įvertinęs minėtą Ginčų komisijos sprendimą, kitą teismo posėdį paskyrė 2021 m. liepos 27 d. Šis posėdis atidėtas iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. – nuspręsta užklausti Ginčų komisiją dėl (ne) priimto sprendimo dėl J. S. skundo. Ginčų komisija teismui pateikė 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo neteikti J. S. antrinės teisinės pagalbos atmestas. 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdis, tenkinus J. S. pareiškimą dėl teismo posėdžių sekretorės nušalinimo, atidėtas 2021 m. rugpjūčio 24 d. J. S. pateikė prašymą atidėti ir šį posėdį, kadangi nurodė apskundęs minėtą Ginčų komisijos sprendimą. Klaipėdos apylinkės teismas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, išklausė byloje dalyvaujančių asmenų, tarp jų ir J. S. paaiškinimus, ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021 m. rugpjūčio 26 d.

12. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 28 d. nutartimi J. S. skundą dėl Ginčų komisijos sprendimo atsisakė priimti ir Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs J. S. skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

13. Taigi šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad antrinė teisinė pagalba J. S. šioje byloje neteikiama, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo netenkinęs J. S. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kol jam bus suteikta antrinė teisinė pagalba. Taip pat pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. S. ne tik teikė išsamius rašytinius paaiškinimus, tačiau ir dalyvavo teismo posėdyje, kuriame pateikė paaiškinimus, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Šį argumentą apeliantas motyvuoja tuo, jog nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl J. S. vairuotojo pažymėjimo (ne) turėjimo bei transporto priemonės draudimo privalomuoju draudimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. S. administracinės nuobaudos paskirtos už ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Skundžiamu nutarimu J. S. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 4 d. 18.00 val. Tilžės g., Klaipėdoje, vairavo automobilį Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

16. Apeliantas akcentuoja, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis vairuotojo pažymėjimą visada turėjo ir turi, todėl administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą jam paskirta nepagrįstai. Papildomai pažymi ir tai, jog šiuo metu vyksta ginčas dėl Institucijos sprendimo atimti jam teisę vairuoti.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu (b. l. 44-45). Šiuo nutarimu J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. 2019 m. vasario 28 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas asmeniui dalyvaujant ( b. l. 41-42). 2019 m. kovo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nutarimas J. S. išsiųstas registruotu laišku į gyvenamąją vietą, 2019 m. balandžio 4 d. siunta gavėjui įteikta ( b. l. 46-50). Taigi J. S. yra žinoma apie priimtą sprendimą paskirti 60 Eur baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui. Byloje nėra ginčo, jog J. S. nutarimą priėmusiai institucijai negrąžino specialiąją teisę patvirtinančio dokumento.

18. ANK 686 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Nors apeliantas skunde nurodo, jog iki šiol nėra išspręstas ginčas, susijęs su dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemone, atėmimu, tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nėra užvesta bylos (ų), kurioje būtų ginčijamas (ginčytas) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 28 d. nutarimas. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir šio fakto neneigia aplinkybė, jog J. S. Institucijai nėra grąžinęs specialiąją teisę patvirtinančio dokumento.

19. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.

20. Kaip teisingai nurodo ir Institucija, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės vairuoti grąžinimo tvarką, numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka.

21. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 12 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje saugomus vairuotojo pažymėjimus <...>, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos ar elgesio būklė atitinka nustatytus reikalavimus, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas <...> (jei vairuotojo pažymėjimas <...> nebuvo paimtas <...> – policijos įstaigai, kuri vykdo nutarimą atimti teisę vairuoti), <....> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir atitinkamus dokumentus. 15 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus ir aprašo 14 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas <...> priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

22. Byloje nėra duomenų, ir apeliantas neginčija, kad iki šio administracinio nusižengimo padarymo jis būtų atlikęs anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. balandžio 4 d., 18.00 val., J. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Todėl šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija nepagrįstai pripažino J. S. padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

23. Taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju neatskleista bylos esmė dėl J. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

24. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išrašo matyti, kad automobilis Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 4 d. buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 31-32).

25. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Šiuo atveju J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą, o ne už pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, todėl jo nurodytos aplinkybės, kad ne jis, o jo sutuoktinė turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neturi teisinės reikšmės.

26. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė