Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, V. V. ir K. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. V., mirusio 2020 m. sausio 24 d., palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. V., kurio paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Palangoje. Gyvenant santuokoje po ½ dalis buvo įgytas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl mirusio V. V. palikimo priėmimo nesikreipė, nes sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs, o kito paveldimo turto, išskyrus butą, nebuvo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po sutuoktinio mirties, ji bute liko gyventi ir butą valdė įprastine tvarka kaip savo, jį išlaiko, moka mokesčius. Pareiškėja turi du sūnus, kurie gyvena Palangoje su savo šeimomus ir į mirusio sutuoktinio buto dalį nepretendavo, todėl į notarą taip pat nesikreipė. Su sūnumis susitarė, kad po pareiškėjos mirties buvęs šeimos butas jiems paliks kaip įstatyminiams įpėdiniams. Pažymi, kad daugiau įpėdinių į mirusio sutuoktinio turtą nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, siekiant gauti paveldėjimo teises liudijimą, kad galėtų visu turtu naudotis savo nuožiūra,- kitokiu,- neteisminiu būdu gauti dokumentą, kuriuo, remiantis jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra galimybės.

Suinteresuoti asmenys K. V. ir V. V. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja yra jų mama, jie su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad jie į turtą, atsiradusį po tėvo mirties, nepretenduoja. Prašo bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ji nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje, esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Teisme gautas pareiškėjos N. V. atstovo advokato padėjėjo Lauryno Vainoro prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant dėl aplinkybių, susijusių su COVID – 19 liga. Prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą jame nurodytų motyvų pagrindu.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Teismas nenustatė procesinių kliūčių nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjai, jos atstovui bei suinteresuotiems asmenims, todėl byla nagrinėjama šiems proceso dalyviams nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. sausio 24 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis V. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokoje įgijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Pareiškėjos į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties moka nekilnojamojo turto bei kitus mokesčius, t. y. išlaiko nurodytą turtą bei rūpinasi juo. Taip pat nustatyta, kad po palikėjo V. V. mirties paveldėjimo byla Palangos miesto trečiajame notarų biure nebuvo ir nėra užvesta.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, prižiūri, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Vadovaujantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar pareiškėja N. V. priėmė V. V. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmais, patvirtinantys, jog pareiškėja siekė valdyti paveldėtą turtą kaip jo savininkė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, nustatyta, kad N. V. ir V. V., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m. Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas pareiškėjos ir jos velionio sutuoktinio bendra nuosavybe. Pareiškėja po savo sutuoktinio V. V. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja po palikėjo mirties priėmė atsiradusį palikimą – pradėjo šį turtą valdyti, juo naudotis, rūpintis kaip savu, mokėti mokesčius. Byloje nustatyta, kad pareiškėja šiame bute gyvena, moka mokesčius. Pareiškėja šiuos veiksmus atliko, nepraleisdama CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą iškart po palikėjo mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo V. V. mirties likusį turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius, ji po savo sutuoktinio mirties pradėjo rūpintis pastrajam priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi kaip savo ir tęsia aktyvius valdymo veiksmus iki šios dienos (CPK 185 straipsnis). Kiti įstatyminiai įpėdiniai, mirusiojo V. V. sūnūs V. V. ir K. V., bei suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po sutuoktinio V. V. mirties likusį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą, todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimo Nr. 56 13 punktas). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. V. mirties, konkrečiai to turto neįvardinus.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos N. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi šį paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.