- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- B2-2765-221/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- Roberto Mačensko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas”
- Trečiasis asmuo
- „Lietuvos energijos gamyba“
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Roberto Mačensko pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas”, trečiasis asmuo „Lietuvos energijos gamyba“, akcinė bendrovė
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, atsakovės UAB „Energijos kodas” direktorius, pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškimą priėmė.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Energijos kodas” yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, nes bendrovė šiuo metu negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. Viena iš svarbiausių finansinių problemų priežasčių – 2013 m. spalio 2 d. AB „Lietuvos energija“ vienašališkai nutraukta elektros energijos sutartis. Sutarties vykdymas atnaujintas tik po 6 dienų, dėl to bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų tiekti energiją vienam iš pagrindinių klientų UAB „Elektrum Lietuva“ bei kitiems savo klientams. Bendrovei itin daug nuostolių sukėlė tinklo operatorių veiksmai, dirbtinai ribojant konkurenciją ir elektros energijos importą, dėl ko išaugo energijos kaina. Kadangi bendrovė su klientais yra pasirašiusi energijos tiekimo sutartis fiksuotomis kainomis, dėl staigaus elektros energijos kainų šuolio rinkoje bendrovės trečio ketvirčio rezultatai buvo nuostolingi. Bendrovė pradėjo vėluoti vykdyti einamuosius atsiskaitymus už pateiktą elektros energiją, kurie vykdomi kiekvieną savaitę, o už biržoje įsigytą energiją – kitą dieną. Bendrovė pradėjo ir toliau tebevykdo tokias priemones, kurios leis bendrovei atstatyti mokumo problemas ir atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės kreditorių reikalavimai bus dengiami dalimis restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir išsaugojus vykdomą veiklą bei pasiekus pagrindinių tikslų, numatytų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse, bendrovė turėtų galimybę ne tik pilnai įvykdyti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vykdyti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Lietuvos energijos gamyba“, AB nurodo su ieškiniu nesutinkantis. Teigia, kad UAB „Energijos kodas“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra nepagrįstas, pažeidžiantis įmonių kreditorių interesus, įmonė galimai yra nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos priemonės įmonės mokumui atstatyti yra realiai neįgyvendinamos, finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimas sąlygotų tik dar didesnius nuostolius. Trečiajam asmeniui kyla abejonių, ar įmonė šiuo metu apskritai vykdo veiklą.
Restruktūrizavimo bylą kelti atsisakytina.
Restruktūrizavimo bylos nėra dispozityvios, tačiau aktyvus teismo vaidmuo restruktūrizavimo byloje nereiškia, jog teismas už šalis turi įrodinėti jų pareikštų reikalavimų bei atsikirtimų į juos pagrįstumą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius aukščiau nurodytų sąlygų buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas turi teisę nuspręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui teikia įmonės direktorius, laikytina, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti įstatymo nustatytus įmonės dokumentus, reikalingus restruktūrizavimo bylai iškelti, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas spręstinas rašytinio proceso tvarka, pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, privalo vertinti ne tik ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų reikalavimų atitikimą, bet ir nustatyti, ar faktiškai dar neegzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje numatyta bankroto bylos iškėlimo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572/2011).
Įmonės nemokumo sąvoka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra atskleista, todėl sprendžiant, ar nėra pagrindo atsisakyti iškelti atsakovės įmonei restruktūrizavimo bylą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, vadovaujamasi Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės nemokumas – tai jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Iš trečiojo asmens byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad jau UAB „Energijos kodas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje tarp atsakovės įmonės ir jos kreditoriaus – trečiojo asmens „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra kilęs ginčas dėl to, ar įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, sudarantys prielaidas atkurti įmonės mokumą restruktūrizavimo proceso eigoje, ar įmonės finansinių sunkumų pobūdis lemia nemokumą ir prielaidas jai bankrutuoti.
UAB „Energijos kodas“ 2013 m. gruodžio 17 d. balanso duomenimis, atsakovės įmonės turto balansinė vertė – 7 949 435 Lt (nematerialaus turto vertė sudaro 599 Lt, materialaus turto – 215 679 Lt, trumpalaikio turto – 7 733 156 Lt, atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 664 314 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 6 556 991 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 511 852 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 307 962 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad atsakovė pradelstų įsipareigojimų pareiškimo pateikimo teismui dieną neturi.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus trečiojo asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, jog atsakovės įmonės balanse įrašyto atsakovei priklausančio turto apimtis, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytame kreditorių finansinių reikalavimų sąraše įvardytas atsakovės įmonės pradelstų ir nepradelstų skolų sumų santykis neatitinka realios padėties (CPK 185 straipsnis).
Pareiškėjas kreditorių finansinių reikalavimų sąraše nurodo, kad 4 053 065,14 Lt skola „Lietuvos energijos gamyba“, AB nepradelsta. Su tuo nesutikdamas trečiasis asmuo tvirtina, kad visa atsakovės skola kartu su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais trečiajam asmeniui 2013 m. gruodžio 5 d. sudaro 6 995 546,56 Lt. Nors pareiškėjas nurodo, kad įmonė pradelstų mokėjimų neturi, tačiau iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų – faktūrų) matyti, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su trečiuoju asmeniu – atsakovės skola pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį – 2 563 347,40 Lt (iš jų palūkanos sudaro – 16 905,42 Lt), pagal balansavimo sutartį – 4 412 528,52 Lt, už vėlavimą atsiskaityti atsakovei paskaičiuoti delspinigiai – 19 670,64 Lt. Atsakovės įsiskolinimas „Lietuvos energijos gamyba“, AB nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. padidėjo beveik 3 000 000 Lt. Kaip nurodo trečiasis asmuo, jo atstovai dėl susidariusios skolos bei jos grąžinimo ne kartą yra susitikę su atsakovės atstovais, tačiau jie nė karto nebuvo užsiminę apie ketinimus įmonei kelti restruktūrizavimo bylą, vis žadėjo padengti įsiskolinimą, be to, atsakovė vengė sudaryti trečiojo asmens siūlomus susitarimus dėl skolos išdėstymo bei atsiimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesutiko skolos sumokėjimo užtikrinti vekseliais.
Įvertinus kartu su pareiškimu bei metmenyse pateiktus įmonės duomenis 2013 m. rugsėjo 30 d. bei pareiškėjo pateiktus įmonės duomenis 2013 m. lapkričio 30 d., matyti, kad per du mėnesius atsakovės finansiniai duomenys ženkliai pakito, t. y. iš 2013 m. rugsėjo 30 d. įmonės balanso matyti, kad įmonė turi turto – 11 608 246 Lt, mokėtinos sumos sudaro – 11 458 846 Lt, ataskaitinių metų nuostolis – - 2 613 122 Lt, nuosavas kapitalas – 149 400 Lt, o praėjus vos dviem mėnesiams, t. y. 2013 m. lapkričio 30 d. balanse – įmonė turi turto – 7 949 435 Lt, mokėtinos sumos sudaro – 9 307 962 Lt, ataskaitinių metų nuostolis – - 4 121 049 Lt, nuosavas kapitalas – - 1 358 527 Lt. Iš šių pareiškėjo pateiktų įrodymų darytina išvada, kad įmonės finansinė padėtis per vos dviejų mėnesių laikotarpį ženkliai pakito, t. y. finansinė padėtis pablogėjo.
Vertinant pareiškėjo pateiktus įmonės duomenis bei trečiojo asmens „Lietuvos energijos gamyba“, AB pateiktus įrodymus, matyti, kad vien šiam kreditoriui įsiskolinimas yra pradelstas sumokėti, visa pradelsta įsiskolinimo suma be paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių – 6 958 970,50 Lt, t. y. šis pradelstas mokėjimas sudaro 88 procentus atsakovės turto (7 949 435 Lt), todėl yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Energijos kodas“ yra nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte naudojamos sąvokos prasme. Dėl šios aplinkybės atsisakytina iškelti UAB „Energijos kodas“ restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ir pareiškimo surašymo dieną metmenyse nurodytas įsiskolinimas trečiajam asmeniui – 4 053 065,14 Lt viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (7 949 435/2=3 974 717,50).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors kasacinis teismas šias nuostatas suformulavo galiojant ankstesnei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijai, tačiau jos yra aktualios ir nagrinėjamu atveju.
Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą.
Atsakovės kreditoriais, kurie parduoda elektros energiją, yra nurodyti „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir Nord Pool Spot elektros birža. Tačiau trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad jis nebederina elektros energijos tiekimo grafikų su atsakove, nes ji nevykdo savo skolinių įsipareigojimų pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, o ir pati atsakovė atsisakė balansavimo elektros energijos balansavimo sutarties pagrindu. Atsakovei nebendradarbiaujant su vienu iš elektros energijos tiekėjų, laikytina, kad sumažės ir atsakovės energijos pardavimo apimtys. Teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovė nebus pajėgi pakeisti situaciją taip, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais ir tęsiamas normalios ūkinės – komercinės veiklos vykdymas. Atsakovė vieną iš pagrindinių finansinių sunkumų priežasčių nurodė su „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą, ir tai, kad elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tik po 6 dienų. Tačiau, kaip nurodo trečiasis asmuo, elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis buvo nutraukta, būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Be to, trečiajam asmeniui nustojus derinti elektros energijos tiekimo atsakovei grafikus, atsakovė turėjo galimybę elektros energiją įsigyti iš kitų elektros energijos tiekėjų. Trečiojo asmens nuomone, pagrindinė atsakovės finansinių sunkumų priežastis – pasikeitusi padėtis elektros energijos rinkoje. Kaip nurodoma metmenyse, atsakovė su klientais pasirašė sutartis fiksuotomis kainomis, o elektros kainos rinkoje pakilo, todėl atsakovės rezultatai buvo nuostolingi. Teismas taip pat sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad UAB „Energijos kodas“ restruktūrizavimo plano metmenys praktiškai neįgyvendinami, juose nurodytos priemonės nėra realios, jos negali atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos, sumažinti įsiskolinimus bei išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Atsakovės metmenyse nurodytos įmonėje įgyvendinamos ir numatomos priemonės veiklos pertvarkymui ir rezultatų pagerinimui negali būti pripažintos efektyviomis ir neužtikrina pelningos įmonės veiklos vykdymo. Priešingai, nesudarius sutarčių su elektros energijos tiekėjais bei klientais, nepertvarkius įmonės veiklos, darytina išvada, kad įmonė ir toliau bus nuostolinga. Darytina išvada, kad, esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma atkurti normalią įmonės veiklą, ją vykdyti ir iš gaunamų pajamų atsiskaityti su įmonės kreditoriais (CPK 185 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad metmenų 2.3 punkte nurodyta, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai 2013 m. rugsėjo 30 d. surado 11,14 mln. Lt, kai tuo tarpu įmonės balanse nurodyta – 11,45 mln. Lt, taip pat yra nurodyta, kad įmonė turi įsiskolinimų. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 65 tūkst. Lt, tačiau pareiškėjo įmonės pateiktame kreditorių sąraše darbuotojams mokėtina suma nesutampa su nurodyta metmenyse. Be to, abejonių kelia atsiskaitymo su įmonės darbuotojais terminai, kurie siekia net iki 2022 m. spalio mėnesio.
Be to, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Restruktūrizavimo planui nepritariant vienam iš pagrindinių kreditoriui „Lietuvos energijos gamyba“, AB, sėkmingas UAB „Energijos kodas“ restruktūrizavimo procesas nėra įmanomas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.).
Išdėstyti argumentai įrodo esant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, dėl kurių teismas privalo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“ (įmonės kodas 302414693).
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT73 7044 0600 0704 6901, akcinė bendrovė SEB bankas, banko kodas 70440, vykdyti einamuosius mokėjimus.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.