- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- 1-1690-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13235-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas 2017-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018-01-02; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2019-04-01, apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,41 promilės alkoholio) tyčia spyrė nukentėjusiajai sugyventinei A. M. į dešinės kojos šlaunį, rankomis užlaužė A. M. dešinę ranką ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju I. V. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Su A. M. jie yra pora kelis metus, kartu veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute dar gyvena A. M. sūnus L.. Jis su A. M. iki sulaikymo gėrė jau tris dienas. Mano, kad su A. M. sukonfliktavo dėl degtinės, nemano, kad dar dėl ko nors galėjo pyktis. Jis dirba sunkiai, todėl kai turi 7 laisvadienius, stengiasi atsipalaiduoti. Jis yra (duomenys neskelbtini) grafikas priklauso nuo užsakymo, gali būti kviečiamas bet kuriuo metu, kai išliejamos pramoninės grindys ir sustingsta betonas. Nuo ko 2019-04-01 prasidėjo konfliktas, tiksliai negali pasakyti, buvo girtas. Atsibudo, išgėrė degtinės, išėjo į balkoną parūkyti. Kaip ginčijosi, negali nupasakoti. Jis spyrė A., pataikė į šlaunį, ji pasakė: „bus tau“. Jis pasakė atsitraukti nuo jo, ją stūmė į kambarį, taip A. M. ranką ir užsuko. Dėl girtumo negali smulkiai nupasakoti visų aplinkybių. Kaltę pripažįsta, gailisi. Dėl konflikto kaltas tik alkoholis, kai negeria, tuomet ir nesipyksta. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 17).
Nukentėjusioji A. M. pateikė pareiškimą, kad 2019-04-01 apie 09.00 val. sugyventinis I. V. pradėjo su ja konfliktuoti, stumdyti, grasinti, spyrė jai į dešinę šlaunį, užlaužė dešinę ranką. Dėl tokių I. V. veiksmų A. M. patyrė fizinį skausmą (b. l. 5).
Nukentėjusioji A. M. apklausiama tyrimo metu parodė, kad 2019-04-01, apie 09.00 val., jos neblaivus sugyventinis I. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo gyvena apie 4 metus laiko, pradėjo su ja konfliktuoti. Konfliktas pasireiškė stumdymu, grasinimu I. V. sugniaužus dešinės rankos kumštį ir užsimojus ranka jai trenkti. Tada sugyventinis spyrė jai į dešinės pusės šlaunį. Vėliau jai užlaužė dešinės pusės ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Smurtas kartojasi ne pirmą kartą, bet policija kviesta nebuvo, ji bijo savo sugyventinio, bijo su juo būti viename bute. Įvykio metu buvo vartojamas alkoholis. Medicininės pagalbos jai nereikia, į medicininę įstaigą nesikreips. Pats konfliktas vyko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Tikrinimo alkotesteriu pažymoje matyti, kad 2019-04-01 10.35 val. I. V. užfiksuotas 2.41 prom. neblaivumas (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. V. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė bendras įvykio aplinkybes, I. V. kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. M. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji pažymėjo, kad dėl smurtinių I. V. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė kokiu būdu ir aplinkybėmis prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Objektyvūs bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, teismas vertina, jog tai neginčytinai turėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams, šią aplinkybę jis iš esmės pripažino ir pats. Taigi, byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad I. V. 2019-04-01, apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio spyrė nukentėjusiajai A. M. į dešinės kojos šlaunį, rankomis užlaužė jos dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, ši aplinkybė nustatyta remiantis tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios parodymais, todėl aptarta I. V. veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. V. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu, taip pat sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 30-32).
Skirdamas bausmę I. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš sugyventinę, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. V. – dirbantis individualiai, baustas administracine tvarka, teistas už analogiškos veikos padarymą, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis (9 mėnesiai laisvės apribojimo) šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes yra adekvatus ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo. Nustatytini ir tam tikri įpareigojimai. Nagrinėjamoje situacijoje tokios elgesio korekcijos priemonės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Tyrimo metu I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.