Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19.34 vai., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes seniai atimtos už automobilio vairavimą būnant neblaiviam. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai A. Š.. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 18.30 vai. Amuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 0,5 1. degtinės. Kadangi reikėjo nusipirkti maisto produktų, o artimiausia parduotuvė už 1 kilometro, tai į parduotuvę nusprendė nuvažiuoti automobiliu. Tada apie 19.30 val. būdamas neblaivus, iš savo kiemo automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į parduotuvę, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie parduotuvės (parduotuvė be pavadinimo), matė, kad sankryžoje, apie 50 m. atstumu nuo jo stovėjo policijos pareigūnai. Jam tik išlipus iš automobilio, policijos pareigūnai iškart priėjo prie jo. Policijos pareigūnai du kartus alkotesteriu tikrino jo girtumą. Vieną kartą jam nustatė 2,4 promilių girtumo laipsnį, o kiek nustatė antrą kartą neatsimena. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Dėl įvykdyto gailisi (b. l. 39).

Kaltinamojo V. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio turinio matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 19.34 vai. (duomenys neskelbtini), V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKL- 0718, patikros Nr. 0976762, buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas (b. l. 1).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriuo pranešta, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju specialistu A. B., tarnybiniu automobiliu „.Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie 19.34 vai. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo – V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Tikrindamas vairuotojo pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui, vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymas 24 straipsnio 4 dalis). Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19106217128. Bendraujant su V. Š. pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Dėl to automobilį vairavusio vyro paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. V. Š. atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 8 valandas. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio nustatymo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, meteorologinės patikros Nr. 0976762, prietaisas parodė 2,47 promilių girtumą. V. Š. po 19 minučių pakartotinai buvo nustatytas blaivumas, prietaisas parodė 2,91 promilių girtumą. Apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, kur dėl įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugojimui nuvežtas į automobilių aikštele, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju specialistu A. B., tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19.34 vai. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Tikrindamas vairuotojo pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui, vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymas 24 straipsnio 4 dalis). Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19106217128. Bendraujant su V. Š. pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Tačiau jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų vairuotojas nevartojo ir automobilyje minėtas asmuo buvo vienas. Jis paklausė vairuotojo V. Š. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. V. Š. atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 8 valandas. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio nustatymo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0718, meteorologinės patikros Nr. 0976762, prietaisas parodė 2,47 promilių girtumą. V. Š. po 19 minučių pakartotinai buvo nustatytas blaivumas, prietaisas parodė 2,91 promilių girtumą. Apie neblaivų vairuotoją buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, kur dėl įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugojimui nuvežtas į automobilių aikštele, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai: pirmasis tikrinimas 2,47 promilių girtumas, antrasis tikrinimas 2,91 promilių girtumas (b. l. 28, 29).

2019 m. spalio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio turinio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Vectra", 2003 m. gamybos, kaina su PVM 1900 eurų (b. l. 11).

Iš V.Į. „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo V. K. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo nekonfiskuoti automobilio. (b. l. 52–54).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertina V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vairuojant jį gyvenvietėje, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. Š. neteistas (b. l. 50), nedirbantis (b. l. 51), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 46–47), kas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina. Nors prokuroras mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau kaip matyti kaltinamasis sistemingai daro analogiškas veikas, kaip minėta praeityje baustas už analogiškus teisės pažeidimus, kurie buvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, yra nedirbantis, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – areštas, jo dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. Š. buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 19:34 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 10:49 val. (b. l. 32, 45) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. Š. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, kai ji jam atimta taip pat už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,47 promilių girtumas, kad tokie V. Š. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be to, D. B. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už analogiškus KET pažeidimus, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. Š. žmonai A. Š. (b. l. 10). Nagrinėjamu atveju matyti, kad automobilis pirktas santuokos metu ir įregistruotas žmonos vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Akcentuotina ir tai, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 68 punktas). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, pagal įstatymą nustatant transporto priemonių savininką yra nesvarbi nuosavybės teisės forma (asmeninė, jungtinė, dalinė). Tai reiškia, kad automobilis „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamajam –V. Š.. Jau buvo minėta, kad bendraturčiai jiems priklausančiu turtu naudojasi bendru sutikimu. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuostato, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika.2010,32). Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią, todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu, transporto priemonė „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42–43), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2019 m. rugsėjo 30 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai ir V. Š. galutinę bausmę skirti 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2019 m. rugsėjo 30 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui „Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.