Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, nukentėjusiąjam R. K., jo įstatyminei atstovei I. B., kaltinamųjų įstatyminiams atstovams L. K., V. K., V. J., I. J., I. K., advokatei Reginai Šeperienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( LR BK) 284 str. 1 d.

K. J., g. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini). moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( LR BK) 284 str. 1 d.

R. K., g. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( LR BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J., R. K., E. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. J., R. K., E. K. 2012 m. kovo 29 d., apie 11 val. 20 min. viešoje vietoje-Alytuje, Putinų g. 40, prie Alytaus profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos skyriaus pastato, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be pagrįstos priežasties prikibo prie nukentėjusiojo R. K., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai-E. K. vieną kartą delnu sudavė per veidą nukentėjusiajam R. K., K. J. sudavė smūgį į veidą ranka ir kumščiu, du kartus spyrė į koją, R. K. spyrė į koją, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, dešinės blauzdos sumušimo, tokiais savo veiksmais K. J., R. K., E. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. K., apklaustas kaip kaltinamasis, kaltu dėl padarytos veikos prisipažino ir parodė, kad 2012-03-29 apie 11 val. su grupiokais per pertrauką buvo išėjęs į Alytaus profesinio rengimo centro kiemą. Išėjo ir bendramokslis nukentėjusysis R. K., jį kaltinamasis pakvietė pasikalbėti dėl atsilyginimo už suplėštą striukę, nes žiemą nukentėjusysis slidinėdamas nuo kalno griebė kaltinamajam už striukės ir ją suplėšė, jie susitarė, kad nukentėjusysis už tai sumokės 20 litų. Kadangi nukentėjusysis pasakė, kad jokių pinigų neduos, kaltinamasis supyko ir delnu trenkė jam per veidą. Nukentėjusysis, eidamas atgal į mokyklą, užkliuvo už J., šis atstūmė jį, spyrė į pilvą ar į koją ir trenkė ranka į veidą. Tada K. spyrė K. į koją. Kadangi kaltinamojo parodymai skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, šie parodymai buvo perskaityri. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, jis teisme patvirtino, kad kai sudavė smūgį per veidą nukentėjusiajam, prišoko K. su J. ir sudavė smūgius.

Pripažįsta, kad jo veiksmai buivo padaryta neturtinė žala, tačiau prašo mažinti ieškinio sumą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, K. J. parodė, kad bendrakaltinamieji -jo draugai. 2012-03-29 apie 11 val. po ketvirtos pamokos jie visi išėjo į lauką, išėjo beveik visa jų grupė. K. nuėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju, jis nesakė, apie ką jie kalbėsis. Dėl to, kad tarp K. ir nukentėjusiojo yra konfliktas dėl striukės, kaltinamasis nurodo sužinojęs tik po įvykio. K. ir nukentėjusysis nuėjo toliau. Kaltinamasis su K. ėjo iš paskos, girdėjo, kad jie ginčijasi dėl pinigų, klausė, kada bus grąžinta skola, tačiau pokalbio apie striukę kaltinamasis negirdėjo. K. trenkė nukentėjusiajam delnu į veidą, šis susiėmė už veido. Nukentėjusysis eidamas užkabino kaltinamąjį, šis jį stumtelėjo ir sudavė delnu per veidą, tada bandė suduoti alkūne į veidą, bet nepataikė. Vėliau įspyrė į koją. Nukentėjusysis vos negriuvo, tada K. jam dar įspyrė į koją, tačiau apie tai kaltinamasis sužinojo vėliau, nes šio nematė. Nukentėjusysis iš karto apsisuko ir nubėgo į mokyklą.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka atlyginti, prašo mažinti ieškinio sumą.

R. K., apklaustas kaip kaltinamasis, parodė, kad per pertrauką tarp paskaitų jis su bendrakaltinamaisiais išėjo į lauką, išėjo ir daugiau jaunimo, nes buvo pertrauka. K. pakvietė nukentėjusįjį K. pašnekėti, kaltinamasis su J. ėjo paskui juos, nors K. nekvietė. K. kalbėjo, kada bus pinigai, jis kalbėjo apie atlyginimą dėl suplėšytos striukės. Nukentėjusysis atsakė, kad dabar neturi, nežino kada turės. K. susinervino ir trenkė jam per veidą. Nukentėjusysis eidamas užkabino J., tuomet šis trenkė nukentėjusiajam į veidą alkūne kumščiu, plaštaka per veidą, tada du kartus spyrė koja. Kaltinamasis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į blauzdą. Nurodo, kad niekas nukentėjusiajam nesudavė smūgių į šonus ir į nugarą. Po smūgių K. nuėjo link mokyklos. Apie K. sužalojimą kaltinamajam pasakė K. po 7 pamokų.

Pripažįsta, kad jo veiksmais buvo padaryta žala, bet prašo mažinti ieškinio sumą.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad kaltinamuosius pažinojo iš matymo, nes mokosi vienoje mokykloje. Gruodžio mėnesį jis slysdamas nuo kalno įsitvėrė į K. striukę, iširo jos siūlės. Jie susitarė, kad už tai K. jis duos 20 litų. Nukentėjusysis mokykloje buvo persekiojamas dėl tų pinigų, o kadangi jų neatidavė, suma augo ir pasiekė net 70 litų. 2012 03 29 nukentėjusiajam paskambino K. draugas ir liepė išeiti į lauką pakalbėti su K.. Kieme stovėjo daug jaunuolių. K. pasivedė nukentėjusįjį atokiau ir paklausė dėl tų pinigų, nukentėjusysis į tai atsakė, kad nieko nebus, jis tų pinigų negrąžins. K. trenkė jam delnu į kairę veido pusę ir liepė dingti. Eidamas pro J. ir K., jis tikrai nei vieno neužkabino, iš karto pajautė smūgį į veidą, nesuprato, kuris sudavė, bet galėjo suduoti J.. Po smūgio jis pasilenkė ir pajautė daugiau smūgių rankomis ir kojomis iš visų pusių per šonus ir koją, po to buvo kraujosruvos ant šonų ir „guzas“ ant galvos. Jis nebuvo nugriuvęs, bet buvo suklupęs. Kai viskas baigėsi, nuėjo į mokyklą, jam pasidarė bloga ir jis šlubuodamas ėjo namo. Jį pamatė mokyklos darbuotoja ir pranešė direktorei.

Reiškia 8000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes po įvykio jis kreipėsi į ligoninę, jam buvo išrašyti vaistai, sekančią dieną nėjo į mokyklą. Kitą dieną jis nualpo namuose, gydytoja teigė, kad tai dėl traumos. Po sužalojimo paūmėjo lig, kuria jis serga. Dėl sužalojimų jis jautė diskomfortą, jautėsi pažemintas, matėsi „guzas“ ant kaktos, jis dviems mėnesiams buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų. Apie įvykį sužinojo mokykloje, visi tą komentavo, netgi mieste praeinant jam kas nors replikuodavo. Be to, kaltinamieji ir jų draugai pastoviai jam sakydavo, kad jis atsiiimtų pareiškimą.

Liudytojas A. S. parodė, kad ir nukentėjusįjį, ir kaltinamuosius pažįsta, nes K. ir K.-jo grupiokai, o nukentėjusįjį K. pažįsta, nes kartu lankė dramos būrelį. Kovo 29 dieną, po keturių pamokų, moksleiviai išėjo su į lauką, išėjo ir kaltinamieji, o liudytojas atsiliko, nes laukė draugo. Liudytojas kalbėjo su draugu, matė, kad nukentėjusysis su K. kažką kalbėjo, tada pamatė, kad K. trenkė į veidą K., ir J. užsimojo alkūne, bet ar pataikė, nematė, K. spyrė K.. Nurodo, kad gali būti, jog visko nematė, nes nuolat nestebėjo.

Tarnybiniame pranešime dėl R. K. sumušimo užfiksuota, kad 2011-03-29 mokykloje R. K. sumušė tos pačios mokyklos mokiniai (b.l. 3). Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. K. nustatytas galvos sumušimas, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, dešinės blauzdos sumušimas, sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 5-7).

Ikiteisminio bylos tyrimo metu K. J., R. K. E. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. Ištyrus ir patikrinus įrodymus teisme, ši jų veikos kvalifikacija iš esmės pasitvirtino. Veika buvo padaryta viešoje vietoje-prie ugdymo įstaigos, per petrauką tarp paskaitų, dienos metu. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, jų veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. E. K. dėl menkavertės dingsties (atlyginimo už suplėšytą striukę) be priežasties užkabino nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgį per veidą, K. J. sudavė smūgį į veidą ranka ir kumščiu, du kartus spyrė į koją, o R. K. spyrė į koją. Kaltinimas kaltinamiesiems K. J. ir R. K. pareikštas dėl ne mažiau 9 smūgių sudavimo, tačiau ištyrus bylos įrodymus teisme, paaiškėjo, kad K. J. sudavė keturis smūgius, o R. K.-vieną, taigi iš kaltinimo šalintinas smūgių skaičius, kurio teisme nepavyko įrodyti. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad kaltinamieji jam sudavė ne mažiau 9 smūgių, jis buvo spardomas ir mušamas rankomis, jam buvo sumušti šonai, tačiau specialistas nustatė nukentėjusiajam galvos ir blauzdos sumušimus. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio ant kūno buvo kraujosruvos, tačiau teismo medikas tokių sužalojimų nekonstatavo. Įvykio liudytojas A. S. nurodė kelis smūgius, kuriuos jis matė suduodant nukentėjusiajam, tačiau jis nenurodė, kad nukentėjusysis būtų spardomas ar mušamas rankomis. Liudytojo parodymai iš esmės atitinka kaltinamųjų nurodytas įvykio aplinkybes dėl smūgių skaičiaus. Taigi, kaip jau aukščiau minėta, kaltinamiesiems iš kaltinimo šalintinas smūgių skaičius, kurio nepavyko įrodyti teisme.

Kaltinamųjų veikoje buvo įžūlumo požymis, nes nukentėjusysis buvo sužalotas. Nukentėjusysis nesitikėjo tokio kaltinamųjų elgesio, kaltinamieji savo veiksmais išreiškė nepagarbą visuomenei, nes įžūliai paniekino kitą žmogų ir savo veiksmais parodė savo tariamą pranašumą prieš kitą žmogų. Teisme kaltinamieji K. J. ir R. K. negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų, K. J. nurodė, kad apie konfliktą dėl striukės jis sužinojo tik po įvykio. Kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1d., nes jų veiksmais buvo realiai sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis, nes, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nusikalstamus veiksmus stebėjo liudytojas A. S. bei dar kitas asmuo; kadangi veika vyko pertraukos tarp paskaitų metu, neatmestina tikimybė, kad įvykį matė ir kiti moksleiviai, juolab jog visi proceso dalyviai patvirtino, kad prie mokyklos laiptų srovėjo daug mokinių, K. J. nurodė, kad į kiemą išėjo beveik vis jų grupė, nes buvo pertrauka, R. K. taip patvirtino, kad į lauką išėjo daugiau jaunimo, apie tai, kad kieme buvo daug žmonių, paliudijo ir A. S..

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad K. J., R. K., E. K. savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., nusikaltimas įrodytas.

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė 8000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau paskaičiuojant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03).

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 8 000 litų, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau pažymėtina, kad apsprendžiant žalos dydį, būtina atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą ir vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais,

Akivaizdu, kad kaltinamieji, suduodami smūgius nukentėjusiajam, sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, nes nukentėjusysis nesitikėjo tokio kaltinamųjų poelgio. Kaip paaiškino nukentėjusysis, po įvykio jis blogai jautėsi, buvo ištiktas šoko ir išgąsdintas, negalėjo eiti į mokyklą, jam paūmėjo liga, kuria jis serga. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, nes jie nedirba, yra moksleiviai, nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiais, jie išlaikomi tėvų. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamųjų K. J., R. K., E. K. nukentėjusiajam R. K. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2400 litų.

Kadangi R. K. bausmės skyrimo metu yra nepilnametis, jam neišgalint atlyginti civilinių ieškinių, išieškojimas nukreiptinas į jo įstatymę atstovę, kuri pripažinta byloje civiline asakove-jo motiną.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Be to, būtina atsižvelgti ir į LR BK 91 str. numatytas aplinkybes, nes kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai.

Kaltinamieji K. J., R. K., E. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Bendrininkavimas nepripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltinamieji savo nusikalstamus veiksmus atliko nesusitarę dėl to, nepasiskirstę vaidmenimis, jų veiksmai buvo spontaniški ir tarpusavyje nederinti. Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1d. 1p.).

Kaltinamieji K. J., R. K., E. K. teismo teisiami pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą (E. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 93 str. 1d. 1 p. ir 3 p., b.l. 43-44, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis nėra teistas). Kaltinamieji nedirba, mokosi, administracine tvarka bausti (b. l. 45, 67-68, 88), K. J. atžvilgiu administracinė nuobauda galiojanti. Kaltinamieji mokymosi įstaigos charakterizuojami gerai.

Kadangi kaltinamieji savarankiškų pajamų neturi ir yra išlaikomi tėvų, bauda, kaip bausmė, jiems neskirtina. Viešieji darbai jiems taip pat neskirtini, nes tai bus per švelni bausmė atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas smurtiniais veiksmais, sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą. Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus tikslus atitiks kaltinamiesiems paskyrus laisvės apribojimą su griežtais įpareigojimais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; tęsti mokslą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.

E. K., K. J., R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones-rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jam iš E. K., K. J., R. K. solidariai 2400 litų, R. K. neišgalint, išieškojimą nukreipti į jo įstatyminę atstovę I. K., R. K. ieškinį dalyje dėl 5600 litų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.