Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-64/2011

Teisėjas Augustinas Mitkus (Proceso Nr. 1-81-1-00037-2010-4)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis sunkiai sužalojo žmogų, tai yra, jis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010 m. sausio 6 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), R. V. I. bute, išgertuvių ir tarpusavio konflikto metu sudavė metaliniu vamzdžiu vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, vieną smūgį per abiejų rankų plaštakas, vieną smūgį į dešinės pusės blauzdą, keptuve sudavė ne mažiau du smūgius į užpakalinę galvos dalį ir kairįjį smilkinį, tai yra viso metaliniu strypu ir keptuve sudavė nukentėjusiajam R. V. I. ne mažiau tris smūgius į galvą, dėl ko nukentėjusiajam R. V. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo su kalbos sutrikimu, kairio smilkinkaulio lūžio, muštinės žaizdos viršugalvyje, odos nubrozdinimo galvoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų apie nuteistojo teistumą neatitikimą bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino B. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką. Nuteistasis neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo peržiūrėti bylą dalyje dėl jam paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. G. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas), kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – B. G. yra garbaus amžiaus pensininkas, bet be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, nors skundų dėl apelianto elgesio nebuvo gauta. BK 135 str. 1 d. sankcijoje įstatymo leidėjas numatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų, todėl pirmosios instancijos pagrįstai B. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Pagal teismų praktiką pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, galima tik tada, kai yra nustatytos abi šią aplinkybę patvirtinančios sąlygos, t.y. kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam metaliniu strypu, dėl to apylinkės teismas B. G. prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo laikė tik daliniu. Taigi, nesant pilnam kaltininko prisipažinimui dėl padaryto nusikaltimo, o esant tik nuoširdžiam gailėjimuisi, nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Byloje teismas nustatė ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką B. G. padarė įtakotas nukentėjusiojo suduotų smūgių (BK 59 str. 2 d.). Taip pat teismas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką B. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės vidurkis šiuo atveju būtų lygus 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad įvykis įvyko asmeninio konflikto metu, po to, kai prieš B. G. buvo vartojamas smurtas, kad nuteistasis ir nukentėjusysis kartu jau buvo gyvenę maždaug 10 metų, jų santykiai buvo normalūs, draugiški, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teistumas yra išnykęs, nes nuteistasis 2000-06-09 buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Pagal senojo BK 58 str. 5 p. B. G. teistumas laikomas išnykusiu po penkerių metu nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis nebūtų atlikęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 1998-02-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės (pagrindinės – laisvės atėmimo bausmės, ir papildomos – ½ turto konfiskavimo), taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis po paleidimo iš pataisos įstaigos būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, todėl įvertinus šias aplinkybes, laikoma, kad B. G. teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs. Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad B. G. teistumas yra išnykęs, tačiau nustatomojoje dalyje, nurodydamas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teismas nurodė, kad teistumas yra neišnykęs. Taigi, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė skirtingas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. Atsižvelgiant į tai, kad teistumas B. G. buvo išnykęs, iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinama aplinkybė, jog „teistumas jam neišnykęs“. Šis pastebėtas netikslumas, kolegijos nuomone įtakos nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui įtakos neturi, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl teismo išvados dėl nuteistojo teistumo neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.) nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės dydžio.

Nors nuteistasis nurodo sutinkąs atlyginti priteistą žalą, tačiau geranoriškas nuteistojo noras atlyginti padarytą žalą negali būti pripažintas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 3 p., t.y. kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis yra atlyginęs padarytą ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą tiek nukentėjusiajam R.V. I. , tiek ir Ligonių kasai, nors paties nuteistojo teigimu, jis gauna pensiją. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nori atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kadangi nuteistasis turėdamas galimybę, nors ir suimtas, nesiėmė jokių priemonių, kad bent dalis padarytos žalos – bent nukentėjusiajam padaryta 95,67 Lt dydžio žala būtų atlyginta.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis serga sunkia ir nepagydoma liga, tačiau pastebėtina, kad byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog nuteistasis serga sunkia ir nepagydoma liga, dėl ko būtų pagrindas spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Taip pat nėra duomenų, kad dėl nuteistajam nustatytos ligos atlikti bausmę B. G. būtų per sunku. Taigi, nesant sunkią ir nepagydomą ligą patvirtinančių duomenų, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisėjų kolegija, neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo sveikata, bei pateikus atitinkamus dokumentus, patvirtinančius sunkią ir nepagydomą ligą, BPK 358 str., BK 76 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis gali prašyti atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurios leistų nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą daugiau nei trims metams laisvės atėmimo), skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo (BK 62 str.) ar sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.).

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis dėl B. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę „teistumas jam neišnykęs“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.