Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teiseja Liudmila Kuzmickiene Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1., 1.1.8.6.; 1.1.8.9.; 1.2.4.1.;

1.2.4.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2009 m. balandžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. G. apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d.. šešiems menesiams laisves atemimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 27 d., apie 18 val., Rokenu km. Antazaves sen. Zarasu rajone, namo, kuriame gyvena kieme, kilusio asmeninio konflikto metu smoge tris kartus kumšciu i veida ir du kartus spyre i pilva bei ne mažiau dvieju kartu i nugara V. R., tuo nukentejusiajam del kepenu ir klubines žarnos plyšimo bei kraujosruvos pilve padarydamas sunku sveikatos sutrikdyma, o del kraujosruvos dešineje ausyje, padarydamas nežymu sveikatos sutrikdyma.

Apelianto manymu, šiuo atveju butina atsižvelgti i tai, kad primygtinis nevienkartinis sugyventines pagalbos prašymas, pasakant ir tai, kad prie jos pacios yra neleistinai priekabiaujama, teikiant nepadorius pasiulymus ir lieciant ja fiziškai, labai susilpnino jo gebejima adekvaciai vertinti susidariusia situacija. Skubedamas namo negalejo galvoti apie nieka kita, kaip apie ivykius, vykusius tuo metu jo namuose. Atvykus namo ir pamacius vaizdus, kurie iš esmes pagrinde vaizduotes sukurtus, adekvaciai suvokti ir ivertinti tai kas ivyko ir kontroliuoti savo veiksmu jis negalejo. Todel mano, jog jo padarytoje veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto ne LR BK 135 str. l d., o nusikaltimo, numatyto LR BK 136 str. l d.

Be to, apelianto teigimu, skirdamas bausme teismas neivertino to, kad jis yra ukininkas ir tik iš šios veiklos gaunamos pajamos padeda tinkamai aprupinti gausia šeima, o paskyrus laisves atemimo bausme, jo ukis neišvengiamai žlugs, o šeima bus priversta skursti. Sugyventine niekur nedirba, pajamu negauna. Jam atliekant laisves atemimo bausme, negales vykdyti kitu jam istatymu numatytu prievoliu - tinkamai užtikrinti butinus normaliam vystimuisi savo vaiku poreikius. Be to, nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, taip pat tai, kad jis visiškai atlygino nusikalstama veika padaryta žala, prisipažino padares nusikalstama veika ir del to nuoširdžiai gailisi. Todel apelianto manymu, visos išvardintos aplinkybes rodo, kad teismas turejo pagrinda taikyti LR BK 62 str. 2 d. nuostatas ir paskirti jam švelnesne (nesusijusia su realiu laisves atemimu) bausmes ruši, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkint, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus, tinkamai juos ivertino ir, jais remdamasis, padare pagrista išvada, kad G. G. nusikalto bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstama veika pagal BK 135 str. 1 d., taciau neteisingai paskyre bausme, neteisetai nepritaikydamas baudžiamojo istatymo bendrosios dalies normu, leidžianciu paskirti švelnesne bausme, negu numatyta istatymo, nors jas taikyti buvo teisinis pagrindas.

Apeliacinio skundo reikalavimas nuteistojo G. G. veika perkvalifikuoti iš LR BK 135 str. 1 d. i BK 136 str. 1 d. atmestinas kaip nepagristas. Nuteistojo kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima irodyta jo paties parodymais bei nuoširdžiu prisipažinimu duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie nukentejusiojo sužalojimo aplinkybes, nukentejusiojo V. R., liudytoju L. P., A. Š., G. B., A. P. parodymais, specialisto išvada, ivykio vietos apžiuros protokolu ir kitais byloje aptartais irodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, nesutikdamas su apylinkes teismo nuosprendžiu, neigia savo kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kolegija konstatuoja, jog tiketi apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad jis sužalojo nukentejusiji gindamas sugyventine ir savo šeima ir kad buvo afekto busenoje del jam suduotu smugiu i veida ir, pilva, nera jokio pagrindo.

Nors apeliantas nurodo, kad jo veiksmai atitinka BK 136 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), taciau tai prieštarauja visai ivykiu eigai ir faktinems bylos aplinkybems. Byloje nustatyta, kad nuteistajam G. G. nebuvo pagrindo labai susijaudinti, nes nukentejusysis V. R. nuteistojo G. G. ir jo sugyventines L. P. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, ju itin neižeidinejo, pati L. P. kartu su nukentejusiuoju ir kitais asmenimis vartojo alkoholinius gerimus. G. G. tycia sunkiai sužalojo V. R.. Todel apylinkes teismas teisingai kvalifikavo G. G. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes nera pagrindo jo veiksmus vertinti tik kaip sunku sveikatos sutrikdyma labai susijaudinus.

Baudžiamoji atsakomybe pagal BK 136 str. kyla tik tuomet, kai kaltininkas veikia afekto busenoje, kuria sukelia neteisetas ar kaltininka itin ižeidžiantis nukentejusiojo asmens poelgis. Byloje nustatyta, kad nukentejusysis V. R. su L. P. yra geri pažistami, gyvena viename kaime, ivykio diena kartu važiavo pirkti alkoholinius gerimus, nukentejusysis buvo pakviestas pacios L. P., alkoholinius gerimus L. P. namo kieme. Liudytojos L. P. parode, kad ji vare vyrus namo, bet jie neklause, todel ji paskambino G. G., papraše atvažiuoti ir išvaryti vyrus. Atvažiaves namo G. G. nukentejusiji rado gulinti girta prie šiltnamiu, kitu vyru jau nebuvo. Kaip teige kaltinamasis, i L. P. prašymus išeiti, vyrai i tai nereagavo, del ko atvažiaves namo G. G. supyko ir nukentejusiji sumuše. Toks nukentejusiojo elgesys, t.y. neišejimas iš L. P. kiemo ir ne reagavimas i pastarosios prašymus, nera ir negali buti pripažintas neteisetu poelgiu, nes L. P. vartojo alkoholinius gerimus kartu su V. R. ir kitais vyrais jos namo kieme, niekas L. P. neižeidinejo, nepriekabiavo. Teiseju kolegija daro išvada, kad nukentejusiojo V. R. neišejimas iš L. P. kiemo ir net ne reagavimas i pastarosios prašymus negali buti pripažistamas itin ižeidžianciu nukentejusiojo asmens poelgiu, sukelusiu staigu dideli kaltininko susijaudinima. Nors kaltininkas G. G. ir isižeide del tokio V. R. poelgio, taciau šis poelgis nera itin ižeidžiantis, nes nukentejes V. R. L. P. neižeidinejo, nesityciojo, nepriekabiavo ir nesieke kažkuo pažeminti G. G. ir jo šeimos narius. Teismu praktika itin ižeidžianciu nukentejusiojo asmens poelgiu paprastai pripažista tyciojimasi, ciniška pažeminima veiksmu ar žodžiu, nepagrista kaltinima, tautiniu, religiniu jausmu paniekinima ir pan. Taigi nukentejusio V. R. neišejimas iš L. P. kiemo ir ne reagavimas i pastarosios prašymus negali buti laikomas itin ižeidžianciu poelgiu, todel G. G. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1d. i BK 136 str. nera teisinio pagrindo.

Apelianto skundo argumentai, kad primygtinis nevienkartinis sugyventines pagalbos prašymas atvažiuoti namo, kad prie jos pacios yra neleistinai priekabiaujama, teikiant nepadorius pasiulymus ir lieciant ja fiziškai, kas susilpnino jo gebejima adekvaciai vertinti susidariusia situacija, yra nepagristi ir atmestini. Visu pirma atkreiptinas demesys i liudytojos L. P. parodymus. Priešingai, negu teigia apeliantas, tokiu aplinkybiu apie neleistina priekabiavima, teikiant nepadorius pasiulymus ir lieciant ja fiziškai, liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje nenurode. Liudytoja parode, kad po išgertuviu ji pradejo G. B., A. P. ir V. R. varyti namo, jie nereagavo, V. R. sedejo girtas ir tylejo. Tada ji paskambino G. G. ir pasake, kad pas ja geria ir kad išvežtu „Antazaviškius“ namo. G. G. pasake tuoj atvažiuos. Tokie jos parodymai buvo nuoseklus ir neprieštaringi nuo pat tyrimo pradžios. Ta aplinkybe, kad iš L. P. buvo tyciojamasi, arba ciniškai pažeminti veiksmu ar žodžiu ji ir jos šeimos nariai, byloje nepatvirtinta jokiais irodymais. Teismas neturejo pagrindo netiketi ar abejoti šios liudytojos parodymais apie susiklesciusia situacija iki nusikalstamo ivykio ir apie ivykio aplinkybes, kurie atitiko jos pacios, nukentejusiojo ir liudytoju A. Š., G. B. ir A. P. parodymus. Juolab, kad nukentejusiojo ir liudytoju parodymai apie ivykio aplinkybes esminese detalese sutapo, jie buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu. Šiu irodymu visuma paneigia apelianto teiginius apie tai, kad prie L. P. yra neleistinai priekabiaujama, teikiant nepadorius pasiulymus ir lieciant ja fiziškai, arba kažkokiu budu tyciojamasi, ciniškai pažeminti veiksmu ar žodžiu ji ir jos šeimos nariai.

Apeliantas skunde nurodo, kad atlikdamas tokius veiksmus jis sieke apginti savo šeima, jos nariu garbe ir oruma bei busto nelieciamuma. Teigia, kad nukentejusysis atvyko i jo namus neblaivus, girtavo kartu su kitais asmenimis, netinkamai elgesi su jo šeimos nariais. Pažymetina, kad tokia kaltinamojo versija iškilo tik apeliaciniame skunde. Teiseju kolegija tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinkta gynybos buda, bei meginima išvengti baudžiamosios atsakomybes už inkriminuota nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei neatitinka faktinems bylos aplinkybems. Pažymetina, jog, rašant nuoširdu prisipažinima, tiek itariamuoju apklaustas G. G. parode, kad paskambinus sugyventine jam pasake atvažiuoti del to, kad ju kieme girtaujama ir papraše išvežti girtaujancius vyrus namo. Apie netinkama elgesi su jo šeimos nariais nustatyta nebuvo, ši aplinkybe taipogi nepatvirtinta nukentejusiojo bei liudytoju parodymais. Be to, pats kaltinamasis nurode, kad sugyventine ne karta gere alkoholinius gerimus su nukentejusiuoju, sugyventine megzta dažnai išgerti ir prisigeria. Visa tai rodo, kad nuteistajam G. G. nebuvo pagrindo labai susijaudinti, nes buvo neatsitiktinis kartas, apie dažna girtavima ju namuose jis žinojo, i busto nelieciamuma niekas nesikesino, kadangi alkoholinius gerimus vartojo kieme prie šiltnamio. Be to, pažymetina ir tai, kad po L. P. skambuciu atvažiuoti praejo tam tikras laiko tarpas, per kuri kaltinamasis galejo nusiraminti, apgalvoti savo veiksmus ir grižes namo savo pykti nukreipti i sugyventine, o ne i nukentejusiji V. R.. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis susijaudino staiga, susijaudino del nukentejusiojo neteisetu veiksmu arba del nukentejusiojo pavartoto priešingo istatymui smurto ar sunkaus ižeidimo. Todel apelianto skundo argumentas, kad byloje pateikti jo psichikos jautruma patvirtinantys duomenys, kas salygojo kitokia, nei kitiems žmonems iprasta, vykstanciu ivykiu suvokima, reakcija i juos ir šios reakcijos trukme, atmestinas. Taigi, byloje surinktais duomenimis irodyta, kad G. G. tycia spirdamas nukentejusiajam V. R. i pilva ir nugara padare jam sunku sveikatos sutrikdyma. Sunkaus sveikatos sutrikdymo faktas G. G. veikoje yra teisetai ir pagristai konstatuotas, todel jo veikos perkvalifikuoti i BK 136 str. 1d. nera teisinio pagrindo.

Apelianto skundo argumentas, jog jo atžvilgiu taikytinas BK 62 str. 2 d., tenkintinas.

Taikyti BK 62 straipsnio 2 dali ir paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, teismas turi teise, bet ne pareiga, konstataves, kad yra bent dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, nors iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, ir bent viena iš šiu BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos prižiureti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis, arba 4) veika nutruko rengiantis daryti nusikaltima ar pasikesinant daryti nusikalstama veika, arba 5) veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju užduoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Byloje nustatytos dvi G. G. atsakomybe lengvinancios aplinkybes - prisipažino padarius nusikaltima, gailisi del savo elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ), ir savo noru atlygino žala nukentejusiajam ir Valstybinei ligoniu kasai (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), su nukentejusiuoju V. R. susitaike.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. anksciau neteistas (b.l. 92), administracine tvarka nebaustas (b.l. 93), i priklausomybiu ligu centra neirašytas (b.l. 96), dirba, darbovieteje ir seniunijoje charakterizuojamas teigiamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sugyventine niekur nedirba, jokiu pajamu negauna. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad namiškiu bei aplinkiniu nuteistasis charakterizuojamas kaip darbštus, sažiningas ir ukininkaujantis žmogus. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepakankamai neatsižvelge i tai, kad jis yra ukininkas ir tik iš šios veiklos yra gaunamos pagrindines pajamos, kurios padeda tinkamai aprupinti gausia šeima, todel paskyrus laisves atemimo bausme ukis gali žlugti. Apeliantas skunde nurodo, kad išlaiko sugyventine ir nepilnamecius vaikus. Be to, iš pateiktoje apelianto pažymoje matyti, kad pasirupinti sergancia motina, kuriai reikalinga nuolatine globa, gali tik apeliantas (LR BK 62 str. 2 d. 1 p.). Todel akivaizdu, kad G. G. paskyrus laisves atemimo bausme, jis negales rupintis savo sergancia motina, sugyventine ir jos mažameciais vaikais. Taciau teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodel nuteistajam netaikomi BK 62 str. reikalavimai. Taigi, aukšciau paminetos aplinkybes duoda pagrinda teismui paskirti švelnesne bausme, negu numatyta istatymo. Ivertinus BK 54 str. 2 d. paminetas aplinkybes, G. G. teistumo nebuvima, aukšciau išvardintus bylos duomenis, teiseju kolegijos nuomone, BK 41 str. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti G. G. paskyrus švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika, t.y. paskyrus laisves apribojima.

Atsižvelgiant i tai, pirmos instancijos teismo nuosprendis keiciamas del nepritaikytu baudžiamojo istatymo bendrosios dalies normu, leidžianciu paskirti švelnesne bausme, negu numatyta istatymo, ir del to neteisingai paskirtos bausmes.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistojo G. G. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Zarasu rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendi pakeisti:

Taikyti LR BK 62 str.2 d. 1 p., 3 d. 3 p. ir G. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., padaryma ir paskirti laisves apribojima 2 (dvejiems) metams. Ipareigoti G. G. be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.