- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- AN2-183-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00099-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK
- Kategorijos
- 7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o R. A. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate gautas R. A. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val. buvo pavogta jam priklausanti juodos spalvos „Kercher“ firmos 50 metrų ilgio vandens laistymo žarna, nutiesta darže, nuo šulinio iki vandens talpyklos, tuo padarant jam 150 eurų turtinę žalą. R. A. pareiškime taip pat nurodė, jog vagystę galimai įvykdė V. M., kadangi vaizdo kameromis užfiksuota kaip mėlynos spalvos traktorius, kuriuo naudojasi V. M., užkabina darže esančią šlangą, vėliau pavažiuoja į priekį, atgal, taip kelis kartus važinėja pirmyn - atgal, kol šlangos nebelieka pareiškėjo teritorijoje.
2. Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio, nutraukta, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog V. M. neturėjo tyčios pavogti svetimą turtą, taigi, jo veiksmuose nėra visų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimu R. A. skundas netenkintas ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamame procesiniame sprendime apylinkės teismas nurodė, jog, tikrinant galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo atlikti visi reikiami veiksmai įrodymams surinkti ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, bei, pritardamas tyrėjos nutarime nurodytiems motyvams, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai - foto nuotraukos, vaizdo įrašas, paaiškinimai, nepatvirtina, jog V. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia. Be to, teismas sprendė, jog V. M. veika nelaikytina tokia pavojinga, kad sukeltų ANK 108 straipsnyje numatytus padarinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog R. A. nepagrindė jam padarytos žalos dydžio rašytiniais įrodymais, bei pažymėjo, jog dėl žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.
4. R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn.
4.1. Anot pareiškėjo, skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių, neanalizavus ir neteisingai įvertinus vaizdo įrašą, iš kurio matosi akivaizdūs tyčiniai V. M. veiksmai. Nors teismas nutarime nurodė, kad įvertino vaizdo įrašą, tačiau nepasisakė kas tame vaizdo įraše matosi. Vaizdo įrašas vienareikšmiškai pavirtina, kad V. M. pavogė 150 eurų vertės laistymo žarną, kadangi iš jo matyti, kad į traktorių įlipo V. M., traktorius pajudėjo ir užkabino jam (pažeidėjui) nepriklausančiame sklype esančią šlangą, tada važinėjo pirmyn - atgal, siekdamas vienintelio tikslo - šlangos nutempimo, kol ją pasisavino, nusitempdamas į kameromis nefiksuojamą lauką. Be to, teismas nepagrįstai prieštaringus V. M. parodymus vertino kaip nuoseklius. V. M. parodymai patvirtina, kad jis meluoja, nes iš pradžių liudijo, kad pastebėjo, kaip tempiasi šlangos galas, o vėliau nurodė, kad manė, kad ten - šiltnamio lankas. Pareiškėjo teigimu, V. M. matė laistymo žarną, žinojo kaip ji atrodo, kam priklauso, kas ja naudojasi, tačiau tyčia, sąmoningai, siekdamas pasisavinti, atliko šiuos veiksmus. V. M. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vaizdo įrašui. Šiame kontekste V. M. pažymi ir tai, jog nei policijos pareigūnai, nei teismas netgi nesiaiškino aplinkybės kam priklauso žemė, ant kurios traktoriumi važinėjo V. M.. Pareiškėjo žiniomis, ši žemė jam nepriklauso ir jis ja važinėjo vieninteliu tikslu - pavogti šlangą.
4.2. Ginčydamas skundžiamame nutarimo nurodytus argumentus dėl neįrodyto žalos dydžio, R. A. nurodo, jog jis teisme paaiškino, kad šlangą buvo gavęs dovanų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kas patvirtina, kad jokių rašytinių įrodymų jis neturi galimybės pateikti. Nepriklausomai nuo to, ar daiktas yra pirktas, ar yra gautas dovanų, jis turi vertę, ir dėl jo vagystės patirta žala.
4.3. R. A. manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad V. M. veika yra nepavojinga. Grįsdamas šį teiginį, pareiškėjas dar kartą pažymi, jog V. M. tiksliai žinojo ką daro, nes naudojosi traktoriumi ne pirmą kartą ir žinojo apie laistymo žarną, kuri buvo nutiesta nuo šulinio iki vandens talpyklos. Kadangi žinodamas, jog laistymo žarna jam nepriklauso, traktoriumi ją nusitempė, t. y. pavogė, už tokius tyčinius veiksmus jis turi būti patrauktas atsakomybėn. Be to, kadangi buvo padaryta 225 eurų žala, V. M. veiksmuose yra nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
4.4. Skunde R. A. taip pat nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog tarp jo ir V. M. nusistovėję priešiški santykiai, jis (pareiškėjas) jam siekia pakenkti. Tačiau teismas, nesivadovavo į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu, kad Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50204-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 13.00 val. R. A. būnant šalia namų esančiame žemės sklype, suduodamas smūgius metaliniu strypu, jį sumušė V. M.. Šiuo metu ši byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Taigi, anot pareiškėjo, ne jis siekia pakenkti V. M., bet V. M. jo atžvilgiu atlieka vieną po kito neteisėtus ir nusikalstamus tyčinius veiksmus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas prašo skundo netenkinti, kadangi nesutinka su skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, taip įvertinęs tyrėjos nutarimo, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo bei pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal R. A. pareiškimą, nutraukta pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui.
8. ANK 591 straipsnio 1 punktas, kuriuo vadovaujantis nagrinėjamu atveju buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymo, numato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutinkamai su ANK 591 straipsnio 1 punktu, ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam administracinį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
9. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
10. Kaip nurodyta šios nutarties 1 punkte, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus R. A. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta jam priklausanti 150 eurų vertės laistymo žarna, nutiesta darže. R. A. pareiškime taip pat nurodė, jog vagystę galimai įvykdė V. M., kadangi vaizdo kameromis užfiksuota kaip mėlynos spalvos traktorius, kuriuo naudojasi V. M., užkabina darže esančią šlangą, vėliau pavažiuoja į priekį, atgal, taip kelis kartus važinėja pirmyn - atgal, kol šlangos nebelieka pareiškėjo teritorijoje.
11. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo apklaustas R. A. pareiškime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nurodytas asmuo – V. M., kuris neneigė, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 16.00 val. traktoriumi dirbo žemę, esančią netoli jo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei, to, kad traktoriumi ištraukė iš žemės laistymo žarną, netyčia ją užkabinęs, tačiau tvirtino, jog nesuprato, kad ji priklauso pareiškėjui ir apskritai turi kokią tai vertę, manė, kad tai yra šiltnamio lankas, kadangi anksčiau ant šios žemės stovėjo šiltnamiai. Be to, V. M. tvirtino laistymo žarnos nepasisavinęs, o ją palikęs šalia sklypo. Įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, V. M. ir R. A. duotus parodymus bei pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi pareigūnė sprendė, jog šiuo atveju nenustatyta V. M. tyčia pagrobti svetimą turtą, t. y. neįrodytas subjektyvusis smulkios vagystės požymis. Tam iš esmės pritarė ir R. A. skundą dėl tyrėjos nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas.
12. Susipažinęs su administracinio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl tyčios pasisavinti svetimą turtą buvimo V. M. veiksmuose, tačiau ir dėl objektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių egzistavimo. Kaip matyti iš aukščiau aptartų V. M. parodymų, jis nurodė laistymo žarnos savo žinion nepasisavinęs, teigė, jog paliko ją šalia dirbto žemės sklypo, kuomet sustojo pakalnėje ir išlipo iš traktoriaus. Tokie jo teiginiai nebuvo paneigti kokiais nors byloje surinktais įrodymais. Vaizdo kameros, kuriomis buvo padarytas pareiškėjo į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip traktorius dirba žemę ir bedirbdamas nutempia laistymo žarną, žemės lauko pakalnės nefiksuoja. Smulkios vagystės faktas nepatvirtintas ir kokių nors liudytojų parodymais ar pas V. M. suradus patį vagystės dalyką. Taigi, šiuo atveju netgi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. M. ar koks kitas asmuo iš tiesų negrįžtamai užvaldė R. A. priklausantį turtą. Nei atliekant administacinio nusižengimo tyrimą, nei žemesnės instancijos teisme vykusio posėdžio metu ar skunde apygardos teismui R. A. nepateikė jokių papildomų duomenų, galinčių patvirtinti jo pareiškime nurodytas aplinkybes bei paneigti V. M. parodymus. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ką dar tikslinga atlikti, siekiant nustatyti visas galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, o apygardos teismas savo iniciatyva nenustatė, jog kokie nors procesiniai veiksmai galėtų turėti reikšmės kitokių išvadų šioje byloje padarymui. Todėl šiuo atveju ne tik nėra pagrindo panaikinti žemesnės instancijos teismo bei tyrėjos nutarimus ir pripažinti V. M. kaltu, padarius ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, bet ir konstatuoti, jog administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta skubotai, neišnaudojus visų galimybių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymą surinkti.
13. R. A. pareiškime nurodytos aplinkybės, taip pat jo pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei paties V. M. parodymai duoda pagrindą kelti klausimą, ar asmens, kurį pareiškėjas siekia patraukti administracinėn atsakomybėn, veiksmai nesudaro kito administracinio nusižengimo sudėties, kadangi V. M. veiksmais galimai buvo sugadintas šios bylos ginčo dalykas – laistymo žarna, kuri traktoriumi buvo pajudinta iš savo buvimo vietos ir nutempta per lauką. Atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 115 straipsnyje. Tačiau, kaip ir smulkios vagystės atveju, taip pat ir patraukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, būtina nustatyti, jog jis veikė tyčia, kadangi svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados ir buvus tokiam V. M. tyčios kryptingumui.
14. Nors pareiškėjas tvirtina, jog V. M. laistymo žarną traktoriumi užkabino tyčia, sąmoningai, žinojo, kaip ji atrodo, kas ja naudojasi, tačiau tokius jo teiginius patvirtinančių ir atitinkamai V. M. versiją, jog laistymo žarną jis traktoriumi užkabino ir ištraukė iš žemės netyčia, manė, jog tai šiltnamio lankas, duomenų nesurinkta. Apygardos teismas visiškai sutinka su pareiškėju, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog užkabinęs traktoriumi laistymo žarną, V. M. važinėjo pirmyn - atgal, tačiau negali pritarti, jog vien tai patvirtina tyčinį jo veiksmų (tiek siekiant pasisavinti laistymo žarną, tiek ją sugadinti) pobūdį. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju vis tik labiau tikėtina, jog V. M. iš tiesų nemanė, jog iš žemės ištraukta laistymo žarna turi ekonominę vertę ir priklauso kokiems nors asmenims. Tokia išvada grindžiama jos ištraukimo iš žemės ir nutempimo nuo įprastos buvimo vietos aplinkybėmis. Šiuo atveju laistymo žarna buvo ištraukta ir nutempta didelį triukšmą keliančia transporto priemone – traktoriumi. Šiuos veiksmus V. M. atliko apie 15.00 - 16 val. Manyti, jog, pasirinkdamas tokį būdą ir tokiu paros metu, naudojant savo paties vairuojamą transporto priemonę, be to, kaimo teritorijoje, kurioje paprastai asmenys vieni kitus gerai pažįsta, V. M. tyčia pasisavino ar sugadino pareiškėjui priklausantį turtą, aukštesnės instancijos teismo nuomone, būtų nelogiška, ypač įvertinus tai, jog šio turto pasisavinimui ar sugadinimui nebuvo būtina pasitelkti kažkokios specialios technikos.
15. R. A. skunde taip pat ginčija skundžiamame nutarime padarytas išvadas dėl V. M. veikos pavojingumo, jam padarytos žalos dydžio vertinimo, tačiau šiuo atveju nei pareiškėjui galimai padarytos žalos dydis, nei apylinkės teismo išvada, jog V. M. veika nelaikytina tokia pavojinga, kad sukeltų ANK 108 straipsnyje numatytus padarinius, neturėjo lemiamos reikšmės sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmimui. Šį sprendimą lėmė tai, jog V. M. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių visuma. Todėl dėl šių skundų argumentų pasisakyti plačiau apygardos teismas nemato prasmės. Jokios reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste neturi ir tai, kad skundžiamame nutarime buvo nurodyta, jog tarp R. A. ir V. M. yra nusistovėję priešiški santykiai, jis (pareiškėjas) jam siekia pakenkti, kadangi toks teiginys apylinkės teismo priimtame procesiniame sprendime atsirado tiesiog perrašant V. M. parodymus. Žemesnės instancijos teismas neanalizavo tarp pareiškėjo ir V. M. susiklosčiusių santykių ypatumų ir to pagrindu nedarė jokių išvadų dėl šių asmenų parodymų patikimumo.
16. Remdamasis nurodytais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo teisena tyrėjos 2019 m. lapkričio 28d. nutarimu buvo nutraukta pagrįstai, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos priešingai išvadai padaryti. Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas procesinis sprendimas dėl šio nutarimo, tad jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
17. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. Ž. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti, nepagrįstai priėmė nutarimą. Sutinkamai su ANK 642 straipsnio 4 dalimi, teismas, priimdamas nurodytą sprendimą, turėjo priimti nutartį, tačiau ši formali klaida skundžiamo procesinio sprendimo nedaro neteisėtu ir vien dėl to jis negali būti naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.