Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Druskininkų vakarė“ prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-122-308/2011 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2011-09-05 gauta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-122-308/2011 pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Druskininkų vakarė“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo, su ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Durskininkų vakarė“ prašymu nušalinti Varėnos rajono apylinkės teismo teisėją Kęstutį Lukošiūną ir visą Varėnos rajono apylinkės teismą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Prašyme nurodyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi dar 2009-08-17, nors byla nėra sudėtinga, joje nėra daug dalyvaujančių asmenų, nėra remiamasi liudytojų parodymais, tačiau iki šiol byla nėra išnagrinėta. Bylai nagrinėti teisme nebuvo pasirengta vieno parengiamojo posėdžio metu, nebuvo laikytasi CPK 229 straipsnyje numatyto reikalavimo antrąjį parengiamąjį teismo posėdį skirti ne vėliau kaip per 30 dienų. Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas 2010-12-31 sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 016-1045027-10, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovas mano, kad teisėjas Kęstutis Lukošiūnas savo veiksmais siekia kuo labiau užvilkinti bylos išnagrinėjimą, nes yra šališkas. Varėnos rajono apylinkės teisme dirba tik keli teisėjai, todėl tai lemia jų nuolatinį bendradarbiavimą ir artimus kolegiškus santykius. Dėl šios priežasties šališki yra visi Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl Varėnos rajono apylinkės teismo nušalinimo netenkintinas.

CPK 69 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką ir numato, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas, o aukštesniosios pakopos teismas nušalinimo klausimą sprendžia tik tais atvejais, kai nušalinimas reiškiamas visam žemesniosios pakopos teismui. Remiantis šiuo reglamentavimu, Vilniaus apygardos teismas sprendžia viso Varėnos rajono apylinkės teismo, o ne atskirai teisėjo Kęstučio Lukošiūno, nušalinimo klausimą.

Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjo (teismo) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo pirmiausia yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, egzistavimu. Nagrinėjamu atveju šių pagrindų nenustatyta. Sprendžiant, ar nėra CPK 66 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, įvertintina tai, ar ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą nušalinti Varėnos rajono apylinkės teismą.

Prašymas grindžiamas iš esmės teisėjo Kęstučio Lukošiūno procesiniais veiksmais ir sprendimais šioje civilinėje byloje, bei užsitęsusiu bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Aukštesnės instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai (nutartys), yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri užtikrina asmens pažeistų teisių gynybą ir savaime nereiškia bylą nagrinėjusių žemesnės instancijos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi. Vadinasi, tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino teisėjo Kęstučio Lukošiūno 2010 m. gruodžio 31 d. priimtą nutartį, savaime nesudaro pagrindo abejoti šio teisėjo ar tuo labiau viso Varėnos rajono apylinkės teismo nešališkumu ir objektyvumu, nagrinėjant šią civilinę bylą. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad byla užsitęsė taip pat ir dėl ieškovo veiksmų, todėl negalima vienareikšmė išvada, jog būtent teismas siekia užvilkinti bylos išnagrinėjimą.

Sutiktina su ieškovo argumentu, kad Varėnos rajono apylinkės teismas yra mažas, todėl tikėtina, jog jo personalas glaudžiai tarpusavyje bendrauja. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (LR Konstitucijos 109 str., CPK 21 str.), todėl procesinį sprendimą teismas priima, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl to nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad Varėnos rajono apylinkės teismas gali būti šališkas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo nušalinti Varėnos rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-122-308/2011 nagrinėjimo. Kitų aplinkybių, keliančių abejonių Varėnos rajono apylinkės teismo nešališkumu ar objektyvumu, ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Druskininkų vakarė“ prašyme nenurodė ir nepagrindė, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 64 - 66 straipsniais, 69 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Druskininkų vakarė“ prašymo netenkinti ir grąžinti bylą nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.