Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-353-527/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-06-09
Bylos Nr.: 2A-353-527/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Ieškovas: S. R.
Atsakovas: A. Š., Irenos G, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: T. J.
Advokatai: Rasa Gradauskienė, Rasa Užkuraitienė

Civilinė byla Nr. 2A-353-527/2009;

pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė;

procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 21.4.1.1; 21.6; 41;121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

dalyvaujant ieškovo S. R. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei.,

atsakovui A. Š., atsakovų Irenos G. Š. ir A. Š. atstovams Mariui Šlančiauskui ir advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jolantai Garmuvienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Irenos G. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-296-435/2008 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams Irenai G. Š., A. Š., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – KAVA) įsakymų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretysis asmuo T. J.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2007-04-16 ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7) ir patikslintu 2007-05-16 ieškiniu (1 t., b. l. 12-16), prašė: 1) panaikinti KAVA 1996-04-17 įsakymą Nr. 01-1496 (t. 1, b. l. 29) bei šio įsakymo priedo 1 ir 2 poziciją (t. 1, b. l. 30,31), liečiančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą;

2) pripažinti negaliojančiomis 1996-06-06 valstybinės žemės pirkimo?pardavimo sutartį Nr. PI9/96-2378 (toliau – Sutartis Nr. 1) (t. 1, b. l. 15-16), sudarytą tarp KAVA ir atsakovės I. G. Š., bei 1996-06-06 valstybinės žemės pirkimo?pardavimo sutartį Nr. P19/96-2377 (toliau – Sutartį Nr. 2) (t. 1, b. l. 17-18), sudarytą tarp KAVA ir atsakovo A. Š.;

3) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės posėdžio, įvykusio 1992-08-12, protokolo Nr. 4 dalį (t. 1, b. l. 23), kuria nutarta parduoti 100 kv. m naudojamos miesto fondinės žemės sklypus atsakovei I. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės posėdžio, įvykusio 1994-09-15, protokolo Nr. 34 dalį (t. 1, b. l. 19-22), kuria nutarta siūlyti miesto valdybai parduoti papildomai 241 kv. m naudojamą miesto fondinę žemę savininkams atsakovams A. Š. ir I. Š., gyvenantiems (duomenys neskelbtini);

5) taikyti abišalę restituciją.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui priklauso žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1 249 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (I. G. Š. priklauso 625/1249 šio žemės sklypo dalis, o A. Š. - 624/1249 šio žemės sklypo dalis) (t. 1, b. l. 33-34). Atsakovai įgijo nuosavybės teisę į žemę Sutarčių Nr. 1 bei Nr. 2 pagrindu (t. 1, b. l. 15-16, 17-18). Ieškovui ir atsakovams priklausančius žemės sklypus skiria pravažiavimas (akligatvis), kuriuo yra įvažiuojama į ieškovui priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-00024-528/2007 tarp S. R. ir atsakovų A. ir G. Š., atsakovai pateikė dokumentus, kuriais įrodinėja savo nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Susipažinus su jais paaiškėjo, kad atsakovai neteisėtai privatizavo 1 249 kv. m dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo nepagrįstai susiaurintas įvažiavimas į ieškovo sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas mano, kad jis turi teisinį suinteresuotumą ginčyti KAVA įsakymus bei prašyti pripažinti negaliojančiomis Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, sudarytas KAVA 1996-04-17 įsakymo Nr. 01-1496 (t.1, b. l. 29) bei priedo prie šio įsakymo pagrindu (t.1, b. l. 30, 31). UAB „Geomastas" atliktas sklypų planas (t. 1, b. l. 13-14) patvirtina, kad atsakovams priklausantį žemės sklypą ir ieškovo bei trečiojo asmens sklypus skiria akligatvis, iš kurio įvažiuojama į ieškovui priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) bei trečiajam asmeniui priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) ir kurio plotas susiaurėja iki 2,60 m. Tokiu būdu yra apsunkinamas įvažiavimas prie nuosavų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius nurodė (t. 1, b. l. 12), kad „įvažiavimo į nuosavas valdas pločiui taikomas nuostatas reglamentuoja STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 7 lentelė, pagal kurią privažiuoti prie nuosavų valdų akligatviams taikytinas minimalus 3,5 m plotis. Esant 2,60 m įvažiavimo pločiui į ieškovo sklypą negali įvažiuoti krovininis automobilis su statybinėmis medžiagomis, negali įvažiuoti gaisrinė mašina, kas iš esmės pažeidžia ieškovo teises. Pasak ieškovo, tiek 1996-04-17 KAVA įsakymas Nr. 01-1496 bei jo priedas, tiek ir Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėtos ir naikintinos dėl šių motyvų:

1) Kauno miesto LDT VK 1982-10-20 sprendimo Nr. 396 išrašo ir pirmo priedėlio (t. 1, b. l. 26) pagrindu atsakovams buvo paskirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kauno miesto LDT VK 1989-11-21 sprendimu Nr. 427 „Dėl žemės sklypų padidinimo" (t. 1, b. l. 27) buvo nuspręsta padidinti atsakovų sklypą (duomenys neskelbtini) iki 736 kv. m, paimant iš miesto fondo iki 136 kv. m žemės plotą. Tokiu būdu atsakovams teisėtai buvo suteiktas ir jie turėjo teisę išpirkti iš valstybės 736 kv. m ploto naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o dokumentų, pagrindžiančių 513 kv. m ploto žemės sklypo suteikimą, nėra. Ginčijamo įsakymo priedas (t. 1, b. l. 30) numatė, kad atsakovei parduodama 625 kv. m ploto žemė (duomenys neskelbtini) iš bendro 1 249 kv. m ploto sklypo. Šio priedo 2 p. (t. 1, b. l. 31) nurodyta, kad atsakovui parduodama 624 kv. m žemės ploto minėtame žemės sklype (duomenys neskelbtini);

2) Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo metu galiojo LR Žemės įstatymas (1994-04-26 Nr. 1-446), kurio 15 str. numatė, kad „žemės sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje". Sudarant ginčijamas Sutartis ir parduodant atsakovams 1 249 kv. m ploto žemės sklypą buvo parduota dalis kelio. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 13 str. privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama keliams reikalinga žemė. LR Kelių įstatymas (1995-05-11 Nr. 1-891) numatė, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. LR Kelių įstatymo 3 str. ribotų teritorijų - kiemų kelius ir visus kitus kelius, nepriskirtus vešiesiems keliams, priskiria vidaus keliams. Tokiu būdu, parduodant atsakovams dalį žemės, per kurią yra įvažiuojama į ieškovo sklypą, buvo pažeistos LR Kelių įstatymo ir LR Žemės reformos įstatymo nuostatos;

3) buvo pažeistos LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau Taisyklės), pagal kurias asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, Apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti: prašymą pirkti žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo brėžinį, parengtą pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus; o perkant privačių namų valdos žemės sklypą - techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos). Atsakovai nepateikė dokumento, kurio pagrindu naudojasi 1249 kv. m ploto žemės sklypu, be to, sklypo planas bei sklypo dydis nebuvo suderintas mero (valdybos);

4) iš civilinėje byloje Nr. 2-00024-528/2007 atsakovų pateiktų sklypų planų matyti, kad 1990-01-05 Kauno miesto vyriausiasis architektas (t. 1, b. l. 28) patvirtino atsakovų naudojamo žemės sklypo, kurio plotas 736 kv. m, raudonųjų linijų planą. Iš šio plano matyti, kad buvo laisvas pravažiavimas į (duomenys neskelbtini)esančią žemę. 1996-04-17 Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 01-1496 (t. 1, b. l. 29) buvo leista pirkti piliečiams žemės sklypus, kurių pardavimui reikalingi dokumentai, parengti iki 1995-07-17. 1995-07-17 atsakovų žemės sklypo pardavimui reikalingi dokumentai nebuvo parengti, jų ribos nebuvo patikslintos geodeziniais matavimais ir nebuvo suderintos reikiama tvarka. Prie pirkimo?pardavimo sutarčių yra pridėtas 1996-04-10 patvirtintas namų valdos žemės sklypo ribų planas (plotas 1 249 kv. m), kuris nėra patvirtintas miesto vyriausiojo architekto, kas buvo privaloma ginčijamo įsakymo 1 p. (t. 1, b. l. 29);

5) atsakovai savo teisę naudotis 1 249 kv. m ploto žemės sklypu grindžia Kauno miesto savivaldybės posėdžių protokolais ir išrašais (t. 1, b. l. 19-22, 23), teigdami, kad jų 513 kv. m ploto žemės sklypas padidėjo remiantis 1992-08-12 posėdžio protokolu Nr. 4 (t. 1, b. l. 23), kuriuo neva buvo nutarta parduoti naudojamos miesto fondinės žemės 100 kv. m žemės sklypą atsakovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir 1994-09-15 posėdžio, protokolu Nr. 34 (t. 1, b. l. 19-22). Šiame posėdyje buvo svarstyta prie privačių valdų papildomai naudojamos miesto žemės pardavimas arba nuoma. Protokole nurodyta, kad „ruošiant miesto valdybos potvarkio projektą dėl papildomo žemės sklypo ploto pardavimo, žemės sklypų pardavimo (nuomos) sektoriaus darbuotojams pareikalauti bendrasavininkų susitarimo dėl papildomo žemės sklypo pirkimo". Ši pastaba, ieškovo nuomone, reiškia, kad turėjo būti paruoštas miesto valdybos potvarkis dėl papildomo žemės sklypo ploto pardavimo. Pagal 1994-09-15 posėdžio protokolą Nr. 34 (t. 1, b. l. 19-22) atsakovams buvo nutarta siūlyti miesto valdybai parduoti papildomai naudojamą 241 kv. m miesto fondinę žemę savininkams (atsakovams), gyvenantiems (duomenys neskelbtini), tačiau posėdžio protokolo nutarimas, kuriuo tiktai siūloma parduoti žemę, arba protokolo išrašas (1992-08-12) nėra teisėtas žemės suteikimo pagrindas. Ieškovas nurodė, kad nors jis 1997 m. įsigijo žemę Sūkurių g. 4, o atsakovai žemę iš valstybės išsipirko 1996 m., tačiau jo teisės yra pažeistos tik dabar ir turi būti ginamos. Ieškovo nurodyti įstatymų pažeidimai yra pagrindas panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pagal CK 1.80 str., nes šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), bei taikyti abišalę restituciją (CK 1.80 str. 2 d.)..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu (2 t., b. l. 115-127) ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino KAVA 1996-04-17 įsakymą Nr. 01-1496 bei šio įsakymo priedo 1 poziciją dalyje dėl 21,46 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei Irenai G. Š.;

2) panaikino KAVA 1996-04-17 įsakymą Nr. 01-1496 bei šio įsakymo priedo 2 poziciją dalyje dėl 21,00 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui A. Š.;

3) pripažino negaliojančia 1996-06-06 valstybinės žemės pirkimo?pardavimo sutartį Nr. P19/96-2378, sudarytą tarp KAVA ir atsakovės Irenos G. Š. dalyje dėl 21,46 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtų koordinačių taškais 1-2-3-8, pardavimo;

4) pripažino negaliojančia 1996-06-06 valstybinės žemės pirkimo?pardavimo sutartį Nr. P19/96-2377, sudarytą tarp KAVA ir atsakovo A. Š. dėl 21,00 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtų koordinačių taškais 1-2-3-8, pardavimo;

5) taikė restituciją ir įpareigojo KAVA grąžinti atsakovui A. Š. 126,63 Lt, gautus už 21,00 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, ir atsakovei Irenai G. Š. 80,48 Lt, gautus už 21,46 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą;

6) priteisė ieškovui iš atsakovo KAVA 50,00 Lt, iš atsakovų A. Š. ir Irenos G. Š. po 25,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio;

7) priteisė iš ieškovo atsakovams 1 200 Lt atstovavimo išlaidų;

8) priteisė valstybei iš ieškovo 31,40 Lt, iš atsakovų KAVA, A. Š. ir Irenos G. Š. po 4,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

9) kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 140-147) atsakovai Irena G. Š. bei A. Š. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti bei priteisti jų patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsakovai nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo ir įgijimo nuosavybėn teisinius santykius, netinkamai taikė teisės normas, nemaža dalis teismo išvadų aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškia tuo, kad daugelis byloje esančių įrodymų patvirtina visiškai priešingus faktus, nei jie nustatyti teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad teismas, išnagrinėdamas bylą, privalo ne tik pasikliauti vienos iš šalių paaiškinimais (šiuo atveju – ieškovo), bet ir juos patikrinti pagal bylos medžiagą. Labai svarbu ir tai, kad dėl dalies svarbių bylai aplinkybių, nurodytų atsakovų atsikertant į ieškinį, teismas apskritai nepasisakė, nors šios aplinkybės yra aiški sąlyga ieškiniui atmesti. Iš teismo sprendimo matyti, jog bylos esmė yra visiškai neatskleista, teismas rėmėsi tik formaliąja žemės privatizavimo dokumentų revizavimo puse, neįvertindamas eilės reikšmingų bylos duomenų. Teismas, neturėdamas specialių žinių, netinkamai interpretavo byloje esančią planinę medžiagą, nors byloje apklausti liudytojai - specialistai patvirtino priešingas teismo išvadoms aplinkybės. Šioje byloje ieškovas ginčijo prieš 11 metų iki ieškinio pateikimo teismui dienos priimtus administracinius aktus ir sudarytus sandorius, nurodydamas, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojęs neseniai, tačiau, nustatydamas ir įvertindamas sužinojimo ieškinio eigos pradžios momentą, teismas neadekvačiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nukrypo nuo 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ įtvirtintų kriterijų ir suformuotos teisminės praktikos ieškinio senaties instituto taikymo bylose. Teismo sprendimas pažeidžia CPK 270 str. reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui. Atsakovų vertinimu, be eilės materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo, įvertinant pačią teismo sprendimo esmę – t. y. kad teismas apgynė nesąžiningą ieškinį teisme pareiškusio asmens teises - toks sprendimas pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Suteikdamas aiškius prioritetus vienos iš šalies teisių apsaugai, pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principus bei būtinybę laikytis įstatymų, teismas pažeidė konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą bei CPK 6 str. įvirtintą teisingumo įgyvendinimo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindinis teismo sprendimo motyvas, dėl kurio buvo tenkintas ieškinys, yra tas, kad atsakovams ne visas jų naudojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas buvo skirtas administracinių aktų pagrindu, bet tik jo dalis, todėl suformuojant valdą, teismo vertinimu, buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir tai yra sąlyga pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų ir KAVA. Prieš paneigiant šią teismo išvadą dėl jos nepagrįstumo ir neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo reikalavimo teisė teisę ginčyti atsakovų sandorį tiesiogiai sietina su aplinkybės nustatymu, ar Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 jų sudarymo metu pažeidė ieškovo ar asmenų, iš kurių teises jis perėmė, teises. Ieškovas tokios reikalavimo teisės neįrodė. Šioje dalyje teismo sprendimas nemotyvuotas – teisinių argumentų tokiai teismo išvadai nėra. Pažymėtina, kad ieškovas nėra viešąjį interesą atstovaujantis asmuo, kuriam būtų suteikti įgalinimai revizuoti aplinkinių žemės sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn teisėtumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams teisėtai (t. y. VK sprendimų pagrindu) buvo paskirta tik 736 kv. m iš atsakovų privatizuoto 1 249 kv. m žemės sklypo. Likusi žemės sklypo dalis, suformuota Kauno miesto Savivaldybės posėdžių protokolais, teismo nuomone, laikytina neteisėtai suformuota ir 42 kv. m šios dalies teismo sprendimu pagrindu grąžinta į valstybinį žemės fondą tikslu naudotis ieškovui privažiavimo tikslais. Teismas aiškiai netinkamai šioje byloje taikė teisės akto, kurio galiojimo metu buvo išsipirktas atsakovų žemės sklypas, nuostatas. Teismo nuomone (t. 2, b. l. 123), Tvarkos 6 p. įsakmiai nurodyta, kad naudojami žemės sklypai parduodami pagal šios Tvarkos 2 p., mero potvarkiu patvirtinus jų dydį. CPK 3 str. nustato, jog teismas bylas privalo nagrinėti vadovaudamasis LR įstatymais, kitais teisės aktais. Taikydamas teisės akto normas, teismas privalo atsižvelgti į jo struktūrinių dalių suderinamumą, sistemą ir struktūrą (CK 1.9 str.). Minimas 1995-07-17 nutarimas Nr. 987 susideda iš eilės punktų, kurių kiekvienas reglamentuoja skirtingą valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo teisinį santykį. Iš nutarimo nuostatų logiškai akivaizdu, jog 4 ir 6 nutarimo punktai reglamentuoja visiškai skirtingus teisinius santykius ir 6 p. normos netaikytinos 4 p. nuostatoms, kaip antai: Tvarkos 4 p. 1 d. nustato, jog faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. 4 p. 3 d. nustato, jog jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. Vadovaujantis šiuo brėžiniu, sklypų ribos pažymimos techninės apskaitos bylų planų kopijose. Žemės sklypo brėžinys ir techninės apskaitos bylų planų kopijos su pažymėtomis sklypų ribomis mero teikimu perduodami rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai. Tvarkos 6 punktas, kurį taikė Kauno miesto apylinkės teismas ginčo santykiams spręsti, nustato, jog „kiti naudojami žemės sklypai parduodami (pagal šios Tvarkos 2 p.) ar išnuomojami (pagal šios Tvarkos 3 p.) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Taigi aiškinant šio nutarimo 4 ir 6 punktus, visiškai aišku, jog Tvarkos 6 p. yra keliami reikalavimai kitiems naudojamiems žemės sklypams (kokie tie kiti naudojami sklypai – toje pačioje normos dalyje įstatymų leidėjo aiškiai apibrėžta), kurie nėra tapatūs namų valdų žemės sklypams. Darytina išvada, kad teismas šioje byloje taikė ne tą teisės normą, kurią buvo privalu taikyti ginčo santykiams spręsti. Pažymėtina, jog nei 1995-07-17 LR Vyriausybės nutarime Nr. 987, nei šiuo metu galiojančiame 1999-03-09 nutarime nėra reikalavimo, jog namų valdos žemės sklypas, esantis mieste, būtų formuojamas administracinių aktų pagrindu. Todėl įvardinti teismo sprendime tariami pažeidimai, esą padaryti privatizuojant atsakovų naudojamą žemės sklypą, teismo buvo nustatyti neteisingai taikant ir aiškinant poįstatyminio akto nuostatas ir nepagrįstai nustatant tokius reikalavimus, kurie įstatymų leidėjo nėra nustatyti. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Išreiškiant atitinkamu būdu tuometiniam valstybinio žemės fondo valdytojui – Kauno miesto valdybai administracinių aktų ir savivaldybės protokolų (nors, kaip buvo minėta, tokie aktai nebuvo būtini Vyriausybės nutarimu taikymo požiūriu), valią, buvo paskirtas ir vėliau padidintas atsakovams priklausantis žemės sklypas. Pažymėtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) byloje yra atsakovų prašymas išsipirkti visą naudojamą 1 249 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 59), už jį sumokėti pinigai. Kadangi privačios namų valdų žemės sklypas buvo mažesnis kaip 0,2 hektaro, o atsakovai, pirkėjai, pageidavo didesnio sklypo, meras (valdyba) turėjo teisę suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti 1 249 kv. m žemės sklypą. Žemės sklypas buvo parduotas KAVA priėmus įsakymą dėl leidimo parduoti tokio dydžio žemės sklypą, t. y. laikantis nutarimo 2 p. nustatytos tvarkos, pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame buvo įvertintas gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrintas ribų nustatymo tikslumas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų išsiperkamas žemės sklypas pilnai atitiko namų valdos reikalavimus LR Žemės reformos taikymo prasme – jis visas buvo naudojamas ir užimtas sodybai reikalingomis reikmėmis – 1995 metų topografinėje nuotraukoje (t. 1, b. l. 179) ginčo žemės dalis yra žymima kaip atsakovų naudojamas daržas. Akivaizdu, kad atsakovams išsiperkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytos absoliučiai visos minimo Vyriausybės nutarimo sąlygos, kas patvirtina priimtų KAVA įsakymų ir sudarytų sandorių teisėtumą.

Teismas sprendime nurodė, jog žemės sklypo padidinimo metu susiaurėjo įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Taip pat teismo sprendime pasisakyta dėl to, kad priimant ginčijamą KAVA įsakymą, buvo numatytas pravažiavimas link sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 str., numatantis, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama keliams reikalinga žemė. Pažymėtina, kad šioje dalyje teismo sprendimo išvadas kritikuoti sudėtinga, nes jos yra be motyvų, nepagrįstos jokia bylos medžiaga. Teismo motyvai, jog atsakovai privatizavome žemę, naudojamą pravažiavimui, labai migloti, neaišku, kokiais bylos duomenimis paremti. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CPK 270 str. reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iki ginčijamos žemės sklypo dalies privatizavimo ji būtų buvus naudojama privažiavimo reikmėms ar būtų buvusi keliu. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei jo atstovė teisme negalėjo paaiškinti, kokiais bylos duomenimis jie grindžia aplinkybę, jog ginčo žemės dalis buvo kada nors naudojama privažiavimui. Priešingai nepagrįstoms teismo išvadoms, visi bylos duomenys (1994-09-15 posėdžio protokolas, (duomenys neskelbtini) sklypo 1990-01-05 raudonųjų linijų planas, 1995 m. sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo schema, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo planas, sklypo (duomenys neskelbtini) 1995-08-10 topografinis žemėlapis) patvirtina, kad atsakovai išsipirko miesto fondo žemę, kuria nei J. S., nei jos teisių perėmėjas ieškovas niekada nesinaudojo nei pravažiavimo, nei kitais tikslais. Sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės atstatymo schemoje (t. 1, b. l. 108), kurios pagrindu J. S. buvo suformuotas sklypas, pažymėtas raide C, aiškiai matyti, jog ginčo teritorijoje pravažiavimo nėra. Pravažiavimas, kurio bendras ilgis yra 103,5 m, numatytas iki sklypo (duomenys neskelbtini) kairiosios kraštinės. Teismas aiškiai netinkamai interpretavo šį dokumentą, nustatydamas, jog „pravažiavimas nurodytas iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, nesant jokio plane nurodyto pravažiavimo susiaurėjimo“. Pažymėtina, jog ši aplinkybė teisme buvo aiškintasi ir atrodė esanti aiškiai nustatyta. Siekiant išsiaiškinti šio žemės sklypo suformavimo schemos aplinkybes, byloje buvo apklaustos specialistės. Kauno miesto Savivaldybės Urbanistikos skyriaus architektė J. G. D. paaiškino, jog pravažiavimas 1995 m. nuosavybės teisių atkūrimo J. S. schemoje pažymėtas iki (duomenys neskelbtini), plane pažymėta išmatavimo linija, o ne kelio riba (t. 2, b. l. 106). Liudytoja specialistė S. R. D. patvirtino, jog 103,5 yra išmatavimų linija su užkirtimais gale, bet ne kelio riba (t. 2, b. l. 108). Taigi, vertinant šią schemą, akivaizdu (atrodė, kad buvo akivaizdu ir proceso metu), jog linija, einanti nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini), žymi ne pravažiavimo liniją, o (duomenys neskelbtini) 19 gabaritinį matmenį. Sklypo suplanavimo schemoje nurodytas sklypų X, D, C ilgis nuo (duomenys neskelbtini) 103,5 m. Šis faktas buvo nustatytas ir inžinierinio statinio dalinės ekspertizės akte. Taigi bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, jog šioje schemoje pravažiavimas baigiasi ties (duomenys neskelbtini) kairiąja kraštine ir ginčo žemės dalyje nenumatytas. Vienok teismas šių bylos duomenų nepaisė ir nežinia kuo remdamasis padarė priešingą išvadą. Teismas sprendė apie pravažiavimo buvimą iš 1995-08-01 (duomenys neskelbtini) prašymo žemėtvarkos tarnybai nustatyti pravažiavimo tikslingumą ties (duomenys neskelbtini) bei šio pravažiavimo vėlesnį suformavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog ši aplinkybė teismo buvo įvertinta netinkamai: (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo šios civilinės bylos dalyviais ir niekaip nėra susiję su teisme nagrinėjamo ginčo santykiais, yra namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. jų sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovų naudojamo žemės sklypo dešiniąja kraštine. Nors namų valda (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi visiškai atskirą, kitą įvažiavimą iš kitos pusės, abipusiu kaimynų sutarimu nusprendė, jog atsakovai grąžins jų valdai schema suprojektuoto sklypo (už kurį visą buvo apmokėta pinigais) dalį, besiribojančią su žemės sklypu, į kurį J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, bei paliks bendru susitarimu pakankamą jo dalį tikslu suformuoti pravažiavimą pagalbiniams tikslams į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (t. y. atsakovai atsisakė (duomenys neskelbtini) naudai savo teisės išsipirkti visą atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį). Būtent dėl tos priežasties, kad šio pravažiavimo tikslas buvo patekti išimtinai į namų valdas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ne į J. S. žemės sklypą (J. S. sklypas dar nebuvo padalintas į atskirus sklypus, todėl įvažiavimai negalėjo būti reikalingi), šis pravažiavimas nebuvo pažymėtas jokiose kitose žemės sklypo planų rengimo dokumentuose (t. 1, b. l. 108). Todėl akivaizdu, kad nei J. S., nei jos teisių perėmėjas ieškovas namų valdos (duomenys neskelbtini) naudotojams (duomenys neskelbtini) 1995 metais suprojektuotu įvažiavimu nesinaudojo ir negalėjo naudotis – jis buvo numatytas jau po sklypo nuosavybės teisių atkūrimui J. S. schemos suformavimo. Todėl šio naujai įvykusio juridinio veiksmo pagrindu negalėjo atsirasti ieškovo teisių pažeidimas.

Iš byloje esančios medžiagos darytina vienareikšmė išvada, jog ieškovui atsiradęs teisių suvaržymas (jo manymu, nepakankamas įvažiavimas į jo namų valdą) atsirado išimtinai dėl asmenų, iš kurių ieškovas ir tretysis asmuo perėmė teises, neteisėtų veiksmų ir teisės normų nesilaikymo, o būtent detalaus plano organizatorių: J. S., V. K. ir B. R. veiksmų.

Nors pirminiame dokumente, kurio pagrindu J. S. įgijo teises į žemės sklypą (t. 1, b. l. 108) pravažiavimas buvo numatytas tik iki (duomenys neskelbtini) kairiosios žemės sklypo kraštinės, tačiau vėliau, 1997 metais rengiant sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 109) parceliacijos schemą, nežiūrint į tą faktą, kad atsakovų žemės sklypai jau buvo įgyti nuosavybėn, o sutartys įregistruotos ŽKNTKRĮ, pažymint kadastro žemėlapyje sklypo ribas, pravažiavimas į padalijamas sklypus C ir D buvo pailgintas, t. y. pratęstas sulig atsakovų sklypo šiaurine riba. Vertinant šį dokumentą, atkreiptinas dėmesys, jog sklypų parceliacijos schemoje yra pažymėtos gretimybės su atitinkamais registro numeriais (plane žymima REG. Nr.) Šiame detaliajame plane pažymėtas ir atsakovams priklausantis žemės sklypas, REG. Nr. 6418. Byloje apklaustos liudytojos paaiškino, jog REG. Nr. reiškia būtinybę pagal kadastro duomenis detaliajame plane atžymėti gretimybes ir atžymėjimas turi būti tikslus. Tai reiškia, jog rengiant (duomenys neskelbtini) parceliacijos detalųjį planą, privalėjo būti paisoma įregistruotų žemės sklypų ribų. Sugretinus (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų planą (jame pažymėtas tas pats REG. Nr. 6418 (t. 1, b. l. 70), matyti, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos J. S. detaliajame plane buvo pažymėtos neteisingai – iš plano (t. 1, b. l. 70) matyti, jog viršutinė sklypo riba neina tiesiai su pravažiavimo riba, sklypo kairysis kampas įsikiša į kelią, o tuo tarpu detaliajame plane (t. 1, b. l. 109) (duomenys neskelbtini) sklypo riba yra pažymėta einanti lygiai su kelio riba, tas pats pažeidimas padarytas ir žemės sklypų ribų ir plotų pakeitimo detaliajame plane (detalaus plano organizatorės V. K., B. R.). Liudytojos specialistės V. S., J. G. D. patvirtino (t. 2, b. l. 97, 105), kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) J. S. detaliajame plane buvo pažymėtas neteisingai, jos turėjo būti tiksliai perneštas, riba eina per nuosavybės teise priklausančią žemę, o tai negalima pagal teritorijų planavimo nuostatas,, ...koreguoti gretimų sklypų negalima, tai konstitucinių teisių pažeidimas,.. taip neturėjo būti, ..įvažiavimas turi būti daromas savo sklypo sąskaita. Toks pažymėjimas reiškia, jog detaliųjų planų rengėjai pravažiavimą į naujai projektuojamus žemės sklypus pažymėjo per atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (sklypas šio plano rengimo metu, kai buvo minėta, jau buvo atsakovų privatizuotas, o nuosavybės teisės įregistruotos NT registre), kas laikytina absoliučiu teritorijų planavimo normų nepaisymu. Taigi iš esmės ieškovo teisių pažeidimas kilo dėl to, kad detaliaisiais planais, kurių rengėjai buvo J. S., vėliau - V. K., B. R., pravažiavimas į ieškovo ir trečiojo asmens naudojamus žemės sklypus buvo suprojektuotas per privačią žemę – atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neturint atsakovų sutikimo. Vietoje to, kad planuotų įvažiavimus per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, plano organizatorius privalėjo jo tinkamumą ir plotį užtikrinti savo sklypo sąskaita. Šiuo atveju tiek 1997 metais rengto detalaus plano, tiek 2000 metais rengto detalaus plano organizatoriai pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų. 1996-11-15 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 2 p. numato, jog taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems detaliojo planavimo procese ir procedūrose. Taisyklių 10 p. numato, jog rengiant detalųjį planą, įvertinamos gretimybės, darančios įtaką detaliojo plano sprendiniams. Gretimybes Taisyklės apibrėžia su planuojamąja teritorija besiribojančius žemės sklypus ar miško valdas, valstybės saugomas teritorijas ar objektus, nekilnojamąjį turtą. Taisyklių 59 p. nustato, jog detaliojo planavimo organizatorius atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu bei atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą, privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos.

Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Kauno inžinierinių tyrinėjimų“ plane (prijungta medžiaga prie 2 tomo), sklypo (duomenys neskelbtini) ribose yra žymima ankstesnė kelio riba (iki sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo). Byloje esančioje fotonuotraukoje matyti, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą žyminti tvora yra pastatyta gatvėje. Byloje pateikto rašytinio įrodymo - inžinierinio statinio dalinės ekspertizės akte yra žymima, jog rengiant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo schemą, buvo klaidingai pažymėtas pravažiavimo kelio plotis, kai pagal aplinkinių žemės sklypų ribų planus jis buvo žymimas 6 metrų pločio. O atliekant (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus kelio plotis buvo susiaurintas iki 4,75 - 4,25 metrų, nesilaikant suprojektuoto schemoje 5 metrų pločio. Tai reiškia, kad ieškovo ir asmens, kurio teises ieškovas yra perėmęs, sklypai buvo projektuojami pažeidžiant jau esančias žemėnaudas ir nesilaikant žemės naudojimo sąlygų – sklypai buvo projektuoti esamos gatvės sąskaita, ją siaurinant. Pripažindamas esamus teritorijų išplanavimo dokumentus, ieškovas siekdamas prisijungti prie elektros tinklų gavo technines sąlygas, kurių 1.2. p. žymi – prie sklypo ribos nuo gatvės pusės įsirengti standartinę apskaitos spintą. Byloje esantis planas žymi, kad ši spinta buvo pastatyta ties buvusia žemės sklypo riba, t. y. ta, kuri buvo žymima buvusiuose tos teritorijos dokumentuose. Po atliktų teritorijų planavimo dokumentų korekcijų elektros spinta stovi pusantro metro atstumu nuo sklypo ribos, kas patvirtina aplinkybę, jog formuojant ieškovo valdomą žemės sklypą buvo pasitraukta gatvės link.

Teismas nesirėmė byloje esančiu ekspertizės aktu, motyvuodamas tuo, kad ekspertui išduotame atestate nesuteikta teisė tirti teritorijų planavimo dokumentų. Tokia teismo išvada laikytina nepagrįsta. UAB „Ekspertika“ turi teisę vykdyti statinio projekto ir statinio bendrąją ekspertizę. Tarp statinių kategorijų atestate yra numatytos ir susisiekimo komunikacijos. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 str., gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, o kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. 2002-04-30 LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.2 p. nustato privalomuosius projekto rengimo dokumentus, kuriais yra teritorijų planavimo dokumentai, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, statinio projektavimo sąlygų sąvadas ir t. t. Šio Reglamento 14 p. nustato, jog atliekant bendrąją (dalinę) projekto ekspertizę, tikrinama, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus (14.1p). Todėl negali būti ginčo dėl to, kad atliktos ekspertizės aktu šioje byloje negalima remtis kaip rašytiniu įrodymu. Teismas nepagrįstai nevertino šio rašytinio įrodymo, kuris išsamiai atsakė į bylos nagrinėjimo eigoje iškilusius klausimus. Taigi, netinkamai susiplanuodamas teritoriją, už tokio planavimo pasekmes atsako pats planavimo organizatorius ar jo teisių perėmėjas - šiuo atveju ieškovas, ir savo padarytų teritorijų planavimo normų pažeidimų jie negali taisyti kitų asmenų sąskaita – trūkstamą, tinkamai nesusiplanuotą kelio dalį didindami kitų asmenų privačios žemės sąskaita.

Teismas ieškovo teisių pažeidimą grindė ir tuo, kad tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra 2,60 metrų „aiškiai neprotingo“ pločio. Koks galėjo būti protingas plotis 1996 metais, Kauno miesto apylinkė teismas nenurodė. Sprendimo motyvuose yra nuoroda į STR 2.06.01“1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, pagal kurį akligatviams taikytinas plotis yra 3,5 metro. Vienok, šis statybos reglamentas įsigaliojo 1999-06-01, jo 1.1 p. nustatė, jog jis taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus, t. y. naujai pradėtiems, rengiamiems detaliesiems planams. Atsakovai nurodė, jog jų rengti dokumentai į šio dokumento reguliavimo sferą nepatenka. Kadangi 2,60 metrų atstumas yra visiškai pakankamas autotransporto priemonei įvažiuoti (teismo paminėti (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 10 metų tokio pločio pagalbiniu ūkio pravažiavimu naudojosi), teismas, nustatydamas, jog pravažiavimo atstumas per siauras, turėjo pasiremti objektyvesniais kriterijais, nei asmeninis teisėjo požiūris pravažiavimo pločių klausimais. Nuorodų į teisės normas, galiojusias ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, teismo sprendime nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys savo pozicijas grindė UAB „Kauno inžinierinių tyrinėjimų“ planu. Šiame plane pravažiavimo plotis ties vartais į namų valdą (duomenys neskelbtini) yra žymimas 4,24 metrai. Taigi ieškovas turi absoliučiai visas galimybes netrukdomai įvažiuoti į jam priklausančią namų valdą. Jei ieškovas vartus į šią namų valdą būtų įsirengęs metru ir dviem arčiau link (duomenys neskelbtini), šiandien ieškovui nebūtų jokių apribojimų laisvai manevruoti išsisukant šioje gatvėje. Taigi ieškovo teisės apskritai nėra pažeistos. Pažymėtina tai, kad byloje apklausta liudytoja J. G. D. patvirtino, jog ieškovas turi 4,75 metro įvažiavimą į savo sklypą ir jo jam visiškai pakanka (t. 2, b. l. 106).

Nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą įgijo 1997-08-20 pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 11) iš J. A., o ši nuosavybės teises įgijo 1996-07-15 sprendimo Nr. 706, KAVA 1996-07-15 įsakymo Nr. 01-3163, Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1997-08-01 įregistravimo pažymėjimo pagrindu. Įsigydamas žemės sklypą iš J. S., ieškovas sutiko su esamo pločio įvažiavimu ir priėmė būtent tokias žemės naudojimo sąlygas. Iki perduodant žemės sklypą ieškovui, J. S. į teismą dėl pažeistų teisių nesikreipė, taigi, akivaizdu, kad esamos žemės naudojimo sąlygos jai buvo priimtinos. Todėl ieškovas negali įgyti daugiau teisių už prieš tai buvusį šio žemės sklypo savininką ir įsigijęs žemės sklypą, jis nebegali įtakoti tų juridinių faktų, kurie yra susiformavę iki jam tampant žemės sklypo savininku ir kuriais ankstesni žemės naudotojai sutiko. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisių ginčyti administracinius aktus ir sandorius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, gindamas asmens teises panaikinant administracinį aktą ir sandorius, sudarytus prieš 11 metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, privalėjo ištirti, ar asmuo savo teisių atžvilgiu nesielgė aplaidžiai ir ar apie savo teisių pažeidimą nesužinojo anksčiau, nei tokioje situacijoje privalu apie tai sužinoti rūpestingam ir atidžiam asmeniu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. Ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. 2002-12-20 LAT Senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4. p. yra nurodyta, jog tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Visuma bylos duomenų vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog ieškininės senaties terminas savo teisėms ginti yra akivaizdžiai praleistas ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Labai svarbu yra tai, kad pagal CK 1.128 str. prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir CK 1964 m. Tokiu būdu būtina nustatyti, kada žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui tapo žinoma apie tai, kokių ribų ir kokio dydžio yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). J. S., iš kurios žemės sklypą yra įgijęs ieškovas, buvo detalaus plano, rengto 1997 metais ir patvirtinto 1997-04-29 Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 386 (t. 1, b. l. 115), organizatorė. Kaip buvo minėta, Detaliųjų planų taisyklės numatė, jog detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą. Taigi pačiu poįstatyminiu aktu yra nustatyta organizatoriaus pareiga žinoti apie detalaus plano sprendinius ir jo rengiamo detalaus plano turinį. Taikant šią teisės normų prezumpciją, detalaus plano organizatorius negali teisintis nežinojęs, kas yra numatyta jo rengiamame detaliajame plane bei su juo susijusiuose dokumentuose. Kaip buvo minėta, vertinant sklypų (duomenys neskelbtini) parceliacijos planą, kurio užsakovė buvo J. S. (t. 1., b. l. 109), matyti, kad jį rengiant buvo pažymėto greta esantys sklypai, įskaitant ir atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi jau tuomet J. S., kaip detalaus plano organizatorei, privalėjo būti aiškios atsakovų žemės sklypo ribos, nes detaliajame plane yra nuoroda į sklypo registracijos numerį, šiuo registracijos numeriu žymimas sklypo planas yra kitokių ribų, nei jos pažymėtos detaliajame plane. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad J. S. jau 1997 metų kovo mėnesį, t. y, kai buvo rengiamas sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos planas, buvo žinoma apie sklypų gretimybes ir įregistruotų žemės sklypų ribas. Taigi ieškininės senaties terminas skaičiuotinas nuo šio plano rengimo momento - 1997 metų kovo mėnesio ir yra akivaizdžiai praleistas. Pažymėtina ir tai, kad tvorą žyminčios atramos pagal dabartinę atsakovų sklypo ribą jau stovėjo tada, kai ieškovas tapo jam priklausančio žemės sklypo savininku (1997 metais). Taigi ieškovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, ir pats savarankiškai privalėjo pasidomėti aplinkinių sklypų ribomis ir pravažiavimais. Teismo išvada, kad šioje byloje apskritai negali būti taikomi ieškinio senaties terminai vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d., ,prasilenkia ne tik su įstatymų taikymu, bet ir su elementaria teisine logika. Šiais argumentais savo atsikirtimus į atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį grindė ieškovas ir jo atstovė. Teismas, į sprendimą perkeldamas tokius argumentus, turėjo teisę ir galimybę juos patikrinti, nes LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. tokių nuostatų nenumato – šioje normoje reglamentuojama žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Teismo minimų normų dėl negalimumo taikyti senatį nėra ir kitose LR Žemės reformos įstatymo nuostatose. Priešingai – teisminė praktika yra orientuota į asmens pareigą kreiptis operatyvios gynybos, nes ilgas delsimas patvirtina asmens sutikimą su esamomis žemės naudojimo sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-10 nutartyje Nr. 3K-3-465/05 yra nurodęs, jog ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai. Ieškinio senaties instituto netaikymas neleistų operatyviai užbaigti žemės reformos, neužtikrintų žemės civilinės apyvartos stabilumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 151-153) atsakovas KAVA apeliacinį skundą palaiko kaip teisėtą ir pagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, priimtą pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei ignoruojant aiškiai byloje nustatytas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovas KAVA nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamų administracinių aktų dalys bei sandoriai pažeidžia ieškovo teises. Vadovaujantis CPK 5 str. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ieškovas kreipdamasis į teismą turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę ir kad atsakovas tą teisę pažeidžia. Susiklosčiusi situacija, kai ieškovui yra nepatogu naudotis „susiaurėjusiu" pravažiavimu, yra tik ieškovo ir asmenų, iš kurių jis įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) veiksmų rezultatas, t. y. būtent ieškovas (ir asmuo, iš kurio jis įsigijo nuosavybėn žemės sklypą) savo aktyviais veiksmais sukėlė teisių pažeidimą, o susiklosčiusią situaciją ir susiaurėjusį pravažiavimą ieškovas bando „praplatinti" pasinaudodamas savo teise į teisminę gynybą. KAVA taip pat sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes tik teisingai nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas ieškovo pareikštų reikalavimų sprendimas. KAVA nuomone, ieškovas neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudojęs asmuo ir jokių reikalavimų teisme nepareiškusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavėja J. S.. Tuo tarpu asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Suformavus žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui J. S. prie jo buvo numatytas privažiavimas, kurio visiškai pakako tinkamai naudoti ir eksploatuoti žemės sklypą. Be to, ankstesnė nekilnojamojo turto savininkė, iš kurios ieškovas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, nemanė, kad jos teisės yra pažeidžiamos, ir per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo teise kreiptis į teismą su ieškiniu. Tai patvirtina ir teismo konstatuotas faktas, kad ginčo pravažiavimo pageidavo ir grąžinamų sklypų savininkai. Tačiau teismas, konstatavęs tokias aplinkybes, padarė visiškai priešingas išvadas. O dar vienas papildomas įvažiavimas tapo reikalingas tik tuomet, kai J. S. žemės sklypas detaliojo plano pagrindu buvo padalintas į du sklypus ir parduotas skirtingiems asmenims. Pabrėžtina ir tai, kad pats ieškovas, duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) juosiantys tvoros pamatai visuomet buvo. KAVA taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad LR žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nėra nuostatos, numatančios, jog nustačius įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu neteisėtai įgyta žemė paimama į valstybinį žemės fondą netaikant senaties terminų, bei kad STR 2.06.01"1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatos negali būti taikomos žemės sklypams, suformuotiems iki šio teisės akto priėmimo. Taip pat visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovams yra parduota keliams reikalinga žemė ir taip pažeista LR Žemės reformos įstatomo 13 str. nuostata. Tokiai išvadai padaryti byloje nėra nei vieno įrodymo. KAVA taip pat sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias (o tiksliau – reglamentavusias) valstybinės žemės pardavimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams teisėtai (t. y. VK sprendimų pagrindu) buvo paskirta tik 736 kv. m iš privatizuoto 1 249 kv. m žemės sklypo. Likusi žemės sklypo dalis, suformuota Kauno miesto Savivaldybės posėdžių protokolais, teismo nuomone, laikytina neteisėtai suformuota. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ne protokolų pagrindu, o pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės sklypo brėžinį, kuris nėra nuginčytas. Pabrėžtina, kad namų valdos žemės sklypo pardavimas pagal parengtą ir suderintą žemės sklypo brėžinį visiškai atitinka Tvarkos nuostatas, su jomis neprasilenkia ir joms neprieštarauja. Tuo tarpu teismo pritaikyta materialinės teisės norma, kad parduodamo žemės sklypo dydį turi patvirtinti meras (valdyba), buvo taikoma naudojamų ne privačių namų valdų žemės sklypų pardavimui. Tvarkos 4 p. 3 d. nustato, jog jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemė sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. O minėtos Tvarkos 6 p., kuriuo vadovavosi teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog nauji žemės sklypai miesto ir kaimo vietovėse parduodami (pagal šios Tvarkos 2 p.) ar išnuomojami (pagal šios Tvarkos 3 p.) ne žemės ūkio veiklai, vadovaujantis nustatytąją tvarka patvirtintais detaliaisiais planais arba žemės reformos žemėtvarkos projektais. Šios Tvarkos 6 p. 2 d. numato, kad naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami (t. y. ne namų valdų žemės sklypai) - kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 156-159) ieškovas S. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Kauno m. apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas - Tvarką. Apeliantų nuomone, reikėjo taikyti šios Tvarkos 4 p., o ne 6 p. Pažymėtina, kad nėra prieštaravimo tarp Tvarkos 4 ir 6 p. LR Vyriausybė minėtu nutarimu numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami ir nuomojami, administraciniu aktu įgalintų pareigūnų nustačius žemės sklypo dydį. Tvarkos 4 p. numato, kad „faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas technines apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtinus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti LR Žemės reformos įstatymą 9 str. 4 p. nuostatas." Iš citatos matosi, kad neužtenka turėti namų valdos techninės apskaitos bylą, tačiau meras (valdyba) vietoje turi patikrinti namų valdos žemės sklypo ribas. Parduodant žemę atsakovams nei meras, nei valdyba jų žemės sklypo ribų vietoje nepatikrino. Tvarkos 4 p. taip pat nurodoma, kad jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 ha, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 ha žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas." Parduodant žemės sklypą atsakovams tai nebuvo padaryta. Tvarkos 6 p. numato, kad „kiti naudojami žemės sklypai parduodami ar išnuomojami mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį." Tokiu būdu, nėra prieštaravimo tarp Tvarkos 4 ir 6 p., nes LR Vyriausybė nustatė, kad žemės sklypo dydį (ribas) nustato vienu ar kitu būdu meras arba valdyba. Teisminė praktika taip pat laikosi pozicijos, kad žemės sklypas turi būti suteiktas (paskirtas) nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-01 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-1145/2003 nurodė, kad „ieškovas neįrodė, jog plano parengimo metu nustatyta tvarka namų valdai išdėstyti buvo suteiktas ginčijamas sklypas". Šios bylos atveju atsakovai neįrodė, jog plano parengimo metu jiems nustatyta tvarka namų valdai (duomenys neskelbtini) buvo išskirtas 1 249 kv. m žemės sklypas. Byloje yra dokumentai, kad atsakovams įstatymo nustatyta tvarka buvo suteiktas 736 kv. m žemės sklypas (LDT VK 1982-10-20 sprendimo Nr. 396 išrašo pagrindu paskirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas, Kauno miesto LDT VK 1989-11-21 sprendimu Nr. 427 buvo nuspręsta padidinti atsakovės ir atsakovo sklypą Debesų g. 36 iki 736 kv. m, paimant iš miesto fondo iki 136 kv. m žemės plotą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad „planas yra techninio pobūdžio dokumentas, fiksuojantis vaizdinę ir grafinę informaciją apie faktinę padėtį, bet ne teisinį sklypo suteikimo ar naudojimo pagrįstumą. Padėties nekeičia ir nepriimtini argumentai, kad planas yra suderintas su valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybos architektu." Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550 sklypo plano suderinimas su architektu yra viena iš dokumentų dėl žemės sklypo skyrimo procedūros dalių, todėl neatstoja žemės sklypo skyrimo dokumento. Žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas, bet atskirais atvejais tai gali būti reikšminga faktinė aplinkybė. Žemėnaudos atsiradimui vienas šis faktas nėra pakankamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-01 nutartyje nurodė, kad prie prašymo pirkti žemės sklypą asmuo turėjo pridėti dokumentą, kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu ir sklypo brėžinį. Pastaroji teisinė nuostata rodo, kad žemės sklypo, sudarančio namų valdą, išpirkimui nepakanka techninių planų ar kitokių faktinio pobūdžio dokumentų, jei nėra žemės sklypo skyrimo dokumentų arba jos dydį nustatančių ar patvirtinančių administracinių aktų. Todėl pirmos instancijos teismas 2008-11-04 sprendime teisės aktus dėl teisės į namų valdą taikė tinkamai.

Teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.127 str. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčytinai nustatyta, kad ieškovas tik 2004 metais gavo leidimą gyvenamojo namo statybai. Statydamas gyvenamąjį namą jis nesusidūrė su jokiais teisės pažeidimais, nes atsakovai nebuvo pasistatę tvoros. Krovininis transportas galėjo įvažiuoti į ieškovo valdomą sklypą (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens sklypą (duomenys neskelbtini). Beje, tretysis asmuo taip pat vykdė gyvenamojo namo statybą. Ieškovui pasistačius gyvenamąjį namą, atsakovai apsitvėrė savo sklypą iš akligatvio pusės, kada ir paaiškėjo, kad akligatvio plotis yra 2,6 m. Atsakovams pasistačius tvorą ir susiaurinus akligatvį iki 2,6 m, ieškovas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo (c. b. Nr. 2-00024-528/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovas M. Š. patvirtino, kad akliną tvorą prie namų valdos sumūrijo 2006 ar 2007 metais. Tik 2007 metais, pateikus ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas sužinojo, kad atsakovai neturi 1 249 kv. m dydžio žemės sklypo paskyrimo dokumentų. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra nepraleidęs ieškinio senaties termino. LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. numatė, kad nustačius įstatymo pažeidimus, žemės reformos metu neteisėtai įsigyta žemė paimama į valstybinės žemės fondą įstatymo ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų. Ši straipsnio redakcija galiojo iki 1996-11-13, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu apeliantai savo apeliaciniame skunde cituoja šiuo metu galiojančią Žemės reformos įstatymo 19 str. redakciją. Dabartinė redakcija negali būti taikoma teisiniams santykiams, kurie susiklostė 1996 metais. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl reikalavimo teisės nurodo, kad apeliantai teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti administracinius aktus bei sandorius, nes sutiko, pirkdamas žemės sklypą iš J. S. su esamo pločio įvažiavimu ir priėmė būtent tokias žemės naudojimo sąlygas. Ieškovui įsigijus sklypą iš J. S. faktinis akligatvio plotis leido įvažiuoti sunkiajam transportui, žemės kasimo technikai, kas šiandien yra neįmanoma. Akligatviui susiaurėjus iki 2,6 m ir pažeidžiant STR reikalavimus, ieškovas negali saugiai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu. Ieškovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo atskirai aptartas įvažiavimo pločio klausimas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas priėmė „tokias žemės naudojimo sąlygas". Vienareikšmiškai ieškovo teisės yra pažeistos ir jis turi teisę jas ginti teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas motyvuotai pasisakė dėl UAB „Ekspertika" 2007-11-07 inžinerinio statinio dalinės ekspertizės akto vertinimo. Ekspertizė atlikta A. S. užsakymu, atsikakant į advokatės R. G. klausimus. Taigi tyrimas buvo atliktas atsakovo užsakymu, o ne pagal teismo ar teisėjo nutartį. Todėl ši išvada negali būti laikoma įrodymu - eksperto išvada CPK 216 str. prasme. Šis dokumentas, kaip teisingai nurodė teismas, galėtų atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį - rašytinį įrodymą. Tačiau vertinant ekspertams užduotus klausimus ir pateiktas jų išvadas akivaizdu, kad nors ekspertizės tikslas nurodytas - susisiekimo komunikacijoms teritorijoje tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo vertinami galiojantys atitinkamos teritorijos teritorijų planavimo dokumentai (bendrasis ir detalusis planai), žemės sklypų planai, schemos bei kita teritorijos grafinė medžiaga, žemės sklypų įsigijimo dokumentai. UAB „Ekspertika" pagal pridedamus atestatus turi teisę atlikti statinio projekto bei statinio bendrąją ekspertizę, vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, o A. K. yra atestuotas bendrosios projekto (statinio) ekspertizės vadovas. Iš to darytina išvada, kad UAB „Ekspertika" neturi kvalifikacinio atestato vertinti detaliuosius planus, žemės sklypų planus, schemas ir kitą teritorijos grafinę medžiagą. Pažymėtina, kad ekspertai savo išvadose atsakė ir į grynai teisinius klausimus, kurie priklauso teismo kompetencijai. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad „įvertinus ekspertams suteiktus atestatus, jie ekspertizės atlikimo metu neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir specialių žinių atlikti tokio pobūdžio tyrimą ir pateikti išvadas". Todėl teismas šio ekspertizės akto nelaikė tinkamu rašytiniu įrodymu šioje civilinėje byloje ir jo nevertino. Apeliantai nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad ieškovui atsiradęs teisių suvaržymas atsirado dėl detaliųjų planų parengimo. Ginčo teritorijoje buvo ruošiami du detalūs planai. 1997 metais buvo rengiamas Sūkurių g. 4,6 parceliacijos planas. Vėliau buvo ruošiamas sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Apeliantai teigia, kad šiuose detaliuose planuose yra neteisingai atvaizduotas ginčo akligatvis. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš šių detaliųjų planų nebuvo atsakovų užginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nebuvo ginčijami ir Kauno miesto savivaldybės administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtinti šie detalieji planai. Todėl teismas privalėjo vadovautis šiais teritorijų planavimo dokumentais, kurie turi oficialių rašytinių įrodymų galią. Visi apeliantų argumentai dėl detaliųjų planų netikslumų turėtų būti atmesti, nesant tokio pobūdžio priešieškininių reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 163-165) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą patenkinti: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, klaidingai aiškino ir taikė Tvarkos nuostatas. Kauno miesto savivaldybė pritaria apeliantų nuomonei, jog namų valdų pardavimą reglamentavo Tvarkos 4 p. Jame nurodyta, jog pirkėjui pageidaujant didesnio sklypo, namų valdų žemės sklypas gali būti išplėstas iki 0,2 ar 0,3 ha, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį". Teismas, spręsdamas ginčo žemės sklypo pardavimo teisėtumo klausimą, klaidingai vadovavosi Tvarkos 6 p., kuris nustatė kitų naudojamų žemės sklypų pardavimo ypatumus. Iš tiesų, parduodant atsakovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytos visos Tvarkoje nurodytos sąlygos ir reikalavimai. Teismo sprendime remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog žemėnauda atsiranda kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Teismas nurodė, jog byloje nėra teisinio akto, kurio pagrindu būtų suformuota 1 249 kv. m dydžio namų valda. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė mano, kad teismas neteisingai vertino 1992-08-12 bei 1994-09-15 protokolus, kuriais siūlyta atsakovams papildomai parduoti faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis, teigdama, jog tai nėra kompetentingų institucijų priimti administraciniai aktai. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokie teisės aktai reglamentavo papildomos žemės suteikimo tvarką ir kokia kompetentinga institucija turėjo priimti administracinį aktą, kad, teismo manymu, žemės suteikimą galima būtų laikyti teisėtu. Tvarkos 4 punkte įtvirtintas reikalavimas parengtame parduodamo žemės sklypo brėžinyje įvertinti gretimų žemėnaudų išsidėstymą bei patikrinti ribų nustatymo tikslumą. Teismas nepagrįstu laikė atsakovų argumentą, jog rengiant atsakovų privatizuojamo žemės sklypo teritorinio planavimo brėžinį, ieškovo žemės sklypas nebuvo suformuotas, nes tuo pačių metu buvo formuojami sklypai pretendentams dėl nuosavybės teisų atkūrimo. Pažymėtina, jog KAVA įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. priimtas tik 1996-07-15, t. y. jau po ginčijamų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Iki tol žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuotas ir įregistruotas valstybiniame žemės kadastre, todėl negalėjo būti vertinamas kaip ginčo sklypui gretima žemėnauda. Priešingai, rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto valdybos 1997-04-29 sprendimu Nr. 386, buvo klaidingai pažymėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) - nebuvo atsižvelgta į teisėtai įsigyto ir įregistruoto žemės sklypo ribas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pritaria apeliantų argumentui, jog byloje apskritai nėra pateikta įrodymų, jog iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dalis šio sklypo buvo naudojama pravažiavimui, taip pat nėra įrodymų, jog esamas pravažiavimas pažeidžia ieškovo teises. Siekdamas įrodyti savo teisių pažeidimą, ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, jog po ginčijamo administracinio akto bei pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo buvo sumažintas įvažiavimo į jo sklypą plotis, taip pat įrodyti, kad būtent dėl šių priežasčių pablogėjo naudojimasis įvažiavimu į sklypą, t. y. ginčijamomis pirkimo pardavimo sutartimis buvo pažeistos ieškovo teisės naudotis prie savo namų valdos. Kaip minėta, Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytos 1996-06-06, kai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruotas. Nei ieškovas, nei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jam pardavusi J. S. nebuvo šio nekilnojamojo turto savininkais, be to, nebuvo ir paties nekilnojamojo turto objekto, todėl ieškovo teisių pažeidimą teismas konstatavo visiškai nepagrįstai. Atsakovė sutinka su apeliantų nuomone dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir atsisakė taikyti ieškinio senatį be teisinio pagrindo. Teismo sprendime nurodyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planuose buvo pažymėtas platesnis pravažiavimas, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypas žymimas mažesnis. Iš tiesų, J. S., kurios teises ir pareigas, susijusias su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), perėmė ieškovas, apie ginčo sklypo ribas turėjo žinoti dar 1997 metais, kai ji organizavo savo naudojamo žemės sklypo detalųjį planavimą, nes ir pagal Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-05 įsakymu Nr. 159, 10 p., rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės, darančios įtaką detaliojo plano sprendiniams. Taigi detaliojo plano organizatorės ir rengėjų pareiga buvo rengiamame detaliajame plane teisingai pažymėti tiek pravažiavimo, tiek žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribas. Be to, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, 1997 m. ieškovui tapus žemės sklypo Sūkurių g. 4 savininku, ginčo žemės sklypą žyminčios tvoros atramos jau stovėjo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2004 m. gegužės mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo ir įgijimo nuosavybėn teisinius santykius, bei pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškia tuo, kad daugelis byloje esančių įrodymų patvirtina visiškai priešingus faktus, nei jie nustatyti teismo sprendimu. Be to, kolegijos nuomone, teismas tik formaliai revizavo žemės privatizavimo dokumentus, neįvertindamas eilės reikšmingų bylos duomenų ir nepasisakydamas dėl dalies svarbių bylai aplinkybių, nurodytų atsakovų atsiliepimuose (nors būtent tie duomenys ir aplinkybės buvo pagrindas ieškiniui atmesti), tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl to, jog ieškovas neįrodė reikalavimo teisės ginčyti atsakovų priimtų aktų ir sudarytų sandorių, nes nebuvo nustatyta aplinkybė, kad Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 jų sudarymo metu pažeidė ieškovo ar asmenų, iš kurių teises jis perėmė, teises. Nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą įgijo 1997-08-20 pirkimo pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 11) iš J. A., o ši nuosavybės teises įgijo 1996-07-15 sprendimo Nr. 706, KAVA 1996-07-15 įsakymo Nr. 01-3163, Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1997-08-01 įregistravimo pažymėjimo pagrindu. Įsigydamas žemės sklypą iš J. S., ieškovas sutiko su esamo pločio įvažiavimu ir priėmė būtent tokias žemės naudojimo sąlygas. Iki perduodant žemės sklypą ieškovui, J. S. į teismą dėl pažeistų teisių nesikreipė, taigi akivaizdu, kad esamos žemės naudojimo sąlygos jai buvo priimtinos. Todėl ieškovas negali įgyti daugiau teisių už prieš tai buvusį šio žemės sklypo savininką ir, įsigijęs žemės sklypą, jis nebegali įtakoti tų juridinių faktų, kurie yra susiformavę iki jam tampant žemės sklypo savininku ir kuriais ankstesni žemės naudotojai sutiko. Kadangi ieškovas nėra viešąjį interesą atstovaujantis asmuo, kuriam būtų suteikti įgalinimai revizuoti aplinkinių žemės sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn teisėtumą, pripažintina, jog ieškovas neturėjo teisės reikšti tokį ieškinį.

Pagrindinis teismo sprendimo motyvas, dėl kurio buvo tenkintas ieškinys, yra tas, kad atsakovams administracinių aktų pagrindu buvo skirtas ne visas jų naudojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, bet tik jo dalis, todėl suformuojant valdą, teismo vertinimu, buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir tai yra sąlyga pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams teisėtai (t. y. VK sprendimų pagrindu) buvo paskirta tik 736 kv. m iš atsakovų privatizuoto 1 249 kv. m žemės sklypo, o likusi žemės sklypo dalis, suformuota Kauno miesto Savivaldybės posėdžių protokolais, teismo nuomone, laikytina neteisėtai suformuota ir 42 kv. m šios dalies teismo sprendimu pagrindu grąžinta į valstybinį žemės fondą tikslu naudotis ieškovui privažiavimo tikslais. Kolegija pritaria atsakovams, jog apylinkės teismas aiškiai netinkamai taikė teisės akto, kurio galiojimo metu buvo išsipirktas atsakovų žemės sklypas, nuostatas, t. y. Tvarkos 6 punktą. CPK 3 str. nustato, jog teismas bylas privalo nagrinėti vadovaudamasis LR įstatymais, kitais teisės aktais. Taikydamas teisės akto normas, teismas privalo atsižvelgti į jo struktūrinių dalių suderinamumą, sistemą ir struktūrą (CK 1.9 str.). Minimas 1995-07-17 nutarimas Nr. 987 susideda iš eilės punktų, kurių kiekvienas reglamentuoja skirtingą valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo teisinį santykį. Iš nutarimo nuostatų logiškai akivaizdu, jog 4 ir 6 nutarimo punktai reglamentuoja visiškai skirtingus teisinius santykius ir 6 p. normos netaikytinos 4 p. nuostatoms, kaip antai: Tvarkos 4 p. 1 d. nustato, jog faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. 4 p. 3 d. nustato, jog jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 ha, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ar 0,3 ha žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinamas ribų nustatymo tikslumas. Vadovaujantis šiuo brėžiniu, sklypų ribos pažymimos techninės apskaitos bylų planų kopijose. Žemės sklypo brėžinys ir techninės apskaitos bylų planų kopijos su pažymėtomis sklypų ribomis mero teikimu perduodami rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai. Tvarkos 6 punktas, kurį taikė apylinkės teismas, nustato, jog kiti naudojami žemės sklypai parduodami (pagal šios Tvarkos 2 p.) ar išnuomojami (pagal šios Tvarkos 3 p.) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Taigi aiškinant šio nutarimo 4 ir 6 punktus, visiškai akivaizdu, jog Tvarkos 6 p. yra keliami reikalavimai kitiems naudojamiems žemės sklypams (kokie tie kiti naudojami sklypai – toje pačioje normos dalyje įstatymų leidėjo aiškiai apibrėžta), bet ne namų valdų žemės sklypams. Darytina išvada, kad teismas šioje byloje taikė ne tą teisės normą, kurią privalėjo taikyti ginčo santykiams spręsti. Pažymėtina, jog nei 1995-07-17 LR Vyriausybės nutarime Nr. 987, nei šiuo metu galiojančiame 1999-03-09 nutarime nėra reikalavimo, jog namų valdos žemės sklypas, esantis mieste, būtų formuojamas administracinių aktų pagrindu. Todėl įvardinti teismo sprendime tariami pažeidimai, esą padaryti privatizuojant atsakovų naudojamą žemės sklypą, teismo buvo nustatyti neteisingai taikant ir aiškinant poįstatyminio akto nuostatas ir nepagrįstai nustatant tokius reikalavimus, kurie įstatymų leidėjo nėra nustatyti. Pažymėtina, jog lygiai taip pat minimą teisės aktą aiškina ir Kauno miesto savivaldybė bei KAVA savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Konstatuotina, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Išreiškiant atitinkamu būdu tuometiniam valstybinio žemės fondo valdytojui – Kauno miesto valdybai administracinių aktų ir savivaldybės protokolų (nors, kaip buvo minėta, tokie aktai nebuvo būtini Vyriausybės nutarimu taikymo požiūriu), valią, buvo paskirtas ir vėliau padidintas atsakovams priklausantis žemės sklypas. Pažymėtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) byloje yra atsakovų prašymas išsipirkti visą naudojamą 1 249 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 59), už jį sumokėti pinigai. Kadangi privačios namų valdų žemės sklypas buvo mažesnis kaip 0,2 ha, o atsakovai (pirkėjai) pageidavo didesnio sklypo, meras (valdyba) turėjo teisę suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti 1 249 kv. m žemės sklypą. Žemės sklypas buvo parduotas KAVA priėmus įsakymą dėl leidimo parduoti tokio dydžio žemės sklypą, t. y. laikantis nutarimo 2 p. nustatytos tvarkos, pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame buvo įvertintas gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrintas ribų nustatymo tikslumas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų išsiperkamas žemės sklypas visiškai atitiko namų valdos reikalavimus LR Žemės reformos taikymo prasme – jis visas buvo naudojamas ir užimtas sodybai reikalingomis reikmėmis – 1995 metų topografinėje nuotraukoje (t. 1, b. l. 179) ginčo žemės dalis yra žymima kaip atsakovų naudojamas daržas. Akivaizdu, kad atsakovams išsiperkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytos absoliučiai visos minimo Vyriausybės nutarimo sąlygos, kas patvirtina priimtų KAVA įsakymų ir sudarytų sandorių teisėtumą. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta LAT nutartis šiam ginčui dėl mieste esančios namų valdos žemės negali būti taikoma, nes nurodytoje byloje ginčas kilo dėl Žemės reformos įstatymo 9 str. vykdymo, t. y. dėl sodybos (duomenys neskelbtini) išsipirkimo.

Apylinkės teismas sprendime taip pat nurodė, jog žemės sklypo padidinimo metu susiaurėjo įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą; kad priimant ginčijamą KAVA įsakymą, buvo numatytas pravažiavimas link sklypų (duomenys neskelbtini) bei kad buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 str., numatantis, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama keliams reikalinga žemė. Pažymėtina, jog šio teismo sprendimo išvados faktiškai yra be motyvų ir nepagrįstos jokia bylos medžiaga (pažeista CPK 270 str.). Kolegija pritaria atsakovams, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iki ginčijamos žemės sklypo dalies privatizavimo ji būtų buvus naudojama privažiavimo reikmėms ar būtų buvusi keliu, to teismo posėdžio metu nepatvirtino nei ieškovas, nei jo atstovė. Priešingai nepagrįstoms teismo išvadoms, visi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai išsipirko miesto fondo žemę, kuria nei J. S., nei jos teisių perėmėjas ieškovas niekada nesinaudojo nei pravažiavimo, nei kitais tikslais. 1994-09-15 posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 19-22) patvirtina, kad posėdžio metu buvo siūlyta miesto Valdybai parduoti papildomai naudojamą miesto fondinę žemę žemės savininkams – atsakovui ir atsakovei – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sklypo 1990-01-05 raudonųjų linijų planas (t. 1, b. l. 28) patvirtina faktą, jog pravažiavimas buvo suplanuotas tik sulig kairiąja sklypo (duomenys neskelbtini) kraštine, tačiau ties šiaurine sklypo kraštine, kur teismas nustatė buvus pravažiavimą, jo nebuvo numatyta. Sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo schema, rengta 1995 metais (t. 1, b. l. 62), aiškiai žymi tą faktą, kad pravažiavimas yra numatytas tik iki sklypo (duomenys neskelbtini) kairiojo taško K ir toliau nėra žymimas. Toje dalyje, kur teismas laikė buvus pravažiavimą, pažymėti apskritimai, planinėje medžiagoje reiškiantys augalus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo plane (t. 1, b. l. 68), suderintame 1994 metais su miesto vyr. architektu, pravažiavimas žymimas palei sklypo kairiąją kraštinę ir baigiasi ties (duomenys neskelbtini) sklypo kairiąja kraštine, toliau nebenumatytas, vadinamoje pravažiavimo dalyje žymimi apskritimai. Sklypo, (duomenys neskelbtini) 1995-08-10 topografiniame žemėlapyje (t. 1, b. l. 179) ginčo žemės dalis žymima kaip daržas. Sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės atstatymo schemoje (t. 1, b. l. 108), kurios pagrindu J. S. buvo suformuotas sklypas, pažymėtas raide C, aiškiai matyti, jog ginčo teritorijoje pravažiavimo nėra. Pravažiavimas, kurio bendras ilgis yra 103,5 m, numatytas iki sklypo (duomenys neskelbtini) kairiosios kraštinės. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas aiškiai netinkamai vertino šį dokumentą, nustatydamas, jog „pravažiavimas nurodytas iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, nesant jokio plane nurodyto pravažiavimo susiaurėjimo“. Pažymėtina, jog, siekiant išsiaiškinti šio žemės sklypo suformavimo schemos aplinkybes, apylinkės teisme buvo apklaustos liudytojos, turinčios specialių žinių: Kauno miesto Savivaldybės Urbanistikos skyriaus architektė J. G. D. paaiškino, jog pravažiavimas 1995 m. nuosavybės teisių atkūrimo J. S. schemoje pažymėtas iki (duomenys neskelbtini), plane pažymėta išmatavimo linija, o ne kelio riba (t. 2, b. l. 106); S. R. D. patvirtino, jog 103,5 yra išmatavimų linija su užkirtimais gale, bet ne kelio riba (t. 2, b. l. 108). Taigi iš šios schemos yra akivaizdu, jog linija, einanti nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo (duomenys neskelbtini), žymi ne pravažiavimo liniją, o (duomenys neskelbtini) gabaritinį matmenį, t. y. sklypų D ir C pietrytinių kraštinių ilgių apytikrę sumą metrais, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2009-03-20 raštas. Šis faktas buvo nustatytas ir inžinierinio statinio dalinės ekspertizės akte. Taigi bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, jog šioje J. A. schemoje pravažiavimas baigiasi ties (duomenys neskelbtini) kairiąja kraštine ir ginčo žemės dalyje nenumatytas. Iš šio dokumento darytina vienareikšmiška išvada, jog suprojektuojant J. A. žemės sklypą, kurį vėliau įgijo ieškovas, joks įvažiavimas į šį projektuojamą sklypą per dabartinę atsakovams priklausančią žemę nebuvo numatytas. Būtent šis dokumentas yra pagrindinis teritorijos suplanavimo projektas, kuris nustatė ieškovo naudojamos teritorijos teisinį režimą, įskaitant ir įvažiavimus. Tai, kad ginčo žemės dalyje nėra pažymėtas įvažiavimas, kolegijos nuomone, reiškia, jog ieškovo teisės atsakovams išsiperkant žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Nors bylos duomenys neginčijamai patvirtino, jog šioje schemoje pravažiavimas baigiasi ties (duomenys neskelbtini) kairiąja kraštine ir ginčo žemės dalyje nebuvo numatytas, apylinkės teismas, padarydamas priešingą išvadą, tai ignoravo.

Teismas sprendė apie pravažiavimo buvimą taip pat iš 1995-08-01 Juknevičių prašymo žemėtvarkos tarnybai nustatyti pravažiavimo tikslingumą ties (duomenys neskelbtini) bei šio pravažiavimo vėlesnį suformavimą. Kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog ši aplinkybė teismo buvo įvertinta taip pat netinkamai. Nustatyta, jog Juknevičiai, kurie nebuvo šios civilinės bylos dalyviais ir niekaip nėra susiję su teisme nagrinėjamo ginčo santykiais, yra namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojai, t. y. jų sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovų naudojamo žemės sklypo dešiniąja kraštine. Nors namų valda (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi visiškai atskirą, kitą įvažiavimą iš kitos pusės, abipusiu kaimynų sutarimu buvo nuspręsta, jog atsakovai grąžins jų valdai schema suprojektuoto sklypo (už kurį visą buvo apmokėta pinigais) dalį, besiribojančią su žemės sklypu, į kurį J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, bei paliks bendru susitarimu pakankamą jo dalį tikslu suformuoti pravažiavimą pagalbiniams tikslams į Juknevičių žemės sklypą (t. y. atsakovai atsisakė (duomenys neskelbtini) naudai savo teisės išsipirkti visą atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį). Būtent dėl tos priežasties, kad šio pravažiavimo tikslas buvo patekti išimtinai į namų valdas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ne į J. S. žemės sklypą (J. S. sklypas dar nebuvo padalintas į atskirus sklypus, todėl įvažiavimai negalėjo būti reikalingi), šis pravažiavimas nebuvo pažymėtas jokiose kitose žemės sklypo planų rengimo dokumentuose (t. 1, b. l. 108). Todėl akivaizdu, kad nei J. S., nei jos teisių perėmėjas ieškovas namų valdos (duomenys neskelbtini) naudotojams (duomenys neskelbtini) 1995 metais suprojektuotu įvažiavimu nesinaudojo ir negalėjo naudotis – jis buvo numatytas jau po sklypo nuosavybės teisių atkūrimui J. S. schemos suformavimo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog šio naujai įvykusio juridinio veiksmo pagrindu negalėjo atsirasti ieškovo teisių pažeidimas.

Byloje esantys įrodymai, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, jog ieškovui atsiradęs teisių suvaržymas (ieškovo manymu, nepakankamas įvažiavimas į jo namų valdą) atsirado išimtinai dėl asmenų, iš kurių ieškovas ir tretysis asmuo perėmė teises, neteisėtų veiksmų ir teisės normų nesilaikymo, o būtent detalaus plano organizatorių: J. S., V. K. ir B. R. veiksmų. Kaip jau minėta, pirminiame dokumente, kurio pagrindu J. S. įgijo teises į žemės sklypą, t. y. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atstatymo schemoje (t. 1, b. l. 108), pravažiavimas buvo numatytas tik iki (duomenys neskelbtini) kairiosios žemės sklypo kraštinės. Tačiau vėliau, 1997 metais rengiant sklypų (duomenys neskelbtini) parceliacijos schemą (t. 1. b. l. 109), nežiūrint į tą faktą, kad atsakovų žemės sklypai jau buvo įgyti nuosavybėn, o sutartys įregistruotos ŽKNTKRĮ, pažymint kadastro žemėlapyje sklypo ribas, pravažiavimas į padalijamus sklypus C ir D buvo pailgintas, t. y. pratęstas sulig atsakovų sklypo šiaurine riba. Kolegija, vertindama šį dokumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog sklypų parceliacijos schemoje yra pažymėtos gretimybės su atitinkamais registro numeriais (plane žymima REG. Nr.), tarp jų ir atsakovams priklausantis žemės sklypas REG. Nr. 6418. Byloje apklaustos liudytojos paaiškino, jog REG. Nr. reiškia būtinybę pagal kadastro duomenis detaliajame plane atžymėti gretimybes ir atžymėjimas turi būti tikslus. Tai reiškia, jog rengiant (duomenys neskelbtini) parceliacijos detalųjį planą, privalėjo būti paisoma įregistruotų žemės sklypų ribų. Sugretinus (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų planą (jame pažymėtas tas pats REG. Nr. 6418), matyti, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos J. S. detaliajame plane buvo pažymėtos neteisingai – iš plano (t. 1, b. l. 70) matyti, jog viršutinė sklypo riba neina tiesiai su pravažiavimo riba, sklypo kairysis kampas įsikiša į kelią, o tuo tarpu detaliajame plane (t. 1, b. l. 109) (duomenys neskelbtini) sklypo riba yra pažymėta einanti lygiai su kelio riba, tas pats pažeidimas padarytas ir žemės sklypų ribų ir plotų pakeitimo detaliajame plane (detalaus plano organizatorės V. K., B. R.). Liudytojos specialistės V. S. ir J. G. D. patvirtino (t. 2, b. l. 97, 105), kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) J. S. detaliajame plane buvo pažymėtas neteisingai, riba eina per atsakovams nuosavybės teise priklausančią žemę, o tai negalima pagal teritorijų planavimo nuostatas ir pažeidžia jų konstitucines teises, o įvažiavimas turėjo būti daromas savo sklypo sąskaita. Toks pažymėjimas reiškia, jog detaliųjų planų rengėjai pravažiavimą į naujai projektuojamus žemės sklypus pažymėjo per atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (sklypas šio plano rengimo metu, kaip buvo minėta, jau buvo atsakovų privatizuotas, o nuosavybės teisės įregistruotos NT registre), kas, kolegijos nuomone, laikytina absoliučiu teritorijų planavimo normų nepaisymu. Taigi iš esmės ieškovo nurodomas teisių pažeidimas kilo dėl to, kad detaliaisiais planais, kurių rengėjai buvo J. S., vėliau - V. K., B. R., pravažiavimas į ieškovo ir trečiojo asmens naudojamus žemės sklypus buvo suprojektuotas per privačią žemę – atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neturint atsakovų sutikimo. Vietoje to, kad planuotų įvažiavimus per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, plano organizatorius privalėjo jo tinkamumą ir plotį užtikrinti savo sklypo sąskaita. Šiuo atveju tiek 1997 metais rengto detalaus plano, tiek 2000 metais rengto detalaus plano organizatoriai, kolegijos nuomone, pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų. 1996-11-15 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 2 p. numato, jog taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems detaliojo planavimo procese ir procedūrose. Taisyklių 10 p. numato, jog rengiant detalųjį planą, įvertinamos gretimybės, darančios įtaką detaliojo plano sprendiniams. Gretimybes Taisyklės apibrėžia su planuojamąja teritorija besiribojančius žemės sklypus ar miško valdas, valstybės saugomas teritorijas ar objektus, nekilnojamąjį turtą. Taisyklių 59 p. nustato, jog detaliojo planavimo organizatorius atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu bei atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą, privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta, jog atsakovams nebuvo būtinybės šioje byloje priešieškiniu ginčyti nei detaliųjų planų (t. y. 1997 m. parengto Sūkurių g. 4,6 parceliacijos plano ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo planų), nei Kauno miesto savivaldybės administracinių aktų, kuriais buvo patvirtinti šie detalieji planai.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Kauno inžinierinių tyrinėjimų“ plane (prijungta medžiaga prie 2 tomo) sklypo (duomenys neskelbtini) ribose yra žymima ankstesnė kelio riba (iki sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo). Byloje esančioje fotonuotraukoje matyti, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą žyminti tvora yra pastatyta gatvėje. Byloje pateikto rašytinio įrodymo - inžinierinio statinio dalinės ekspertizės akte yra žymima, jog rengiant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo schemą, buvo klaidingai pažymėtas pravažiavimo kelio plotis, kai pagal aplinkinių žemės sklypų ribų planus jis buvo žymimas 6 metrų pločio. O atliekant (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus kelio plotis buvo susiaurintas iki 4,75 - 4,25 metrų, nesilaikant suprojektuoto schemoje 5 metrų pločio. Tai reiškia, kad ieškovo ir asmens, kurio teises ieškovas yra perėmęs, sklypai buvo projektuojami pažeidžiant jau esančias žemėnaudas ir nesilaikant žemės naudojimo sąlygų – sklypai buvo projektuoti esamos gatvės sąskaita, ją siaurinant. Pripažindamas esamus teritorijų išplanavimo dokumentus, ieškovas, siekdamas prisijungti prie elektros tinklų, gavo technines sąlygas, kurių 1.2. p. žymi – prie sklypo ribos nuo gatvės pusės įsirengti standartinę apskaitos spintą. Byloje esantis planas žymi, kad ši spinta buvo pastatyta ties buvusia žemės sklypo riba, t. y. ta, kuri buvo žymima buvusiuose tos teritorijos dokumentuose. Taigi byloje yra nustatyta, jog po atliktų teritorijų planavimo dokumentų korekcijų elektros spinta stovi pusantro metro atstumu nuo sklypo ribos, kas, kolegijos nuomone, taip pat patvirtina aplinkybę, jog formuojant ieškovo valdomą žemės sklypą buvo pasitraukta gatvės link.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas nesirėmė byloje esančiu ekspertizės aktu, motyvuodamas tuo, kad ekspertui išduotame atestate nesuteikta teisė tirti teritorijų planavimo dokumentų. Kolegija tokiai teismo išvadai nepritaria. Nustatyta, jog UAB „Ekspertika“ turi teisę vykdyti statinio projekto ir statinio bendrąją ekspertizę, o tarp statinių kategorijų atestate yra numatytos ir susisiekimo komunikacijos. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 str., gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, o kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinto STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.2 p. nustato privalomuosius projekto rengimo dokumentus, kuriais yra teritorijų planavimo dokumentai, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, statinio projektavimo sąlygų sąvadas ir t. t. Šio Reglamento 14 p. nustato, jog atliekant bendrąją (dalinę) projekto ekspertizę tikrinama, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus (14.1p). Todėl negali būti ginčo dėl to, kad atliktos ekspertizės aktu šioje byloje negalima remtis kaip rašytiniu įrodymu. Teismas nepagrįstai nevertino šio rašytinio įrodymo, kuris išsamiai atsakė į bylos nagrinėjimo eigoje iškilusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog, netinkamai susiplanuodamas teritoriją, už tokio planavimo pasekmes atsako pats planavimo organizatorius ar jo teisių perėmėjas (šiuo atveju ieškovas), ir savo padarytų teritorijų planavimo normų pažeidimų jie negali taisyti kitų asmenų sąskaita – trūkstamą, tinkamai nesusiplanuotą kelio dalį didindami kitų asmenų privačios žemės sąskaita.

Teismas ieškovo teisių pažeidimą grindė ir tuo, kad tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra 2,60 metrų „aiškiai neprotingo“ pločio pravažiavimas. Sprendimo motyvuose yra nuoroda į STR 2.06.01“1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, pagal kurį akligatviams taikytinas plotis yra 3,5 metro. Tačiau pažymėtina, jog šis statybos reglamentas įsigaliojo tik 1999-06-01, o jo 1.1 p. nustatė, kad jis taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus, t. y. naujai pradėtiems, rengiamiems detaliesiems planams. Atsakovų rengti dokumentai į šio dokumento reguliavimo sferą nepatenka. Nuorodų į teisės normas, galiojusias ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, teismo sprendime nėra. Kolegijos nuomone, netgi 2,60 metrų pločio siauriausioje vietoje pravažiavimo nėra pagrindo laikyti aiškiai neprotingu, tuo labiau, kaip nustatyta, šalių kaimynai Juknevičiai, kurių sklypas yra akligatvio gale, daugiau kaip 10 metų naudojasi būtent tokio pločio pagalbiniu ūkio pravažiavimu. Be to, pažymėtina, kad abi šalys savo pozicijas grindė UAB „Kauno inžinierinių tyrinėjimų“ planu. Šiame plane pravažiavimo plotis ties varteliais bei vartų kairiuoju stulpu į namų valdą Sūkurių g. 4 yra žymimas 4,77 m (atstumai tarp esamų tvorų) ir 4,247 metrai (atstumas tarp sklypų ribų, įklotų pagal žemės sklypų planų žiniaraščius). Pažymėtina tai, kad byloje apklausta liudytoja J. G. D. patvirtino, jog ieškovas turi 4,75 metro įvažiavimą į savo sklypą ir jo jam visiškai pakanka (t. 2, b. l. 106). Be to, iš šio plano matyti, jog mažiausias atstumas nuo atsakovų tvoros kampo, per kurį ieškovas gali įsukti pro vartus į savo sklypą, yra 3,66 m. Taigi konstatuotina, jog ieškovas turi absoliučiai visas galimybes netrukdomai įvažiuoti į jam priklausančią namų valdą. Be to, pažymėtina, kad jeigu ieškovas vartus į šią namų valdą būtų įsirengęs metru ir dviem arčiau link Sūkurių gatvės, šiandien ieškovui nebūtų jokių apribojimų laisvai manevruoti išsisukant šalių sklypus skiriančiame akligatvyje. Taigi konstatuotina, jog ir dėl šių priežasčių ieškovo teisės nėra pažeistos.

Dėl ieškinio senaties termino

Nustatyta, jog šioje byloje ieškovas ginčijo prieš 11 metų iki ieškinio pateikimo teismui dienos priimtus administracinius aktus ir sudarytus sandorius, nurodydamas, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojęs neseniai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas ir įvertindamas sužinojimo ieškinio eigos pradžios momentą, neadekvačiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nukrypo nuo 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ įtvirtintų kriterijų ir suformuotos teisminės praktikos ieškinio senaties instituto taikymo bylose. Kolegija pritaria atsakovų atsiliepime nurodytam argumentui, jog teismas, gindamas asmens teises panaikinant administracinius aktus ir sandorius, sudarytus prieš 11 metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, privalėjo ištirti, ar asmuo savo teisių atžvilgiu nesielgė aplaidžiai ir ar apie savo teisių pažeidimą nesužinojo anksčiau, nei tokioje situacijoje privalu apie tai sužinoti rūpestingam ir atidžiam asmeniu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. Ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Minėto Senato nutarimo 7.4. p. yra nurodyta, jog tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Visuma bylos duomenų, kolegijos nuomone, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškininės senaties terminas savo teisėms ginti yra akivaizdžiai praleistas ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Labai svarbu yra tai, kad pagal CK 1.128 str. prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir CK 1964 m. Tokiu būdu būtina nustatyti, kada žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui tapo žinoma apie tai, kokių ribų ir kokio dydžio yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). J. S., iš kurios žemės sklypą yra įgijęs ieškovas, buvo detalaus plano, rengto 1997 metais ir patvirtinto 1997-04-29 Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 386 (t. 1, b. l. 115), organizatorė. Kaip buvo minėta, Detaliųjų planų taisyklės numatė, jog detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą. Taigi pačiu poįstatyminiu aktu yra nustatyta organizatoriaus pareiga žinoti apie detalaus plano sprendinius ir jo rengiamo detalaus plano turinį. Taikant šią teisės normų prezumpciją, detalaus plano organizatorius negali teisintis nežinojęs, kas yra numatyta jo rengiamame detaliajame plane bei su juo susijusiuose dokumentuose. Iš sklypų (duomenys neskelbtini) parceliacijos plano, kurio užsakovė buvo J. S. (t. 1., b. l. 109), taip pat matyti, kad jį rengiant buvo pažymėti greta esantys sklypai, įskaitant ir atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi jau tuomet J. S., kaip detalaus plano organizatorei, privalėjo būti aiškios atsakovų žemės sklypo ribos, nes detaliajame plane yra nuoroda į sklypo registracijos numerį, šiuo registracijos numeriu žymimas sklypo planas yra kitokių ribų, nei jos pažymėtos detaliajame plane. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad J. S. jau 1997 metų kovo mėnesį, t. y, kai buvo rengiamas sklypo (duomenys neskelbtini) parceliacijos planas, turėjo buvo žinoma apie sklypų gretimybes ir įregistruotų žemės sklypų ribas. Taigi ieškininės senaties terminas, skaičiuotinas nuo šio plano rengimo momento - 1997 metų kovo mėnesio, yra akivaizdžiai praleistas.

Kolegijos nuomone, labai svarbu ir tai, kad atsakovų sutartys dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos viešame registre. Sutarties įregistravimo viešame registre paskirtis – išviešinti sutarties sudarymo faktą. Įregistravus turto perleidimo sandorį, kiekvienas rūpestingas ir atidus suinteresuotas asmuo, kurios teisės gali būti susijusios su šio turto teisiniu režimu, gali apie tai sužinoti nuo sandorio įregistravimo dienos.

Pažymėtina ir tai, kad tvorą žyminčios atramos pagal dabartinę atsakovų sklypo ribą jau stovėjo tada, kai ieškovas tapo jam priklausančio žemės sklypo savininku (1997 metais), ką pripažino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2 t., b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ir pats ieškovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pasidomėti aplinkinių sklypų ribomis ir pravažiavimais.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje ieškinio senaties terminai negali būti taikomi vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d.. Nors LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. (1995-06-13 įstatymo Nr. I-940 redakcija), galiojusioje ginčijamų aktų priėmimo ir ginčijamų sandorių sudarymo metu, ir buvo numatyta, jog, ,,nustačius įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu neteisėtai įsigyta žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų“, tačiau, kolegijos nuomone, ši apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta, atsižvelgiant į tai, jog vėlesnėse Žemės reformos įstatymo redakcijose, galiojančiose nuo 1997-07-23 (1997-07-02 ir vėlesnės redakcijos) (o svarbiausia - ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu), teisinių nuostatų dėl senaties terminų netaikymo buvo atsisakyta. Dabar galiojančio Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. reglamentuojama žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Teismo minimų normų dėl negalimumo taikyti senatį nėra ir kitose LR Žemės reformos įstatymo nuostatose. Priešingai – teisminė praktika yra orientuota į asmens pareigą kreiptis operatyvios gynybos, nes ilgas delsimas patvirtina asmens sutikimą su esamomis žemės naudojimo sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-10 nutartyje Nr. 3K-3-465/05 yra nurodęs, jog ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai. Ieškinio senaties instituto netaikymas neleistų operatyviai užbaigti žemės reformos, neužtikrintų žemės civilinės apyvartos stabilumo.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, apgynęs nepagrįstą ieškinį teisme pareiškusio ieškovo teises, pažeidė ir CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Suteikdamas aiškius prioritetus vienos iš šalies teisių apsaugai, pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principus bei būtinybę laikytis įstatymų, teismas pažeidė konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą bei CPK 6 str. įvirtintą teisingumo įgyvendinimo principą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą - ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str. 329 str. 1 d.). Be to, kolegija priteisia iš ieškovo atsakovui A. Š. 2 000 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 10), 2 016 Lt (600 Lt už ribų nužymėjimą (2 t., b. l. 8) ir 1 416 Lt už ekspertizę (2 t., b. l. 9)) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 ir 4 d., 98 str.), taip pat 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2 000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.) bei valstybei 56,40 Lt (43,4 +13) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Likusią sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, kolegija palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

nusprendė:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. R. atsakovui A. Š. 2 000 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 2 016 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovo S. R. valstybei 56,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. R. atsakovui A. Š. 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2 000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas ŽibasTeisėjai: Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas