Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-787-387/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-12
Bylos Nr.
1-787-387/2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00660-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
J. B.
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-787-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00660-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 12d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam J. B., jo gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nukentėjusiajam R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis. 2011-03-14 apie 10.50 val. prie įėjimo į UAB „Vilniaus degtinė“ administracinį pastatą, esantį Panerių g. 47, Vilniuje, J. B. dėl asmeninių priežasčių – manydamas, kad nukentėjusysis susitikinėja su jo drauge D. B. ir būdamas tuo nepatenkintas, užsipuolė pastarąjį ir ėmė mušti. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam R. V. keletą smūgių, tame tarpe ir kumščiu į kairę akį, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su odos nubrozdinimais vokuose, kairės akies ragenos kirstinę nekiaurinę žaizdą, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinį lūžį su poslinkiu. Šie sužalojimai komplikavosi potrauminiu kairės akies astigmatizmu, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, bet nebuvo BK 135 str. 1d. nurodytų padarinių.

Kaltinamasis J. B. savo kaltės dėl padarytos veikos nepripažino. Jis nurodė, kad 2011 03 14 nukentėjusiojo susitikęs nebuvo ir jo nemušė. Pats tą dieną buvo Plungėje. Kartu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis yra draugavęs su jo dabartine drauge D. B.. Su šia moterimi kaltinamasis nurodė gyvenantis kartu ir turintis mažą vaiką. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog yra susitikęs su nukentėjusiojo žmona, o su pačiu nukentėjusiuoju yra kalbėjęs telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais.

Nukentėjusiojo R. V. parodymais nustatyta, kad jį sumušė būtent kaltinamasis. Konfliktas kilo dėl D. B. su kuria jis yra turėjęs romaną. Dar 2010 m. gruodžio mėnesį kaltinamasis J. B. buvo susitikęs su jo žmona ir papasakojo apie jo santykius su D. B.. Šeimoje dėl to kilo konfliktas ir jis po to skambino kaltinamajam norėdamas išsiaiškinti ko pastarasis siekia. Vėliau viskas buvo aprimę. 2011 m. kovo 14 d. , jam einant darbo reikalais į UAB „Vilniaus degtinė“, gatvėje jam kelią pastojo kaltinamasis, kuris paklausė pavardės, pasidomėjo ar jis(nukentėjusysis) jį pažįsta . Vėliau kaltinamasis nusiėmė akinius, įsidėjo sau į kišenę ir dar kartą paklausė ar jo nepažįsta. Atsakius neigiamai ir norint praeiti kaltinamasis užstojo kelią. Jam apsisukus ir bandant grįžti atgal pasipylė smūgiai. Smūgiai buvo keli. Vienas buvo į akį, ėmė bėgti kraujas. Smūgių metu kaltinamasis keikėsi ir pasakė „ko lindai vasarą prie D.“. Kartu kaltinamasis nurodė, kad jis tvirtai atpažino kaltinamąjį kaip asmenį jį sumušusį. Jam buvo rodomos tiek nuotraukos, tiek rodomi atpažinti gyvi asmenys. Jis nedvejodamas nurodė kaltinamąjį, kadangi jį įsidėmėjo.

Liudytojos U. V. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis yra jos vyras. Jis 2011 03 14 buvo žiauriai sumuštas. Apie sumušimą pasakė jis pats paskambinęs telefonu ir nurodęs, kad tai padarė J.. Ji supratusi, kad tai tas pats asmuo, kuris ją buvo susitikęs ir pasakė apie jos vyro romaną su D. B., rodė jų suirašinėjimą. Susitikimo, kuris vyko 2010 gruodžio mėn. metu, asmuo prisistatė J. ir pasakė, kad jis yra D. B. draugas. Pokalbis buvęs labai nemalonus. Ji buvusi šoke dėl vyro elgesio ir tą patį vakarą su juo šia tema kalbėjosi. Jai žinoma, kad po šio pokalbio vyras skambino J. (kaltinamajam). Jau vykstant teisminiam šios bylos nagrinėjimui D. B. norėjo susitikiti su jos vyru, tačiau susitikimas neįvyko, nes vyras siūlė, kad susitikime dalyvautų ir trečias asmuo.

Liudytojos D. B. parodymais nustatyta, kad dirbdama UAB „Vilniaus degtinė“ ji turėjo romaną su nukentėjusiuoju R. V.. Kartu liudytoja nurodė, kad J. B. nukentėjusiojo sumušti negalėjo. Jis net ko gero nebuvo Vilniuje tą dieną. Jos ir R. V. santykiai jau buvo senai nutrūkę, tad J. neturėjo jokios dingsties mušti nukentėjusįjį. Jau vykstant teismo procesui ji norėjusi susitikti su R. V. ir išsiaiškinti dėl jo reiškiamų nepagrįstų kaltinimų J.. Jos manymu R. V. galimai kerštauja apkalbėdamas jos vaiko tėvą, nes būtent ji paliko nukentėjusįjį, kas jam matomai nepatiko. Ji žino, kad J. buvo susitikęs su R. V. žmona bei kalbėjo ir su pačiu nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo žmonos buvo klausiama apie intymias jos(D. B.) nuotraukas.

Liudytojo J. M. parodymais nustatyta, kad J. B. – jo sūnėnas, nuo 2011m. vasario iki geguižės mėn., gyveno pas jį bute Plungėje. Liudytojas nurodė, kad 2011 03 14 J. B. buvo Plungėje ir į Vilnių negalėjo būti išvažiavęs. Tą dieną jis atsimenąs, nes tai buvo pirmadienis. Prieš tai – 03 12 J. su D. buvo išvažiavę į Telšius į patėvio gimtadienį, o 03 13 D. jį parvežė atgal į Plungę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-03-23 specialisto išvada Nr. G 984/11 (01) nustatyta, kad R. V. nustatyti tokie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su odos nubrozdinimais vokuose, kairės akies ragenos kirstinė nekiaurinė žaizda, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinis lūžis su poslinkiu. Sužalojimai komplikavosi potrauminiu kairės akies astigmatizmu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ribotą bei aštriabriaunį paviršių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-14). Sužalojimui pakanka ir vieno smūgio. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes R. V. sveikata dėl šių sužalojimų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

R. V. sumušimo faktas 2011 03 14 prie UAB „Vilniaus degtinė“ patvirtintas ir šios bendrovės pateiktais vaizdo įrašais. (b.l. 8-10). Šie įrašai buvo apžiūrėti ir teismo posėdžio metu. Vaizdo įrašuose matosi konfliktuojantys du asmenys, smūgių sudavimas. Taip pat matosi, kad asmuo sudavęs smūgius, praeidamas pro vaizdo kamerą užsideda akinius. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų veidai nėra įžiūrimi.

Nukentėjusysis R. V. atpažino kaltinamąjį J. B. tiek pagal pateiktas fotonuotraukas, tiek tarpe kitų asmenų (b.l. 24-29). Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai teismo pripažįstami tinkamais duomenimis ir laikytini įrodymais šioje byloje.

Ištirtų duomenų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad R. V. 2011 03 14 buvo sužalotas. Tai patvirtina teik jo paties parodymai, teik teismo medicinos specialisto išvada, teik liudytojos U. V. parodymai.

Surinktų įrodymų visuma įgalina teismą padaryti išvadą, kad nukentėjusįjį R. V. sužalojo kaltinamasis J. B.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nuosekliais nukentėjusiojo R. V. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusysis tvirtai atpažino kaltinamąjį kaip asmenį jį sužalojusį. Tiek pačio nukentėjusiojo parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad iki suduodant smūgius kaltinamasis bendravo su nukentėjusiuoju, buvo nusiėmęs akinius (juos po smūgio sudavimo ir nueidamas iš įvykio vietos kaltinamasis išsitraukė iš kišenės ir užsidėjo), tad nukentėjusysis, nors ir matė jį pirmą kartą, turėjo visas galimybes įsidėmėti jo išvaizdą. Įvykis buvo dienos metu, esant geram matomumui. Kita vertus nukentėjusiojo parodymus patvirtinta ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis netgi klausė jo „ar tu mane pažįsti“, tuo akivaizdžiai pademonstruodamas, kad net negalvojo slėpti savo veido. Toks kaltinamojo elgesys akivaizdžiai liudija apie „keršto akciją“ (nukentėjęs turėjo žinoti kas ir už ką kerštauja). Smūgių sudavimo metu kaltinamasis pasakė apie D., kas liudija, jog smūgių sudavimas tai kerštas už bendravimą su D. B., su kuria kaltinamasis tuo metu jau gyveno. Tai, jog tarp nukentėjusiojo ir D. B. buvo „romanas“ patvirtinio tiek pats nukentėjusysis, tiek jo žmona, tiek liudytoja D. B.. Kaltinamsis J. B. apie šį „romaną „ žinojo, net buvo susitikęs su nukentėjusiojo žmona. Šios aplinkybės liudija, jog J. B. nukentėjusįjį sumušė būdamas nepatenkintas dėl jo galimo bendravimo su D. B..

Kaltinamojo J. B. parodymus teismas vertina kaip melagingus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, kad nusikaltimo padarymo dieną jis galimai net nebuvo Vilniuje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis taip teigė jau kategoriškai, nurodydamas, kad 2011 03 14 buvo Plungėje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas J. M.. Pažymėtina, kad J. M. yra J. B. dėdė, liudijo kaltinamojo paprašytas, apie tokio liudytojo egzistavimą buvo pasakyta tik antrame teismo posėdyje, tad teismas negali remtis šio liudytojo parodymais, nors jie ir patvirtintų kaltinamojo alibi. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas J. M. negalėjo pagrįsti savo teiginio, kad „J. B. 2011 03 14 nebuvo išvažiavęs į Vilnių“, liudytojas įsiminė ir išskyrė būtent tą dieną, negalėdamas nurodyti kur buvo ir ką sūnėnas darė kitomis dienomis.

Konstatuotina, kad tarp J. B. veiksmų ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, jog nuo tiesos sakymo kaltinamąjį atgrąso būtent sužalojimo mastas ir atsiradusios pasekmės. Ši aplinkybė paaiškina ir tai, jog jau bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma surasti „alibi“, atsirado liudytojas J. M.. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad kaltinamojo parodymai yra derinami prie situacijos ir teismas turi pagrindą jais netikėti.

Kaltinamojo veiksmai dėl R. V. sužalojimo teismo kvalifikuojami pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis R. V. pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo J. B. 1516,80 Lt turtinės žalos, 164450 Lt negautų pajamų bei 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog turtinės žalos dydį sudaro išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu. Buvo perkami vaistai, atliekami tyrimai, reikėjo naujų akinių, lėšos išleistos ligonio priežiūrai, transportui. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog negautų pajamų dydį jis paskaičiavo pats. Jo manymu dėl sužalojimo jis prarado apie 30 proc. darbingumo, nes pažeista akimi blogiau mato. Dėl to jis mažiau uždirbs ir gaus mažesnius dividendus. Mažesnį atlyginimą ir dividendus jis skaičiuoja iki pensijos, t.y. 23 metams dėl ko ir susidaro 164450 Lt suma.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė atsižvelgiant į tai, jog jam buvęs padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis patyręs didžiulį fizinį skausmą, patirta trauma jam trukdanti tinkami atlikti darbą, stresą patyrė ir jo šeima. Jam dėl sužalojimo buvo nepatogu prieš draugus, atliekami tyrimai kenkė jo sveikatai. Jis taip pat patyręs didelius dvasinius išgyvenimus.

Prokurorė palaikė pareikštąjį ieškinį. Kaltinamasis ir jo gynėjas su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

LR Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota, o taip pat atlyginamos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo pirko vaistus, turėjo išlaidų dėl ligonio priežiūros, transporto, atliktų medicininių tyrimų, jam buvo sugadinti akiniai. Pažymėtina, kad teismui pateikti dalis turėtų išlaidų kvitų. (b.l. 17-18). Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis darė kompiuterinę tomografiją, kuri kainavo 196,20 Lt, mokėjo už specialisto išvadą, pirko vaistus ir laikinus akinius. Nukentėjusiojo nurodomos tiesioginės turtinės išlaidos , kurių dydis 1516,80 Lt teismo pripažįstamos realiomis ir protingomis išlaidomis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis reikšdamas civilinį ieškinį dėl negautų pajamų faktiškai rėmėsi tik savo skaičiavimais ir samprotavimais apie netekto darbingumo laipsnį ir dėl to galimai negaunamų pajamų dydžio. Jis nepateikė jokių objektyvių šiuos jo reikalavimus pagrindžiančių duomenų, nors teismo posėdžio metu ir buvo prašomas tai padaryti. Pagal CK 6.283 str. nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Konstatuotina, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas iki sužalojimo, kaip nepateikė jokių duomenų apie pajamas ir po jo sužalojimo, kurie leistų spręsti apie negautų pajamų dydį. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti. Šiuo atveju nukentėjusysis teigdamas, kad pablogėjo jo regėjimas pats nusistatė galimo darbingumo sumažėjimo laipsnį, nors kaip minėta ir buvo prašytas pateikti tokius jo teiginius patvirtinančius duomenis. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo ieškinys dėl negautų pajamų netenkintinas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, nes jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio nukentėjusiajam pablogėjo regėjimas, jis kurį laiką negalėjo dirbti ir gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo gydytis, vartoti vaistus. Konstatuotina, jog dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė stresą. Jis buvo sumuštas gatvėje, kas sustiprino jo nesaugumo jausmą ir dvasinius pergyvenimus. Kita vertus, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamojo materialinė padėtis nėra gera. Jo darbo užmokestis nėra didelis, turi mažą vaiką. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 505,13 Lt civilinį ieškinį ir prašė šią sumą priteisti iš kalto asmens. Valstybinė ligonių kasa pateikė dokumentus pagrindžiančius ieškinio apskaičiavimą (b.l. 39-42), tad ieškinio dydis yra pagrįstas. Pažymėtina, kad jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis. Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą ir mažą vaiką, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta dėl asmeninių paskatų. Vertintina ir ta aplinkybė, jog konfliktinės situacijos, pasibaigusios kūno sužalojimu, užuomazga ir pradžia buvo ir netinkami nukentėjusiojo veiksmai, prasilenkiantys su moralės normomis. Bausmės rūšies parinkimas turi maksimaliai pasitarnauti bausmės paskirčiai ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Parenkant bausmės rūšį už šį nusikaltimą, akcentuojamas bausmės poveikis nubaustam asmeniui, leidžiantis pačiam susivokti ir suprasti, kad privalu laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neatimant J. B. laisvės , o tik ją apribojant.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ankščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str., teismas,

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.

Laisvės apribojimo metu įpareigoti J. B.:

- per 3mėnesius atlyginti padarytąją turtinę 1516,80 Lt žalą;

- per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti J. B. , kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jie vykdomi.

J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti nukentėjusiajam R. V. iš J. B. 1516,80 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiolika litų 80 centų) Lt turtinei žalai atlyginti bei 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš J. B. 505,13 (penki šimtai penki litai trylika centų) Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas