Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-150-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
AN2-150-557/2018
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00014-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-150-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00014-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10.;21.1.7.;21.1.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2018-01-17 nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., 417 str. 8 d., vadovaujantis ANK 38 str., 450 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-01-17 nutarimu A. V. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., 417 str. 8 d. už tai, kad 2017-12-10, 21.15 val., Rotušės a. 5, Kretinga, vairuodamas automobilį BMW 330D, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, stipriai akceleruodamas iš chuliganiškų paskatų privertė automobilį slysti šonu automobilių stovėjimo aikštelėje, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 16 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi A. V. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad KET įpareigoja transporto priemonės vairuotoją pasirinkti saugų greitį, atitinkantį kelio, oro sąlygas, transporto priemonės būklę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad jam buvo susidariusios ypatingos vairavimo aplinkybės, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti administracinę atsakomybę, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikta. Teismas darė išvadą, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, surašytas protokolas negali būti laikomas neobjektyviais duomenimis, nes bet kuris policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas vadovaujantis įstatymais, yra įgaliotas užkardyti ir fiksuoti pažeidimus, byloje nepateikta duomenų, kad pareigūnai kaip nors būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nurodė, jog teismas nėra įpareigotas vadovautis tais pačiais motyvais nustatant lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kurias nurodė bylą nagrinėjusi institucija, ir atkreipė dėmesį, kad pažeidėjas, nurodydamas, jog nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi, pagal esmę neprisipažįsta, nes nurodo, kad nepadarė nurodyto nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. (o ne KET 420 str. 2 d., kai nurodyta jo atstovo prašyme). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kartu padarė ir kitą pažeidimą – atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kas yra kito ANK 417 str. 8 d. numatyto nusižengimo padarymas, ir neginčijamai papildo chuliganiško vairavimo esmę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, o skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai neišnagrinėjęs bei pilnai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių. Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir įrodymų vertinimo pažeidimo, nurodo, jog pagal ANK 5 str. 1 d. administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 str. 1 d. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 str. 3 d. numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste pažymi, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju A. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo pripažintas remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei surašytu protokolu, be to, teismas nurodė, kad A. V. nepateikė jokių įrodymų, kad tiriamo įvykio metu buvusios oro sąlygos buvo sudėtingos ir nulėmusios jo vairavimo būdą, todėl konstatavo, kad jo veika atitinka ANK 420 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtį. Šiuo aspektu pažymi, kad byloje buvo policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriumi darytas įvykio vaizdo įrašas, kuris neabejotinai patvirtintų A. V. parodymus apie įvykio metu buvusias eismo sąlygas, tačiau administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu teisėja lakoniškai nurodė, kad galimybių peržiūrėti šį įrašą nėra, ir šį įrodymą iš esmės ignoravo, nesiimdama priemonių kitais būdais nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, pvz., atliekant policijos pareigūnų, dalyvavusių tiriamo įvykio metu, apklausas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi teigiant, kad pats A. V. nepateikė jį teisinančių duomenų, buvo grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-2791/2009). Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Pasisakydamas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 str. 2 d. nurodo, jog šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

ANK 420 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Taigi, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 420 str. 2 d., šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Nagrinėjamu atveju A. V. neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir vairavęs transporto priemonę, tačiau tvirtina tai daręs ne chuliganiškais tikslais. Jau protokolo surašymo metu jis nurodė, kad ant slidžios kelio dangos aikštelėje jis ėmė slysti, jo atliekami veiksmai buvo daromi siekiant ištiesinti automobilį ir jį suvaldyti, o ne siekdamas parodyti nepagarbą visuomenei ar priešpastatyti save aplinkiniams. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio vairavimo buvo sudaryta kliūtis kitiems eismo dalyviams. Dėl to mano, jog šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas A. V. paskatas ir kuo jos pasireiškė. Nėra įrodyta, kad jis savo neatsargiu vairavimu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį. Todėl mano, jog A. V. veikoje nesant subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), A. V. atsakomybė pagal ANK 420 str. 2 d. negalima. Teigia, jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. V. vairavo automobilį chuliganiškai, taigi neįrodyta jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d., sudėtis.

Teismo posėdyje A. V. ir jo atstovas advokatas M. Kepenis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas neginčija jo nubaudimo pagal ANK 417 str. 8 d., bei to, jog įvykio metu jis vairavo, tačiau kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, teigia, jog tokį transporto priemonės vairavimą nulėmė prastos eismo sąlygos, o tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurio pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neištyrė. Be to, pažeidėjas nesutinka ir su pažeidimo kvalifikavimu, teigia, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad veiksmuose nebuvo tyčios, automobilis paslydo dėl slidžios kelio dangos, jo atliekami veiksmai buvo atlikti siekiant suvaldyti automobilį, t. y. nurodo, jog automobilis nebuvo vairuotas chuliganiškai. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo momentas, ir dėl to, neištyręs šio, apelianto manymu, jį teisinančio įrodymo, nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio informacinės pažymos (b. l. 25-26) ir teismo posėdžio garso įrašo (įrašo 15.05 min.) matyti, jog teismas informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą, jog teismo posėdžio metu iš pateiktos laikmenos nėra galimybės peržiūrėti vaizdo įrašą ir informavo apie galimybę prašyti pertraukos, kol bus pateiktas tinkamas peržiūrėjimui vaizdo įrašas, tačiau A. V. atstovas pareiškė, jog byloje esančių duomenų pakanka, ir jog tinkamam aplinkybių nustatymui vaizdo įrašas nėra būtinas. Dėl šių priežasčių, pažeidėjui ir jo atstovui su tuo sutinkant, pirmosios instancijos teisme šis įrodymas liko neištirtas (vaizdo įrašas liko neperžiūrėtas). Tačiau apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau nurodė, kad vaizdo įrašas buvo neperžiūrėtas nepagrįstai, teismas nedėjo pakankamai pastangų pasistengti jį ištirti. Apeliaciniame skunde akcentuojama šio įrodymo svarba, teigiama, jog tai yra svarbus pažeidėjo nekaltumo įrodymas, dėl to bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo žodine apeliacinio proceso tvarka ir pasinaudojant techninėmis priemonėms teismo posėdžio metu šį vaizdo įrašą peržiūrėjo, leido dėl jo pasisakyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui (b. l. 45). Vis dėl to, apygardos teismo vertinimu, šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys nepatvirtina A. V. teiginių, jog jis administracinio nusižengimo nepadarė ir automobilio chuliganiškai nevairavo.

Visų pirma pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu A. V. automobilis BMW 330D, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiškai, o automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sąlygų, po to jis bandė ištiesinti automobilį ir jį suvaldyti, o ne tyčia sukėlė slydimą, siekdamas parodyti nepagarbą visuomenei ar priešpastatyti save aplinkiniams, tačiau išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ant slidžios kelio dangos tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairą bei užstabdant automobilio ratus, taip priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu būdu sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. ANK 420 str. 2 d. numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą (b. l. 6) matyti, kad automobilis BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. vairuojamas Rotušės a. 5, Kretingoje, juda tarp greta sustatytų automobilių. Vairuotojas suka automobilį į kairę, taip susikuria daugiau erdvės manevrui į dešinę (vaizdo įrašo 21.07.40 val.). Po to vairuotojas koreguoja automobilio poziciją vairu, automobilis pakeičia judėjimo kryptį, pradeda važiuoti dešiniau ir didina važiavimo greitį (vaizdo įrašo 21.07.41 val.). Tada vairuotojas staiga sukteli vairą į kairę, akceleruoja ir automobilis pradeda sukti į kairį posūkį stovėjimo aikštelėje, greta stovint kitai transporto priemonei (vaizdo įrašo 21.07.42 val.). Matyti, jog manevravimo metu automobilis stabdomas pulsuojančiai, tokiu būdu taip pat iššaukiant jo nestabilumą ant slidžios kelio dangos. Vėliau, dėl susukto į kairę vairo ir staiga paspaustos greičio paminos pradeda slysti galingo, galiniais ratais varomo automobilio galas, automobilis vėl keičia kryptį, ir jo priekis atsiduria visai šalia aikštelėje stovinčio sidabro spalvos automobilio (vaizdo įrašo 21.07.43 val.). Tuo metu automobilis stabdomas (užsidega galiniai žibintai), automobilio vairas staiga sukamas į dešinę, pradeda keistis automobilio važiavimo kryptis ir tuomet vėl staiga akceleruojama, taip priverčiant automobilio galą toliau slysti pakeičiant judėjimo trajektoriją – pažeidėjo vairuojamas automobilis pradeda slysti nuo pilkos spalvos automobilio ir, automobilio galui praslystant visai šalia minėto stovinčio automobilio, išvažiuoja iš vaizdo kameros stebimo aikštelės ploto (vaizdo įrašo 21.07.48 val.). Tačiau tuo A. V. manevravimas nesibaigia, viršutiniame kadro kampe matyti, kaip vėliau pažeidėjo vairuojamas automobilis vėl įvažiuoja į vaizdo kameros stebimą aikštelės plotą (vaizdo įrašo 21.08.01 val.). Automobilis susigretina su šalia stovinčia transporto priemone (iš jos keleivio durelių pusės), matyti, jog šalia eina pėsčiasis (vaizdo įrašo 21.08.02 val.). Tuo metu pažeidėjas, važiuodamas itin lėtai, susuka vairą į kairę ir staiga akceleruoja, priversdamas savo automobilį apsisukti (apie 180 laipsnių) mažame plote, ir atsiduria prie šalia stovėjusio automobilio vairuotojo durelių pusės, t. y. būdamas itin arti šalia stovėjusio automobilio, jį apvažiuoja slysdamas, automobilio galu įvažiuodamas į tarpą tarp dviejų automobilių (vaizdo įrašo 21.08.07 val.).

Matyti, jog minėtas po aikštelę vaikščiojantis asmuo tuo metu yra vos kelių metrų atstumu nuo pavojingai manevruojančio BMW automobilio. Be to, vaizdo įraše matyti, jog A. V. atliekant manevrą, jam priešpriešai atvažiuoja lengvasis automobilis, kurio vairuotojas, pamatęs priešais save pavojingai manevruojantį pažeidėją, pradėjo stabdyti (užsidega galiniai ir papildomas stabdymo žibintai) (vaizdo įrašo 21.08.05 val.). Apygardos teismo vertinimu, šis vaizdo įrašas visiškai paneigia apelianto skunde keliamą abejonę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraše matomą automobilio slydimą ir jo manevravimą po stovėjimo aikštelę akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akceleravimas, automobilio vairo sukiojimas, staigus stabdymas. Tai, jog asmuo pats išprovokavo nevaldomą automobilio slydimą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pirmą kartą paslydęs (vaizdo įrašo 21.07.40 val. – 21.07.48 val.) ir neabejotinai supratęs, jog automobilis pavojingai paslydo dėl slidžios aikštelės dangos ir jo atliktų veiksmų, pažeidėjas šiuos veiksmus dar kartą pakartojo (vaizdo įrašo 21.08.01 val. – 21.08.07 val.), slysdamas visiškai šalia kitų automobilių ir greta stovinčio asmens. Nėra abejonės, jog kelio danga buvo slidi, ir ant jos važiuojantis automobilis galėjo paslysti ir netyčia, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog A. V. pasinaudojo slidžia kelio danga, jog sukeltų automobilio slydimą šonu net kelis kartus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ne vairuotojo tyčiniai veiksmai (vairo sukinėjimas, staigus stabdymas ir akceleravimas), o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės nulėmė automobilio pavojingą slydimą. Pastebėtina, jog nors A. V. nurodė, jog jis paslydo dėl prastų padangų, tačiau kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4), juo nustatyta, jog pažeidėjo automobilio padangų rašto gylis atitiko KET reikalavimus, o ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog automobilio slydimas buvo išprovokuotas specialiai, valiniais A. V. veiksmais.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio vairavimo buvo sudaryta kliūtis kitiems eismo dalyviams, ar kad pats A. V. manevravimas būtų sukėlęs kokį nors pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau tokius pažeidėjo teiginius visiškai paneigia anksčiau aptarto vaizdo įrašo analizė. Ištyrus vaizdo įrašą matyti, jog A. V. pavojingo ir chuliganiško manevravimo metu stovėjimo aikštelėje stovėjo nemažai automobilių. Pažeidėjas, tyčia automobiliu slysdamas ir manevruodamas aikštelėje, ne kartą pavojingai priartėjo prie šalia stovinčių transporto priemonių, tik laimingo atsitiktinumo dėka į juos neatsitrenkdamas praslysdavo pro šalį. Pastebėtina ir tai, jog automobilių stovėjimo aikštelėje ne tik stovėjo pastatyti automobiliai, bet visai šalia pavojingai po aikštelės teritoriją slydinėjančio automobilio vaikščiojo praeiviai. Be to, pažeidėjui atliekant antrąjį manevrą, priešais jį atvažiavo automobilis, kuris buvo priverstas stabdyti ir laukti, kol A. V. vairuotas automobilis užbaigs savo nenuspėjamą manevrą slystant šonu. Akivaizdu, jog aptartais pažeidėjo veiksmais Kretingos miesto centre esančioje aikštėje, kurioje stovėjo kitos transporto priemonės, kuria judėjo asmenys ir automobiliai, tyčia slystant ant slidžios aikštelės dangos buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o A. V. manevrai, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams (stovėjimo aikštelėje slystama šalia kitų asmenų ir transporto priemonių, aikštelėje judėjo automobiliai ir praeiviai), buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų, o ne atsitiktinio automobilio slystelėjimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taigi, skirtingai nei skunde nurodo A. V., jo veiksmuose buvo ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. sudėties subjektyviosios pusės elementai – kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai ir siekis pasipuikuoti prieš aplinkinius), ir objektyviosios pusės sudėties elementas – pavojinga veika (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas). Taigi vaizdo įraše užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 2 d.

Aptartas vaizdo įrašas kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais duomenimis – administracinio nusižengimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu - visiškai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog A. V. automobilio chuliganiškai nevairavo, ar kad jo veiksmuose nebuvo visų privalomų ANK 420 str. 2 d. sudėties subjektyviosios ar objektyviosios pusės požymių. Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai A. V. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-01-17 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas