Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Danieliui Sabeckiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi teikimą atmetė.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą:- į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos ir neatliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Be to, taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis A. N. atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, t.y. šiek tiek daugiau nei ½. Medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, kad jis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas septynis kartus, pataisos namų administracijos ir psichologo išvadoje charakterizuojamas teigiamai. Tačiau spręsdamas lygtinio leidimo klausimas teismas įvertino ir kitas aplinkybes.

Priimdamas nutartį, teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus. Ši aplinkybė viena savaime negali būti pagrindu atmesti pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ji vertinama visumoje ir yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. A. N. atlieka bausmę ne už vieno, tačiau už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą. Nusikaltimai susiję su narkotinių medžiagų neteisėtu disponavimu, kas rodo jų didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei, o taip pat apibūdina ir nuteistojo pavojingumą. Praeityje jis teistas šešis kartus, tai septintasis A. N. teistumas už kurį jis atlieka bausmę. Nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, jis įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Remiantis bylos duomenimis, nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų ir vieną kartą bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis greitai vėl nusikalsdavo. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad neatliktosios bausmės dalis dar gana didelė-daugiau nei du su puse metų. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įstatymų.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai. Ši išvada teismo padaryta įvertinus visas bylos aplinkybes, o taip pat ir būsimo elgesio laisvėje prognozes. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ji neatitinka BVK 157 str. nuostatų, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik teismui pilnai įsitikinus, kad asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir tai nepažeis teisingumo principo bei bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl nors A. N. ir atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, tačiau atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir jo pačio pavojingumą, į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir charakteristiką bei tai, kad neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, teismas pagrįstai sprendė jog šiuo metu taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo.Vien ta aplinkybė, kad įstatyme numatyta bausmės dalis atlikta, nuteistasis teigiamai charakterizuojamas ir skatintas negali būti pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Juo labiau, kad tinkamai elgtis atliekant bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nagrinėjant nuteistojo skundą kolegija patikrino skundo argumentą ir teismo nutartyje įrašyto teiginio pagrįstumą apie nuteistojo įrašymą į įskaitą kaip asmens vartojančio narkotines medžiagas. Ši aplinkybė patvirtinama papildomai iš bausmės atlikimo vietos pareikalavus ir gavus pažymą minėtu klausimu. Be to, iš posėdžio protokolo matyti, kad teismui nagrinėjant teikimą, posėdžio metu nuteistasis patvirtino tą aplinkybę, kad nusikaltimus darė, nes buvo „įklimpęs į narkotikų liūną“ ir narkotikus vartojo.

Ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu prokurorė pateikė pažymą, apie tai, kad nuteistasis įtrauktas į sąrašą asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, negali būti laikoma aplinkybe, pažeidusia nuteistojo teisę į gynybą. Baudžiamojo Proceso Kodekso 7straipsnis numato, kad bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Analogiškas principas taikomas ir teisme nagrinėjant teikimus dėl asmenų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų. Esant šioms aplinkybėms, prokurorė turėjo teisę pateikti teismui pažymą minėtu klausimu ir liečiančią nuteistąjį.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.