Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-708-848/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-11
Bylos Nr.
2-708-848/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
R. N.
Trečiasis asmuo
notarei V
Atsakovas
J. N., E. N.
Advokatai
Alina Vosyliūtė, Regina Agrba
Civilinė byla Nr.2-708-848/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20547-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.3.;3.1.7.1.;3.2.4.;3.2.6.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vaidai Ambrozevičienei,dalyvaujant ieškovui R. N., ieškovo atstovei advokatei Reginai Agrba,atsakovių atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,trečiajam asmeniui notarei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atsakovėms J. N. ir E. N. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje– notarė V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2013-06-14 dovanojimo sutartį, notarinio registro (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno m. 13-ajame notarų biure dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove J. N. iš bendrų santaupų įgijo butą Nr.13, (duomenys neskelbtini). 2011-09-22 ieškovas testamentu tame pačiame name paveldėjo butą Nr.17. Kadangi ieškovas su atsakove gyveno jų pirktame bute, tai atsakovas turėjo išlaikyti ir paveldėtą butą. 2013-06-14 notarų biure ieškovas ir atsakovės sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią butą, esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo dukrai E. N.. Po sutarties sudarymo niekas nepasikeitė, nes E. N. nereikalavo, kad tėvai iš buto išsikeltų. 2015-02-10 ieškovas gavo pranešimą iš teismo, kad atsakovė J. N. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas tik tada suprato, kodėl atsakovė primygtinai reikalavo butą padovanoti dukrai. Atsakovė dar prieš dovanojant butą ruošėsi skyryboms su ieškovu ir, kad butas skyrybų metu nebūtų dalinamas, ėmėsi veiksmų butą padovanoti dukrai. Ieškovas nesupratęs tokių atsakovės ketinimų liko apgautas. 2015-07-08 nutraukus tarp šalių santuoką niekas nepasikeitė, jie ir toliau gyveno dovanotame bute, ieškovas už abu butus mokėjo mokesčius. Šiuo atveju, nors butas ir buvo padovanotas, nuosavybė faktiškai perduota nebuvo. CK 1.86 str. numato, jog tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja. Butas buvo padovanotas siekiant mokėti už jį mažesnius mokesčius, jame ir toliau visa šeima gyveno, naudojosi visais daiktais, o visi mokesčiai buvo mokami ieškovo. Ieškovas žinodamas, kad atsakovė planuoja skirtis niekada nebūtų sudaręs dovanojimo sutarties. Taip pat ieškovas nurodė, kad dėl persirgtos ligos viena ausimi yra apkurtęs, o kita blogai girdi, todėl sandorio sudarymo metu pas notarę ne viską gerai girdėjo ir suprato, kas taip pat įtakojo pasirašyti ginčijamą sandorį (b.l. 3-9, 119-124).

3. Pradiniu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ieškovas sandorį prašė panaikinti ir CK 1.91 str. numatytu pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas nurodė, jog ieškiniu ir patikslintu ieškiniu reiškiamo reikalavimo negrįs bei neįrodinės pagrindu, numatytu CK 1.91 str.

Atsiliepimas

4. Atsakovės teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei teismo posėdžių metu nurodė, kad dovanotojų ketinimai padovanoti butą dukrai buvo aiškūs ir aptarti, ilgai svarstyti, o tikslas – pagerinti dukters turtinę padėtį ir jos gyvenimo sąlygas. Ginčijamu sandoriu šis tikslas buvo realizuotas. E. N. įgijo realiai visas teises ir pareigas iš ginčo sandorio: faktiškai jame gyvena ir valdo jį kaip savininkė – išlaiko, sudarinėja sandorius kaip buto savininkė. Savininkės teises realizavo iškart po sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai sandoris negali būti laikomas tariamu. Atsakovė J. N. su dukra jos prašoma gyvena tik dėl neprognozuojamo tėvo elgesio. Ieškovas ieškinį grindžia faktu, jog atsakovė planavo nutraukti santuoką ir tai ieškovas laiko apgaule. Tačiau ginčo sandoris sudarytas 2013-06-14, o atsakovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2015 metais, sužinojusi, jog ieškovas yra neištikimas. Atsižvelgiant į tai patikslintą ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.49-53, 131-133).

5. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė V. B. atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-06-14 patvirtino sutartį, kuria ieškovas R. N. ir atsakovė J. N. padovanojo savo dukrai E. N. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvų noras dovanoti dukrai butą buvo logiškas, kadangi sandorio sudarymo dieną ieškovas turėjo kitą butą, kuriame ir ieškovas, ir atsakovė J. N. buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Notarė išsiaiškino sandorio šalių valią ir paaiškinus pasekmes sandorį patvirtino. Posėdžio metu notarė nurodė, kad jeigu būtų kilusi abejonė, kad ieškovas turi kažkokių fizinių trūkumų dėl kurių negirdi ir nelabai supranta dėl ko atvyko pas notarę, tokio sandorio notarė būtų netvirtinusi. Notarei nekilo jokių abejonių dėl tikrų šalių ketinimų, ar fizinių trūkumų. Atsižvelgiant į tai su pareikštu ieškiniu nesutinka (b.l.48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Byloje nustatyta, kad 2013-06-14 J. N. ir R. N. dovanojimo sutartimi E. N. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.20, 23-28).

7. Byloje kilęs ginčas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 str. pagrindu.

8. CK 1.86 str. 1 d. nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

9. Aiškinantis ar sudarius ginčijamą dovanojimo sandorį atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas nustatytos šios aplinkybės. Ieškovas teigia, jog butas buvo padovanotas siekiant palengvinti jam tenkančią dviejų butų išlaikymo naštą, tai šalys gerai suprato ir po ginčo sandorio sudarymo iš esmės niekas nepasikeitė, visa šeima ir toliau bute gyveno, naudojosi jo patogumais ir daiktais, ieškovas ir toliau butą išlaikė. Šiuos ieškovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Atsakovė E. N. teismui pateikė kopijas jos vardu atliktų mokėjimų už butui suteiktas paslaugas – mokėjimų kvitai už butui tiekiamą elektros energiją, vandenį, dujas nuo 2014 metų balandžio mėnesio (b.l.61-106). Buto dovanojimo sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota iškart po sandorio sudarymo 2013-06-20 (b.l.20). Dovanojimo sutartimi šalys susitarė, kad pasirašant sutartį turtas yra perduodamas ir priimamas asmeninėn nuosavybėn (b.l.25). Taip pat teismo posėdžio metu E. N. patvirtino, kad pasirašant sutartį tėvų veiksmus ji suprato, kaip tikrus ir realius ketinimus turtą jai padovanoti ir su tuo ji sutiko, todėl ir rūpinosi buto išlaikymu. Bute visi gyvena tik dėl to, jog tėvas iš buto neišsikelia, yra neprognozuojamo charakterio ir ji prašo, jog mama gyventų kartu. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu duoti ir atsakovės J. N. parodymai bei I. N. duoti rašytinai parodymai (b.l.145). Teismas atsakovių parodymais neturi pagrindo netikėti, jie duoti prisiekus teismui sakyti byloje tiesą bei neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Rašytiniams įrodymams neprieštarauja ir notarui duoti liudytojos I. N. parodymai. Ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas už E. N. mokymąsi (b.l.21) niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų bei patvirtina aplinkybę, jog ieškovas padeda dukrai finansiškai. Byloje apklausti liudytojai K. N., G. B., E. L., L. Č., Valdas J. Č., A. N. parodė, kad jiems ieškovas buvo minėjęs, kad nori vieną butą padovanoti dukrai, kadangi ji studentė ir gaus kompensacijas už butui teikiamas paslaugas, todėl jam bus lengviau abu butus išlaikyti. Teismo vertinimu šie parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad buto dovanojimo metu šalys realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo bei simuliavo sandorio sudarymą. Kaip jau minėta anksčiau šalių veiksmai po sandorio sudarymo, kaip tik patvirtina tą aplinkybę, kad sandoris realiai buvo vykdomas. Pažymėtina, kaip nurodė pats ieškovas, buto išlaikymo mokesčiai realiai nesumažėjo.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog dovanojimo sutartyje 8.1 – 8.2 p. numatyta, kad šalys pasirašydamos sutartį veikia gera valia, nėra aplinkybių dėl kurių jos būtų priverstos sudaryti sandorį nenaudingomis sąlygomis, sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Šalys pareiškė ir patvirtino, kad sutarties sudarymo metu pilnai supranta savo veiksmų prasmę ir esmę, nėra suklydusios iki sutarties ir pasirašant sutartį, sutartis nėra apsimestinė, šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė šioje sutartyje, taip pat pareiškė, jog šios sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro joms yra išaiškintos, aiškios ir pilnai suprantamos (b.l.26). Šalys sutartyje nurodydamos, kad sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus priimta ir pasirašyta bei patvirtino tai savo parašais (b.l.27). Todėl atmestini ir ieškovo argumentai, kad notarų biure jis dėl klausos trūkumų ne viską girdėjo ir suprato bei sutartį pasirašė raginamas kuo greičiau tai padaryti. Kaip tai patvirtinančius įrodymus ieškovas teismui pateikė medicininę pažymą, kuri patvirtina, jog jis dešiniąja ausimi po persirgtos ligos negirdi ir yra diagnozuoti kairės ausies klausos sutrikimai. Vertinant šiuos ieškovo argumentus darytina išvada, kad ieškovui žinant savo sveikatos būklę, kurią, kaip jis nurodė slėpė, ieškovas pasirašydamas sutartį privalėjo elgtis kaip rūpestingas asmuo – sutartį prieš pasirašant perskaityti, įsitikinti kokiu tikslu ji sudaroma, kokios kils pasekmės ir esant abejonių - jos nepasirašyti. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas sandorius, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigom. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo išsilavinimas yra aukštasis, jis dirba mokymo įstaigoje vyriausiojo mokytojo pareigose ir klausos sutrikimai jam netrukdo tai daryti. Taip pat pažymėtina, jog nei notarei sutarties tvirtinimo metu, nei teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių, jog ieškovas turi fizinių trūkumų dėl kurių negirdi ar ne viską supranta. Tokių abejonių nekilo net ir ieškovo advokatei, kuri apie ieškovo sveikatos būklę nenurodė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, duomenis apie tai prašė prijungti prie bylos tik 2016-06-09 vykusio teismo posėdžio metu.

11. Taip pat ieškovas, kaip vieną iš argumentų, jog buvo sudarytas tariamas sandoris, nurodo tą aplinkybę, jog iškart po dovanojimo sandorio patvirtinimo atsakovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ir sandoris buvo sudarytas turint tikslą santuokos nutraukimo metu nesidalinti įgyto turto. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovė J. N. 2015-01-23 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (priedas prie bylos, b.l.3-4), t. y. praėjus 1,5 metų po dovanojimo sutarties sudarymo. Santuokos nutraukomo bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui nurodė, kad byloje ketina reikšti J. N. reikalavimus ir teismo posėdis buvo atidėtas nustatant ieškovui terminą iki 2015-06-10 pateikti teismui pilnai suformuluotus reikalavimus (priedas prie bylos, b.l.33). Tačiau ieškovas vietoj priešieškinio 2015-07-07 teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu (priedas prie bylos, b.l.35). Aplinkybės, kad ginčo šalys pateikdamos pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, aptarė ir turimo turto pasidalinimo klausimus, byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, teismo vertinimu tik patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko šalių tikruosius ketinimus.

12. Atsakovės J. N. įrodymai - nuotraukų kopijos (b.l.176-177), įrodomosios reikšmės byloje neturi - teismo padarytų išvadų nei patvirtina, nei jas paneigia. Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – įsakymas (b.l.192), taip pat byloje įrodomosios reikšmės neturi – iš dokumento turinio nėra aišku dėl ko ieškovas buvo atleistas nuo karinio parengimo užsiėmimų.

13. Dėl kitų ieškovo argumentų teismas nepasisako, kadangi jie sprendimo priėmimui reikšmės neturi.

14. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog sudarydamos ginčo sandorį šalys siekė sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, kad sandoris realiai nebuvo vykdomas, todėl dovanojimo sandoris negali būti laikomas tariamuoju ir ieškinys yra atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

15. Ieškovui prašant 2015-10-16 nutartimi buvo atidėtas 1 108 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis 1 108 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 84 str.).

16. Atsakovė J. N. patyrė 1 090,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l.160-164, 178-179). Atsakovė J. N. dėl 727,20 Eur patirtų išlaidų teismui pateikė rašytinius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus (b.l.163, 178). Įvertinus pateiktus įrodymus, patirtų išlaidų detalizacijas, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokto padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nauja redakcija darytina išvada, jog prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą 2016-05-03 teismo posėdyje viršija nurodytas rekomendacijas, todėl prašoma priteisti 435,60 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje mažintina iki 308,76 Eur (b.l.160, 162), o 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2016-03-21 teismo posėdyje ir teiktas konsultacijas mažintina iki 156 Eur, 1,20 Eur mokestis už automobilio parkavimą nepriteistinas nepateikus teismui apie šias išlaidas įrodymų (b.l.161). Dėl sumokėtų 363 Eur (b.l.179) bylinėjimosi išlaidų atsakovė teismui įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Viso atsakovei iš ieškovo priteistinos 446,40 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

17. Valstybė patyrė 10,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b.l.2), todėl valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu Eur (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Dėl laikinų apsaugos priemonių.

18. 2015-10-16 nutartimi teismas taikė Ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - viešame registre įrašyti įrašą draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškinį atmetus laikinos apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150str. 2 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 446,40 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Iš ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei atidėto 1 108 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį ir teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,44 Eur (dešimt eurų 44 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

2015-10-16 nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones - viešame registre įrašyti įrašą draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė