Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. S. (B.) dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tinkamai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jas valdyti patikėjimo teise ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2008 m. kovo 31 d. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus butai“ ir A. S. (B.) sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1-40-BT08/0030. Šios sutarties pagrindu atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams.

2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2368, atsakovei A. S. (B.) buvo išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jog atlaisvins ir perduos ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš savivaldybės nuomojamas patalpas (kambarį bendrabutyje), adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1603, pagal kurią ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išnuomojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudotis butu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei kitus prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėjusi ieškovei 2073,04 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą atsiskaityti su ieškove už nuomą pagal 2015 m. balandžio 27 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1603, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2073,04 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis. CK 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Dėl delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos sutarties 35 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 (penkių šimtų) procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. spalio mėn. paskaičiavo atsakovei 150,43 Eur delspinigius (neviršijant 180 dienų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 150,43 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl nuostolių priteisimo.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad nustačius, jog minėtame bute atsakovė su šeima negyvena, nemoka mokesčių, nustatyta tvarka neperdavė gyvenamųjų patalpų savininkui ir taip grubiai pažeidė sutarties sąlygas, 2018 m. spalio 22 d. pasinaudojus avariniu atrakinimu buvo patekta į butą ir atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu buvo nustatyta, kad patalpos paliktos netvarkingos, sulaužyti baldai, išmontuota technika, prišiukšlinta. Vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą, ieškovė patyrė 972,08 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 126,29 Eur avarinis durų atrakinimas ir spynos keitimas, 809,49 Eur šiukšlių išvežimas, patalpų valymas, šiukšlių iškrovimas sąvartyne ir 36,30 Eur už antstolio paslaugas, konstatuojant faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė sumokėjo ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.249 straipsniu ir 6.251 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 972,08 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl skolos už šildymą.

Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad pagal 2008 m. kovo 31 d. nuomos sutartį Nr. 1-40-BT08/0030, atsakovė įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ir paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka pagal pateiktas sąskaitas už gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią skolą už tiektą šilumos energiją apmokėjo ieškovė VĮ „Vilniaus miesto būstas“, t. y. buto savininkė. Minėtos skolos atsakovė ieškovei neapmokėjo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina 135,10 Eur skola ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3330,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. S. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2208,14 Eur skolą, 150,43 Eur delspinigius, 972,08 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3330,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. S. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) 80,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.