- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2-754-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09773-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., G. M., K. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai R. J. M. ir jos atstovei adv. G. Striaukienei, suinteresuotiems asmenims: G. K., G. M., K. S., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. K., G. M., K. S. ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio vyro A. M. mirties 2006-04-13, priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), rūsio adresas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šią daikto dalį valdyti. Pareiškėja po vyro mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėto nekilnojamojo daikto dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu A. M. šį nekilnojamąjį daiktą įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kuris yra įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale jos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėtas nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas jos vardu, bet velioniui vyrui irgi priklausė 1/2 jo dalis. Kadangi po vyro mirties pareiškėja laiku nesikreipė į notarą, tačiau faktiniu valdymu ji vis dėl to priėmė velionio vyro palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė teismo tenkinti jos pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu ir pretenzijų jai neturi, o į tėvo palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu ir pretenzijų jai neturi, o į tėvo palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu ir pretenzijų jai neturi, o į tėvo palikimą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, bei institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja buvo turto palikėjo A. M. sutuoktinė, o santuoką jie įregistravo 1961-01-14 (5 b.l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad A. M. mirė 2006-04-13 (4 b.l). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir velionio sutuoktinio nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šio daikto priklausė tiek pareiškėjai, tiek ir dabar velioniui A. M., nors šis daiktas viešame registre buvo įregistruotas pareiškėjos vardu (6-7 b.l), nes įsigytas jų santuokos metu (SŠK 21str. 1 ir 3 d., CK 3.87str. 1d., CK 3.117str.1d.). Po vyro mirties pareiškėja priėmė palikėjo turto dalį, faktiškai pradėjusi ją valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi ja kaip savo turtu (1-2 b.l.). Kadangi suinteresuoti asmenys G. K., G. M., K. S. ir VMI prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja R. J. M. priėmė velionio vyro A. M. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad visi įpėdiniai, įskaitant ir velionio tėvo vaikus, tai yra suinteresuotus asmenis dėl atsiradusio palikimo turėjo teisę pareikšti savo valią. Kadangi velionį vyrą A. M. pergyvenusi tik pareiškėja R. J. M. išreiškė savo valia pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl laikytina, kad tik ji viena priėmė velionio A. M. palikimą.
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja R. J. M. po vyro A. M. mirties 2006-04-13, būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, pradėdama jį faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas (23 b.l.) ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.).
Į pareiškėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys (30-31 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-04-13, priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), (rūsys adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama ją faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas R. J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.