Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

3. Atsakovas Sprendimu2 nusprendė uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

4. Atsakovas Sprendimą1 priėmė dėl to, kad Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, ties klausimu Nr. 11 (Jūsų nuomone kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pateikiamas iš dviejų variantų Ukraina ir Rusijos Federacija) pažymėjo du atsakymus. Todėl, Atsakovo nuomone, tokį Pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip bandymą tik formaliai pažymėti atsakymus į Klausimyno klausimus ir kartu piktnaudžiauti migracijos procedūromis, o tai, kad Pareiškėjas katu pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia fakto, kad Krymą priskyrė ir Rusijai.

5. Sprendime1 nėra nurodyta, kokiu teisės aktu yra patvirtinta ši klausimyno forma, kaip ir nėra nurodyta, kad tiek šis Klausimynas, tiek ir teisės aktas, kuriuo šis klausimynas yra patvirtintas, yra išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, klausimynas privalo būti patvirtintas kompetentingo teisėkūros subjekto ir išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei šis klausimynas, kartu su kompetentingo teisėkūros subjekto sprendimu nėra išviešintas teisės aktų registre, tai jokia institucija neturi teisės šiuo klausimynu remtis ir šio klausimyno pagrindu priimti sprendimus byloje. Duomenų apie tai, kad toks klausimynas yra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka – nėra. Nesant viešo paskelbimo, sunku įvertinti šio klausimyno turinį, įvertinti šiame klausimyne pateiktų klausimų sąsajumą, įvertinti, ar prie šio klausimyno yra pateikta šio klausimyno pildymo instrukcija, įvertinti, ar prie šio klausimyno yra nurodytos šio klausimyno nepildymo / neužpildymo pasekmės, įvertinti, ar asmeniui yra išaiškinta, kiek jis gali pasirinkti atsakymų, įvertinti ar yra klausimų su atvirais atsakymais, bei įvertinti ar yra galimybė pasisakyti dėl klausimų su uždarais atsakymais. Jei teisminio nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad šis Klausimynas nėra patvirtintas kompetentingo teisėkūros subjekto ir / arba nėra paskelbtas teisės aktų registre, tai Atsakovo priimtas Sprendimas1 dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi būti panaikintas, o Atsakovas įpareigotinas nagrinėti klausimą iš naujo. Jei visgi paaiškėtų, kad klausimynas yra patvirtintas kompetentingos institucijos ir jis yra teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas, todėl taikytinas šioje byloje, Pareiškėjo nuomone, Atsakovo Sprendimas1 naikintinas, nes Atsakovas netinkamai taikė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1V-329 (toliau ir – Aprašas) nuostatas.

6. Pareiškėjas pažymi, kad jis, pildymas Atsakovo pateiktą klausimyną, ir pažymėdamas abu atsakymo variantus iš esmės taip elgėsi, nes nebuvo galimybės pateikti atviro atsakymo. O būtent – Pareiškėjas be jokios abejonės laiko, kad Krymas yra Ukrainos, nes būtent karas prasidėjo dėl to, kad Rusija, užgrobusi Krymą 2014 metais, ką nuo pradžių neigė ir tik apie 2022 metus pripažino, ketino toliau užimti Ukrainos teritoriją. Tuo tarpu Ukraina, skirtingai nei daugelis kitų pasaulio valstybių, nuo pat 2014 metų nesutiko su Krymo užgrobimu, dėl ko, tiek kiek pareiškėjui yra žinoma, vyko kova dėl užimtų teritorijų. Tačiau tiek kiek pareiškėjas supranta geopolitinius reiškinius, didžiosios Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir pan., niekada aktyviai nereiškė savo pozicijos dėl Rusijos agresijos veiksmų 2014 metais. Net ir didžiosios privačios kompanijos, tokios kaip Google, Apple ir pan., savo žemėlapiuose nuo 2014 Krymą buvo priskyrusios Rusijai. Tiek, kiek buvo girdėta iš viešosios erdvės – nei JAV, nei didžiosios Europos valstybės iki 2022 vasario mėn., apskritai netaikė kokių nors esminių sankcijų Rusijai dėl Krymo užėmimo, priešingai – tiek kiek žinoma, iki 2022 metų vyko tarpvalstybiniai susitarimai tarp Ukrainos ir Rusijos, o tiek Europos valstybės, tiek pati JAV toliau bendravo ir bendradarbiavo su Rusija. Pareiškėjo nuomone tokia situacija suponavo aliuziją, kad visas pasaulis, skirtingai nei Ukrainos vyriausybė, nemato jokių problemų, ar bent jau garsiai neišreiškia to, kad Krymas yra užimtas Rusijos. Tiek iš viešosios erdvės, tiek iš užsienio valstybių laikysenos, tiek ir vėliau iš Rusijos laikysenos buvo matyti, kad būtent Rusija po 2014 metų kontroliuoja Krymą, o tai, kad Ukraina nuo 2014 metų neturi Krymo kontrolės, pripažįsta ir pati Ukraina. Todėl, pareiškėjas perskaitęs šį klausimą ir pamatęs atsakymus, turėjo galvoje, kad nuo 2014 ir deja iki šiol Rusija yra užėmusi ir kontroliuoja Krymą, tačiau Ukraina savo veiksmais rodo, kad Krymas yra Ukrainos sudėtinė dalis, kad jie siekia atgauti Krymą, kurį prarado ir kurio nebekontroliuoja nuo 2014 metų. Todėl pareiškėjas pažymėjo du atsakymus, kurie reiškia, kad Rusija iki šiol valdo Krymą, o Krymas priklauso Ukrainai. Būtent tą reiškia šis pažymėjimas. Tačiau jis nereiškia, kad Krymas nėra Ukrainos teritorinė dalis.

7. Todėl pagal Aprašą, esant tokiai situacijai, kai Atsakovui kyla klausimų dėl klausimyne pateiktų atsakymų, gero administravimo principas, bei teisinio tikrumo principas, reikalauja, kad Atsakovas pasitikslintų dėl Pareiškėjo pateiktų atsakymų, o ne vienašališkai teiktų savo interpretacinę nuomonę (kas šiuo atveju ir buvo padaryta). Apraše nurodyta, kad be MD parengto klausimyno, asmuo, esant neaiškumams ar dvejonėms, yra apklausiamas raštu arba žodžiu; Atsakovas, vertindamas asmenį, gali pareikalauti pateikti papildomų dokumentų.

8. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju Atsakovas Sprendimą1 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmė dėl to, kad Pareiškėjo asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (juridinis pagrindas), o šią išvadą grindė tuo, kad Pareiškėjas inter alia be kitų pateikiamų dokumentų užpildė ir klausimyną, o atsakydamas į klausimyno klausimą Nr. 11 „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai / Rusijai.“ pažymėjo ir Ukrainai ir Rusijai. Todėl toks Pareiškėjo poelgis Atsakovo vertinimu vertintinas kaip bandymas tik formaliai pažymėti atsakymus į klausimyno klausimus ir kartu piktnaudžiauti procedūromis, o tai, kad pareiškėjas kartu pažymėjo, jog Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia fakto, kad Krymą priskyrė ir Rusijai (faktinis pagrindas).

9. Pareiškėjas pažymi, kad tokia Atsakovo pateikta Sprendimo1 motyvacija, kuria Atsakovas grindė savo Sprendimą1, Pareiškėjui buvo siurprizinė. Dėl šios Atsakovo motyvacijos, Pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti nei pildydamas klausimyną, nei po klausimyno užpildymo. Atsakovas, vertindamas Pareiškėjo užpildytą klausimyną, bei šio klausimyno 11 klausimo dalį, nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Pareiškėją, su prašymu paaiškinti, kodėl prie šio klausimo yra pažymėti du galimi atsakymai, ką reiškia šių atsakymų pažymėjimas kartu.

12. Pareiškėjas nekėlė ir nekelia grėsmės Lietuvos Respublikai.

13. Atsakovas Sprendimą2 grindė faktiniu pagrindu, kad Pareiškėjas, atvykęs pas Atsakovą su parašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu pildė klausimyną, kuriame atsakydamas į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas vienas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso ir Ukrainai, ir Rusijos Federacijai. Atsakovo nuomone Pareiškėjas pozicija, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė.

15. Pareiškėjas, susipažinęs su Sprendimu2, supranta, kad iš esmės Sprendimas2 yra priimtas dėl to, kad Pareiškėjas pildė klausimyną ir jame pažymėjo atsakymus, nurodytus klausimyno 11 klausime. Pagrindas šiam klausimynui pildyti buvo Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Taigi Pareiškėjas supranta, kad šis Sprendimas2 yra priimtas dėl to, kad Atsakovas Sprendimu1 atsisakė pakeisti Pareiškėjo laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes „asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui“.

16. Taigi, Pareiškėjo vertinimu faktinis pagrindas priimti šį Sprendimą2, yra tai, kad Pareiškėjas pildė klausimyną, kurio klausime Nr. 11 pasirinko du atsakymus. Pareiškėjas pažymi, kad jam šio skundo padavimo metu bei susipažinus su šiuo skundžiamu Sprendimu2 yra visiškai neaišku, ar šiame Sprendime2 minimas VSD 2023-01-16 raštas Nr. 18-520 yra surašytas konkrečiai Pareiškėjo atžvilgiu, ar tai tėra šios institucijos bendrojo pobūdžio raštas, kuris surašytas individuliai neanalizuojant turimos informacijos apie Pareiškėją.

17. Pareiškėjo vertinimu VSD 2023-01-16 raštas Nr. 18-520 nėra sudėtine Sprendimo2 dalis, nes pačiame Sprendime2 nenurodoma, kad šis raštas yra surašytas išimtinai dėl Pareiškėjo. Tai, kad šis raštas tikėtina labiau yra skirtas bendrojo pobūdžio konsultacijai, galima teigti iš Sprendimo2 turinio analizės, kuriame matyti, kad atsakovas Sprendime2 nenurodo kokie konkretūs Pareiškėjo veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl Pareiškėjo pateikto atsakymo. Sprendime2 minimas trečiojo asmens raštas turi būti individualizuotas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, nurodant konkrečius faktinius duomenis / pagrindus, dėl kurių priimamas Sprendimas2.

18. Atkreipė dėmesį, kad Atsakovas Sprendimo2 motyvuojamojoje dalyje expressis verbis nenurodo, kad jis iš VSD ar kitos kompetentingos įstaigos, yra gavęs individualizuotą pažymą apie Pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo nuomone šis Sprendimas2 naikintinas kaip neteisėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

19. Pareiškėjas pažymi, kad prieš priimdamas šį Sprendimą2, Atsakovas turėjo įvertinti, kodėl Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą pasirinko du atsakymus, o esant neaiškumams, jis turėjo pareigą apklausti Pareiškėją. T. y. Pareiškėjo nuomone, iki Sprendimo2 priėmimo, Atsakovas turėjo pareigą atlikti patikslinimo veiksmus, po to gavęs informaciją įvertinti – ar kreiptis dėl Pareiškėjo į VSD, dėl motyvuotos išvados pateikimo ir tik gavęs motyvuotą išvadą, priimti vieną ar kitą Sprendimą2.