- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-996-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Nikolera“
- Atsakovas
- UAB „Bajorų slėnis“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nikolera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nikolera“ ieškinį atsakovui UAB „Bajorų slėnis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Nikolera“ 2007-09-19 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui paduodu ieškiniu (b.l.2-4), bei 2007-10-12 patikslintu ieškiniu (b.l.28-30) prašė priteisti iš atsakovo 4 693,50 Lt nuostolių, 157,70 Lt delspinigių, 0,6 proc. palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-01-04 buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis Nr. 07/01/04, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti ir vykdyti atsakovo patalpose fizinę materialinių vertybių, klientų, bei personalo apsaugą, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Sutartimi atsakovas įsipareigojo apsaugos darbuotojams sudaryti normalias darbo sąlygas (darbo vietą, telefono ryšį, apšvietimą, apšildymą, tualetą ir kt.) (sutarties 3.1 p., 3.9 p.), tačiau 2007-03-07 atvykus į saugojimo objektą, nebuvo elektros ir kitų sąlygų. Apie tai pranešus atsakovui, atsakovo direktorius atvykęs į objektą atsiėmė iš ieškovo atstovų saugomo objekto raktus ir juos išvarė. Pagal sutarties 8.3 p., apie sutarties nutraukimą kita šalis turėjo būti įspėta ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl privalo ieškovui atlyginti patirtus nuostolius, delspinigius bei procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.41-42), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pats ieškovas 2007-03-07 paliko objektą be apsaugos, tokiu būdu pažeidė sutartinius įsipareigojimus prieš 30 dienų pranešti apie sutarties nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-05-20 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 600 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių susitarimas, kaip jis suformuluotas sutarties 8.2 p. neatitinka CK 6.71 ir 6.258 str. išdėstytos netesybų sampratos, t. y., nenurodyta nei konkreti pinigų suma, nei užtikrinamos prievolės suma atitinkamu procentu, todėl priteisti netesybas vadovaujantis sutarties 8.2 p. nėra teisinio pagrindo, o taikyti sutarties 6.2 p. numatytų 0,02 proc. delspinigių negalima, nes jais buvo užtikrintas tik savalaikis PVM sąskaitų apmokėjimas. Teismo manymu, ieškovas faktiškai prašo priteisti atlyginimą už nesuteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nikolera“ apeliaciniu skundu (b.l.76-77) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimą, tačiau tolesnės bylos procesinės eigos (ieškinį tenkinti, perduoti bylą nagrinėti iš naujo ir pan.) skunde neįvardija. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos sutartis galioja dar 30 dienų. Tokiu būdu ieškovas negavo pajamų už 30 dienų ir patyrė 4 693,50 Lt nuostolių. Atsakovas neapmokėjo sąskaitos NOR Nr. 70328, todėl pagal sutarties 6.2 p., atsakovas privalo sumokėti 0,02 proc. delspinigių bei procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.89-90), skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovas prašo priteisti atlyginimą už nesuteiktas paslaugas. Šalių susitarimas, taip kaip jis suformuluotas saugos paslaugų sutarties 8.2 p., neatitinka CK 6.71, 6.258 str. išdėstytos netesybų sampratos. Sutartis parengta ieškovo ir sudaryta prisijungimo būdu, todėl atsakomybė dėl netinkamai suformuluotų sutarties sampratų tenka pačiam ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai). Tuo teismas pažeidė CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t.y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Dėl šio pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir panaikintinas. Byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ieškovas savo reikalavimą kildina iš sutarties netinkamo vykdymo, nepagrįsto jos nutraukimo, kas sąlygoja jo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Civilinei sutartinei atsakomybei pagal 6.245 str. 3 d. ir 6.256 str. atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą : nuostolių atsiradimo faktą ir jų dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.), t.y. nuostoliai (visa apimtimi ar iš dalies) pagal jų prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų – veikimo ar neveikimo- rezultatu. Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas, nepanaikina ir sutarties nutraukimas (CK 6. 221 str. 2 d.).
Tačiau bylą nagrinėjęs teismas tokių aplinkybių, ar šiuo atveju egzistuoja sąlygos (prielaidos) atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti visiškai neanalizavo ir dėl to nepadarė jokių išvadų; visiškai nepasisakė dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, nevertino, ar buvo pažeistos sutarties sąlygos ir kuri iš sutartinių santykių šalių jas pažeidė; nevertino sutarties nutraukimo pagrindų (priežasčių ją nutraukti) buvimo ar nebuvimo; neanalizavo, ar nebuvo pažeista įstatymu ir sutartimi įtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka, nors ieškovo reikalavimai buvo grindžiami esminiu sutarties pažeidimu ir nepagrįstu vienašališku jos nutraukimu, dėl ko jis, kaip teigia, patyrė nuostolius. Tik padarius atitinkamas išvadas dėl jau aptartų aplinkybių galima teisingai įvertinti, ar ieškovo reikalavimai pagrįsti, ar kurios nors jo teisės bei įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ir gintini teismine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš teismo sprendime nurodyto iš esmės vienintelio motyvo, jog šalių susitarimo 8.2 p. neatitinka teisės normose išdėstytos netesybų sampratos, todėl jas priteist nėra teisinio pagrindo, negalima aiški ir logiška išvada, kodėl teismas sprendė dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo būtent taip.
Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme nurodytais atvejais, vienas šių atvejų - CPK 327 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „ Areex International Trading Co“ v. UAB „ Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 str. 2 d., yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Susiklosčius tokiai situacijai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.
Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1- ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.