- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2YT-2736-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00310-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Bronislovas Sandaras
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. po M. Š. mirties, (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdo.
Pareiškime bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. Š. motina M. Š.. Ji iki mirties gyveno su V. Š. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklausė sutuoktiniui. Taip pat M. Š. prieš mirtį pateikė prašymą atitinkamai tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusios savininkės I. Ž. B. (motinos) nuosavybės teisėmis valdytą Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - 0,60 ha žemės. Nuosavybės teisė M. Š. buvo atkurta po jos mirties 2005 m. sausio 14 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-12935. Kadangi M. Š. mirties dienai reikšmingesnio turto neturėjo, todėl po jos mirties atsirado palikimas į teisę paveldėti 0,60 ha žemės sklypą, kai bus atkurta jos vardu nuosavybė, tai pat atsirado palikimas į jos asmeninius daiktus, šeimos relikvijas ir kt. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo po M. Š. mirties per tuo metu nustatytą 6 mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė, nes tuo metu nebuvo sutvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentai, bet iš kart po jos mirties priėmė likusį turtą - Dievo Motinos paveikslą, maldaknygę, rožančių, kryžių, senas nuotraukas, taip pat kai kuriuos rūbus. Visi šie daiktai jam brangūs kaip šeimos relikvijos. Pareiškėjas ne tik priėmė iš kart po motinos mirties jai priklausančius asmeninius daiktus, bet iš karto po motinos mirties kreipėsi į Šilalės žemėtvarkos skyrių, kad greičiau būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę. Kai 2003 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) r. sav., buvo suformuotas žemės sklypas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 356-4, pareiškėjas iš karto 0.60 ha žemės sklypu pradėjo naudotis savo reikmėm, nors nuosavybės teisė dar ir nebuvo atkurta. Visą laiką sklype sau augino bulves, daržoves.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei. Tik teismui nustačius visas sąlygas palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Š. yra jo kaimynas. Pareiškėjas dirbdavo žemę, sėdavo bulves, daržoves, jo tėvai gyveno vargingai. R. padėdavo mamai, jie gerai sutarė tarpusavyje. Po mamos mirties daiktų nebuvo ko pasiimti, liko paveikslai, kurie buvo sukabinti ant sienos. Paveikslus pasiėmė R..
Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Š. yra jos kaimynas. Mirus mamai, žemės paveldėjimas nebuvo įteisintas, todėl paveldėjimą nori susitvarkyti dabar. Pareiškėjas bendravo su mama, prižiūrėjo ją, dirbo žemę. Mirus mamai, daiktų nieko nebuvo, vertingiausi daiktai yra religiniai paveikslai, baldai buvo seni, nes R. mama gyveno vargingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo R. Š. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo motina M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 28), o tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 21). Po M. Š. mirties, 2005 m. sausio 14 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-12935, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas į notarų biurą per 6 mėnesius, kaip to buvo reikalaujama iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje, nuo palikimo atsiradimo dienos dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau atkūrus motinai nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, jis pradėjo žemės sklypą realiai prižiūrėti, tvarkyti kaip savą. Pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaruoja žemės sklypus, Pareiškėjas ir kitas pirmos eilės įpėdinis brolis A. Š. po M. Š. mirties per šešis mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Iš Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės 2019 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. 01-11/49 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiojo palikimo priėmimo, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas. (b. l. 19-20). Iš 2019 m. gegužės 13 d. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo matyti, kad suinteresuotas asmuo A. Š., mirus motinai M. Š., atsisako jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies (b. l. 16).
Pagal tuo metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas tokio pareiškimo nepadavė. To paties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad R. Š. po motinos M. Š. mirties, pastarosios vardu atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po M. Š. mirties jos sūnus R. Š. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė po palikėjos M. Š. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl M. Š. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Byloje surinkta pakankamai duomenų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), po M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl M. Š. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.