- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-30-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00537-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- VMI prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Rimvydas Jasevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo R. K. atstovo advokato Rimvydo Jasevičiaus (toliau – Pažeidėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1500 Eur bauda.
2. R. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su Valstybine mokesčių inspekcija, o su kitais bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) interesus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ginčo atveju Pažeidėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jo kaltės nėra, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinė atsakomybė negalima, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame teismo nutarime.
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimu skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Nustatant šios sąlygos buvimą/nebuvimą, turi būti nustatyta, jog buvo pažeista atsiskaitymo tvarka su reikalavimą pareiškusiais asmenimis. Ginčo atveju tai nebuvo nustatinėjama.
3.3. Turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y., turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas ir atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Sprendžiant dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo masto bei nustatant, ar nebuvo palikta galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, vertinamos ne tik bendrovės turimos lėšos (grynieji, negrynieji pinigai), bet ir visas turtas. Ginčo atveju tai taip pat nebuvo nustatinėjama.
3.4. Teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, jog Pažeidėjas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, iš esmės remdamasis tik VMI Operatyvaus patikrinimo padaryta išvada, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui 82 801,45 Eur, o laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš įmonės kasos buvo išmokėta 985 Eur sumą atskaitingiems asmenims, atliktos dvišales užskaitas su kitomis bendrovėmis: per 2019 m. birželio mėn. dvišalių užskaitų suma - 390 696,27 Eur, per 2019 m. liepos mėn. - 386 587,39 Eur, per 2019 m. rugpjūčio mėn. - 307 343,86 Eur, ir pagal trišalius reikalavimų įskaitymo aktus buvo atlikti užskaitymai kitiems kreditoriams: pagal 2019-06-30 aktą Nr. 19/4 - 1316,44 Eur sumai, pagal 2019-07-31 aktą Nr. 177 - 7000 Eur sumai, pagal 2019-07-31 aktą Nr. 181 - 421,56 Eur sumai, pagal 2019-08-02 aktą Nr. 178 – 598, 82 Eur sumai. Teismas konkretaus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo netyrė, todėl pažeidė aukščiau nurodytas materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
3.5. Pažeidėjas yra nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymą, tačiau jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, pats jokių mokėjimų kitiems kreditoriams nevykdė. Mokesčius ir kitus mokėjimus nuo banko sąskaitos nusirašydavo kreditoriai priverstine tvarka, todėl pats neturėjo jokių galimybių pirmiausiai visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tai nuo jo veikimo ar neveikimo visiškai nepriklausė, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame teismo nutarime.
3.6. Nežiūrint į tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu jokių neteisėtų mokėjimų, t. y., neteisėtų veiksmų Pažeidėjas neatliko, teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai jo atliktais neteisėtais veiksmais laikė trijų mėnesių laikotarpyje atskaitingų asmenų išleistus 985 Eur. Pirmiausia, vien dėl sumos mažareikšmiškumo tai negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais. Antra, ne jis šiuos pinigus išleido, o atskaitingi asmenys. Trečia, teismas ir netyrė kam ir kada ši suma buvo išleista, o šie pinigai buvo išleisti mirusio darbuotojo vainikui nupirkti, darbuotojų dienpinigių išmokėjimui ir panašiai, todėl šiuo atveju svarbi ir moralinė pinigų išleidimo pusė. O VMI turi teisę areštuoti ir įmonės kasoje esančius pinigus. Tokiu atveju įmonės kasoje esančiais pinigais galėtų pasidengti skolą, ko pati įmonė padaryti negali, nes grynų pinigų VMI nepriima, tačiau VMI dėl kažkokių priežasčių to nedaro.
3.7. Visiškai nepagrįsta skundžiamo teismo nutarimo išvada, jog Pažeidėjo sąmoningą elgesį, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip pažeidžiant VMI, kaip kreditorės, interesus, patvirtina byloje esantys mano akivaizdžią valią išreiškiantys prašymai atlikti mokėjimus už UAB (duomenys neskelbtini) į tam tikras nurodytas sąskaitas. Prašymas dar nėra sumokėjimas. Įrodymų, kad pagal Pažeidėjo prašymus buvo atlikti mokėjimai byloje nėra, o administracinė atsakomybė numatyta tik už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, bet ne už išreikštus norus, prašymus ar pageidavimus.
3.8. VMI turi galimybes nustatyti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Tokios faktinės aplinkybės paprastai nustatomos atliekant mokesčių mokėtojo operatyvų patikrinimą, tačiau ginčo atveju tas nebuvo padaryta. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė būtinojo požymio, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, bet ir tai, jog esant abejonėms, šios abejonės buvo aiškinamos ne Pažeidėjo, bet VMI naudai. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 3 dalimi, ne Pažeidėjas, o VMI turėjo pareigą įrodyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Įmonė, VMI vykdant patikrinimą, pateikė visus VMI prašomus duomenis. VMI bet kada galėjo paprašyti įmonės pateikti papildomus duomenis (jei jų trūko), tačiau teismui VMI pateikė tik selektyviai parinktus duomenis, dėl ko neteisingai buvo išnagrinėta byla.
3.9. Pažeidėjas teismui papildomai pateikė įrodymus, kad VMI tikrintu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. įmonė VMI sumokėjo 178 579, 89 Eur, o SODRAI – 96 556, 90 Eur. Tuo tarpu per 2019 m. vienuolika mėnesių įmonė VMI sumokėjo 492 932, 35 Eur, o SODRAI 591 317, 54 Eur. Dėl šių svarbių faktinių aplinkybių teismas skundžiamame nutarime nepasisakė, nors šie duomenys įrodo, kad įmonė tikrintu laikotarpiu atsiskaitinėjo su VMI ir sukelia abejones ar konkretaus atsiskaitymo su kreditoriais momentu jau VMI skola buvo pradelsta ar tik priskaičiuota.
3.10. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nutarimą grindė ne įrodymais, o išankstiniu įsitikinimu ar nuojauta apie tariamą mano administracinį nusižengimą. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas yra be pakankamų motyvų, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pažeidėjo atstovo skundą, VMI prašo netenkinti apeliacinio skundo ir nurodo:
4.1. Bendrovės įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles pagrindžia VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išrašai, taip pat, pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad jam yra žinoma įmonės finansinė padėtis, kad bendrovei trūksta lėšų, tai patvirtina ir apelianto pateikta informacija, jog mokesčius ir kitus mokėjimus nuo banko sąskaitos nurašydavo kreditoriai priverstine tvarka;
4.2. Apelianto nuomone teisiškai reikšmingas yra ir pažeidimo mastas, todėl vertinamos ne tik Bendrovės turimo lėšos (grynieji, negrynieji pinigai), bet ir visas turtas, o ginčo atveju tai nebuvo nustatinėjama. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą nuostatą, kadangi pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile. Lėšos tai yra piniginiai ištekliai, pinigai, kreditai. Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, - tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.
4.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, išnagrinėjo kiekvieną atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo epizodą. Pažeidimo padarymo faktą pagrindžia ne tik VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma, bet ir prie Pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai: Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, vadovo (Apelianto) paaiškinimas, prašymai dėl apmokėjimo. Taip pat Teismo pagrįstai pastebėta, jog VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotas Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens paaiškinimas, kad dėl tarpusavio skolų užskaitų Bendrovė rašė prašymus kitoms įmonėms.
4.4. R. K. sąmoningą elgesį, nesilaikant kreditorių tenkinimo eilės bei tvarkos, pagrindžia prašymai atlikti mokėjimus už UAB (duomenys neskelbtini) į tam tikras Apelianto nurodytas sąskaitas;
4.5. Nors R. K. nurodo, jog jokių mokėjimų pats nevykdė, tačiau už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Skunde Pažeidėjo atstovas ginčija veikos kvalifikavimą - nurodo, kad R. K. yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties, teigia, kad byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apylinkės teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog jų visuma patvirtina, kad R. K., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė, o būtent: nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tokiais veiksmais pažeisdamas VMI kaip kreditoriaus interesus. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis visiškai sutinka ir apygardos teismas.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apygardos teismas, patikrinęs R. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Pažeidėjo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Pažeidėjas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju, R. K. nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.
10. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas CK 6.930¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant patikrinti ir nustatyti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išdavimo dienai (2019 m. rugpjūčio 23 d.) Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 82 801, 45 Eur. Šio patikrinimo metu tikrinta: piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31, pirkėjų ir tiekėjų apyvartos, finansinės atskaitomybės dokumentai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir kiti apskaitos dokumentai. Tikrinamuoju laikotarpiu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, iš kasos išmokėjo 985 Eur sumą atskaitingiems asmenims, atliko dvišales užskaitas su kitomis bendrovėmis: per 2019 m. birželio mėn. dvišalių užskaitų suma – 390 696, 27 Eur, per 2019 m. liepos mėn. – 386 587, 39 Eur, per 2019 m. rugpjūčio mėn. – 307 343,86 Eur (didžiausios užskaitos vykdytos su Prekybos namais UAB (duomenys neskelbtini), pagal trišalius reikalavimų įskaitymo aktus atliko užskaitymus kitiems kreditoriams: pagal 2019-06-30 aktą Nr. 19/04 – 1316,44 Eur sumai, pagal 2019-07-31 aktą Nr. 177 – 7000 Eur sumai, pagal 2019-07-31 aktą Nr. 181 – 421,56 Eur sumai, pagal 2019-08-02 aktą Nr. 178 – 598, 82 Eur sumai. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y., būdama skolinga valstybės biudžetui, bet neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus ir su žemesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais bei kitais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI.
12. Pagrindinis apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog Pažeidėjas pats jokių mokėjimų kreditoriams nevykdė – skolos buvo dengiamos kreditorių valia atliekant priešpriešinius įskaitymus. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo: jis nurodė, jog dėl tarpusavio skolų užskaitų UAB (duomenys neskelbtini) rašo prašymus kitoms įmonėms. Tokie prašymai pervesti lėšas rengiami ne tik atskaitingiems asmenims, bet ir kai kurioms kitoms įmonėms, tada padaromos bendros užskaitos, t. y., vieną kartą į mėnesį sudengiamos skolos. Tačiau pažymėtina, kad nei ši aplinkybė, nei skunde minima ,,moralinė pinigų išleidimo pusė‘‘ dėl dalies lėšų panaudojimo, niekaip nepanaikina R. K. administracinės atsakomybės už tai, jog jis nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. R. K., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Kaip nustatyta ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl ir šiuo atveju, net ir susiklosčius praktikai bendrovės skolas dengti priepriešiniais įskaitymais, yra imperatyvu laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto eiliškumo, t. y., nepriklausomai nuo to, ar tarp skolininko ir kreditoriaus yra sudaryta sutartis, ar ne, esant reikalavimui, kildinamam iš įmokų į biudžetą, atsiskaitymas su kreditore VMI yra vykdomas trečiąja eile. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina Pažeidėją veikus tyčia – R. K. kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat, kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nors ir nurodo skunde, jog tam tikrus atsiskaitymus su VMI vykdė, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pažeidėjo R. K. atstovo advokato Rimvydo Jasevičiaus skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.