Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą J. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, ir

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, Darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 11 d. apie 19 val., viešojoje vietoje – Prienuose, Laisvės a. prie namo Nr. 9 C, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. jis tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam E. K. į veidą ir taip su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, visi bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizda kairio skruosto srityje ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;

be to jis, neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę, tai yra 2017 m. birželio 11 d. apie 19.20 val., Prienuose, Laisvės a. prie namo Nr. 9 C, viešojoje vietoje, bendrai veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, ir E. K. po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, paėmė jį už rankų ir kojų, įkėlė jį į automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, ir šiame E. K. vairuojamame automobilyje, kurio bagažinė neatskirta nuo salono, vežant E. K. į mišką, esantį Prienų m., Drubengio g., medine lazda sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pilvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to miške nukentėjusįjį E. K. išlaipino iš automobilio ir tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje;

be to jis, nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra 2017 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Prienų miesto miške, Drubengio g., bendrai veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir E. K. nukentėjusiajam E. K. liepęs atsigulti ant žemės pilvu į apačią ir ištiesti rankas į šalis, tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam E. K. į galvą ir tris kartus į ranką bei medine lazda sudavė du smūgius į šonus, po to tęsdamas nusikalstamą veiką koja užlipęs ant nukentėjusiojo E. K. kairės plaštakos trynė ją batu ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos V delnakaulio lūžimu t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

E. K. kaltinamas neteisėtai atėmus kitam žmogui laisvę, o būtent jis:

2017 m. birželio 11 d. apie 19. 20 val., Prienuose, Laisvės a. prie namo Nr. 9 C, viešojoje vietoje, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, R. J. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir R. J., įkėlus nukentėjusįjį į automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nuvežė E. K. į mišką, esantį Prienų m., Drubengio g., kur nukentėjusįjį E. K. išlaipino iš automobilio ir tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje;

be to, jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra 2017 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Prienų miesto miške, Drubengio g., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir R. J., nukentėjusiajam E. K. liepus atsigulti ant žemės pilvu ir ištiesti rankas į šalis, tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam į šonus ir tokiais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. J. parodymai, pagal kuriuos ji yra R. J. motina. Su R. tėvu L. J. išsituokusi apie 15 metų. Ji kartu su savo sūnumi R. J. gyvena Kauno r., Juragių k., Sūnus R. baigė 9 klases, iš 10 klasės išmetė, nebaigė mokytis. Sūnus klausė iki tol, kol nepradėjo važinėti į Prienus. Ji R. J. išleisdavo į Prienus pabūti su močiute ir su tėvu, manė, kad sūnų prižiūri jo tėvas ir močiutė. Apie tai, kad sūnų R. išvežė policija ją informavo buvusio vyro mama, sakė, kad R. kažką sumušė. Stengsis labiau kontroliuoti sūnaus draugus ir jo veiksmus, kad daugiau taip nepasikartotų (t. I, b. l. 86);

2018 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta skaitmeninė laikmena, kurioje yra iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųstas garso įrašas Nr. 2017_06_11_ 19-01-01 25.03 867879994.pm3. Iš aprašyto garso įrašo matyti, kad skambinanti moteris prisistačiusi Ž. praneša, kad prie namo Stadiono 4, Prienai, jaunimas tariasi apie muštynes, turi prisidėję vamzdžių. Jaunuoliai yra atvykę baltos spalvos automobiliu Opel, valstybinos Nr. (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 109-111);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pG 1296/2017(06), kurioje nurodyta, kad neatmenama galimybė, jog E. K. kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam gulint ant žemės, o kaltininkui užlipant ant plaštakos su batu ir trinant ją (t. I, b. l. 34).

Dėl R. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 146 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis, kaltinamojo prisipažinimu nustatyta, kad R. J. savo veiksmais neteisėtai atėmė E. K. laisvę ir sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. J., veikdamas su kitais asmenimis, paėmė jį už rankų ir kojų E. K., įkėlė jį į automobilio bagažinę ir E. K. vairuojamame automobilyje, kurio bagažinė neatskirta nuo salono, E. K. medine lazda sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pilvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to nuvežę į mišką nukentėjusįjį išlaipino iš automobilio ir tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Pagal teismų praktiką šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo R. J. veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaip jau minėta, BK 146 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą.

E. K., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir R. J., įkėlus nukentėjusįjį į automobilio bagažinę, nuvežė E. K. į mišką, kur jį išlaipino iš automobilio ir tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

E. K., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir R. J., nukentėjusiajam E. K. liepus atsigulti ant žemės pilvu ir ištiesti rankas į šalis, tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam į šonus ir tokiais veiksmais E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo E. K. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Dėl bausmės skyrimo R. J.

R. J. padarė tris baigtus nusikaltimus, iš kurių du nesunkūs (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 146 straipsnio 2 dalis). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, (t. II, b. l. 3-4), du kartus baustas administracine tvarka (t. II, b. l. 5-7), nedirba (t. II, b. l. 7), psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas (t. II, b. l. 14).

Prokuroras kaltinamajam už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje prašo skirti laisvės atėmimo bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimus.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, BK 284 straipsnyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo R. J. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad R. J. anksčiau neteistas, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, suprato, kad pasielgė netinkamai. Teismas vertina, kad straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo ir prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui, kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikaltimus, aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. R. J. nepilnametis, nedirba, kitų pajamų negauna, kad savo vardu nepilnametis turi nekilnojamojo turto, duomenų nėra, todėl skirti BK 284 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, yra netikslinga.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo įsitikinimu R. J. elgesį pozityviai galima keisti skiriant už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmę, už BK 146 straipsnio 2 dalyje – areštą, kurios savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti kaltinamąjį nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. R. J. už BK 138 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama 30 parų arešto bausmė.

R. J. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kadangi kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Į bausmės laiką įskaitytinas R. J. kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-06-13 iki 2017-06-14 (BK 65-66 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo E. K.

E. K. padarė du baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus (BK 140 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 146 straipsnio 2 dalis). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. K. anksčiau teistas (t. II, b. l. 108-110), baustas administracine tvarka (t. II, b. l. 111-114), nedirba (t. II, b. l. 115), darbo biržoje neregistruotas (t. II, b. L. 116), psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas (t. II, b. l. 115).

Prokuroras kaltinamajam už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje prašo skirti laisvės atėmimo bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo E. K. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad E. K. anksčiau teistas, bausmę atlikęs, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, suprato, kad pasielgė netinkamai. Straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo ir prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikaltimus, vieną kartą teistam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principui, bylos duomenys neleidžia teigti, kad kaltinamasis yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis teismo įsitikinimu, E. K. elgesį pozityviai galima keisti skiriant už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, už BK 146 straipsnio 2 dalyje – areštą, kurios savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti kaltinamąjį nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. E. K. už BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama 45 parų arešto bausmė.

E. K. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Kadangi kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Į bausmės laiką įskaitytinas E. K. kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-06-12 iki 2017-06-13 (BK 65-66 straipsniai).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamiesiems darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Taigi automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas automobilio savininkas G. K. patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis miegojo, sūnus automobilį paėmė be jo žinios ir sutikimo, jeigu būtų žinojęs, kokiam tikslui būtų paimamas automobilis, sūnui nebūtų leidęs naudotis automobiliu. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis, todėl mano, jog transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš R. J. ir E. K., kurie juo naudojosi nusikalstamai veikai įvykdyti, konfiskuotino turto vertę – 400,00 Eur, iš kiekvieno po 200,00 Eur, būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamiesiems, kurie nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Dėl Kauno teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš R. J., M. Č., E. K., T. G. priteisti PSDF padarytą 44,07 Eur žalą (t. I, b. l 122-124). Civilinio ieškinio sumą grindžia E. K. po sužalojimo suteiktomis paslaugomis. Kaltinamieji R. J. ir E. K. civilinį ieškinį pripažįsta, žalos dydžio neginčija, todėl civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo iš R. J. ir E. K. tenkinamas. Civilinis ieškinio dalis dėl T. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir M. Č., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, nenagrinėjama.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laivės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, apimant griežtesne bausme švelnesnes ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę subendrintą bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, paskiriant bausmę atlikti areštinėje.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. J. faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-13 iki 2017-06-14 (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą vienai arešto parai.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, apimant griežtesne bausme švelnesnę ir E. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto, paskiriant bausmę atlikti areštinėje.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo E. K. faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-06-12 iki 2017-06-13 (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) vertę iš kiekvieno po 200,00 Eur (du šimtus eurų).

Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinei ligonių kasai 44,07 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir septynių centų) žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje perduotus saugoti automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį.

Palikti galioti R. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Palikti galioti E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pavesti vykdyti nuosprendžio dalį dėl arešto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.