Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja Erika Vilimienė Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 30.9.1.;

121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 25 d.,

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Pranui Makauskui, atsakovo atstovui adv. Igoriui Romaškevičiui, trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kavinukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karuselė“ ieškinį atsakovui UAB „Kavinukas“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, iškeldinimo, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, UAB „Tekstima“ bankroto administratorius J. P., AB bankas „Hansabankas“ bei atsakovo UAB „Kavinukas“ ieškinį ieškovui UAB „Karuselė“ ir atsakovams VĮ „Registrų centras“ ir J. P. dėl nuosavybės teisės gynimo, teisinės registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu bei buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Kavinukas“ pateikė ieškinį ieškovui UAB „Karuselė“ bei kitiems atsakovams (t. 2, b.l. 1-6), kuriuo prašė teismo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, panaikinant nekilnojamojo daikto teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, panaikinant ieškovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, pripažinti 2005-03-24 varžytinių rezultatus bei 2005-04-07 varžytinių aktą dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ išbraukti iš nekilnojamojo turto registro įrašą apie tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra identifikuotas. Nurodė, kad 1997-06-20 vykusiame aukcione įsigijo 1 089,56 kv.m. ploto patalpas, esančias adresu Ateities g. 15, Vilnius, kurias nuolat valdė. Vėliau atsakovas sužinojo, kad nuosavybės teise įsigijo tik 969,70 kv.m. ploto patalpas, o likusi šių patalpų dalis, t.y. 119,86 kv.m. ploto, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taip pat atsakovui tapo žinoma, kad jo nuosavybės teise valdomos patalpos nėra identifikuotos. Pats atsakovas nėra perleidęs dalies įsigytų patalpų, esančių adresu Ateities g. 15, Vilniuje, todėl joks 119,86 kv.m. ploto naujas nekilnojamasis daiktas patalpose, esančiose adresu Ateities g. 15, Vilniuje, atsirasti negalėjo. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ nepagrįstai įregistravo tarp ieškovo ir atsakovo J. P. sudarytą sandorį dėl 119,86 kv.m. ploto patalpų įsigijimo, kadangi šios patalpos realiai neegzistavo bei jos nebuvo nei priimtos pardavėjo, nei perimtos pirkėjo. Atsakovas J. P. 119,86 kv.m. ploto patalpų nei apžiūrėjo, nei perdavė ieškovui, kadangi jos tuo metu nebuvo suformuotos bei identifikuotos. Pats ieškovas, įsigydamas minėtas patalpas, elgėsi nesąžiningai, kadangi negalėjo nežinoti, kad parduodamas nekilnojamasis daiktas yra neidentifikuotas bei pardavėjo, t.y. atsakovo J. P., nevaldomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad visos 1 089,56 kv.m. bendro ploto patalpos, esančios Ateities g. 15, Vilniuje, nuo 1994-07-21 priklausė UAB „Teksima“. Dalis šių patalpų, t.y. 969,70 kv.m. ploto neidentifikuotos patalpos, 1997-05-29 turto perdavimo aktu buvo perduotos išieškotojui AB „Lietuvos taupomasis bankas“, kuris 1997-07-02 sutarties pagrindu tas pačias patalpas (969,70 kv.m. ploto) perleido UAB „Kavinukas“ nuosavybėn. Tuo tarpu likusi 119,86 kv.m. ploto neidentifikuotų patalpų dalis liko UAB „Teksima“ nuosavybėje, iki kol 2005-04-07 varžytinių aktu šias 119,86 kv.m. ploto patalpos nuosavybės teise įgijo UAB „Karuselė“. Kolegija sprendžia, kad AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 1997-07-02 sutartimi UAB „Kavinukas“ negalėjo nuosavybės teise perleisti, o UAB „Kavinukas“ nuosavybės teise įgyti daugiau negu 969,70 kv.m. dydžio gamybinių patalpų, esančių Ateities g. 15, Vilniuje. Be to, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje visą laiką nuo 1997 metų buvo fiksuojami duomenys, kad 1 089,56 kv.m. ploto gamybinės patalpos, esančios Ateities g. 15, Vilniuje, priklauso ne tik UAB „Kavinukas“, bet ir kitiems asmenis (UAB „Teksima“; nuo 2005-04-07 UAB „Karuselė“). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2003-11-27 VĮ „Registrų centras“ patalpų pastate sąrašas (t. 1, b.l. 74), 2004-10-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b.l. 73), 2007-01-15 VĮ „Registrų centras“ patalpų pastate sąrašas. Sprendžiant šioje civilinėje byloje ieškovo UAB „Karuselė“ reikalavimų pagrįstumą bei atsakovo UAB „Kavinukas“ reikalavimų pagrįstumą kolegija atsižvelgia į byloje esančius sandorius, kurie patvirtina kokį daiktą įsigijo tiek vienas, tiek kitas asmuo, t.y. 2005-04-07 varžytinių aktas Nr. 1 aiškiai nurodo, kad UAB „Karuselė“ įsigijo 119,86 kv.m. ploto patalpas, kurios šiame akte nėra identifikuotos, UAB „Kavinukas“ 1997-07-02 sutartimi įgijo 969,70 kv.m. ploto patalpas, kurios taipogi nėra identifikuotos. Taigi šios aplinkybės yra pagrįstos atitinkamais rašytiniais įrodymais, todėl laikytinos nustatytomis byloje aplinkybėmis taip, kaip to reikalauja CPK 265 str. 1 d. Vienintelė aplinkybė, kuria apeliantas grindžia savo teiginius, jog jis nuosavybės teise įgijo ir valdo 1 089,56 kv.m. ploto patalpas, yra ta, kad jis turi visų 1 089,56 kv.m. ploto patalpų kadastro duomenų bylą, tačiau kadastro duomenų byla, nei Civilinio kodekso, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo, nei kitų įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų, nėra apibrėžiama kaip nuosavybės teisių atsiradimo ir įregistravimo juridinis pagrindas. Būtent 1997-07-02 sutartis, o ne kadastro duomenų byla, yra apelianto juridinis nuosavybės teisių į sutartimi perleistą ir joje apibrėžtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimo pagrindas, dėl to asmuo negali įgyti daugiau, negu sandoryje apibrėžtas sandorio objektas, t.y. UAB „Kavinukas“ negalėjo įgyti nuosavybės teisių į didesnį objektą, negu tą, kurį jis pirko 1997-07-02 sutartimi ir būtent dėl tokių sutartyje nurodytų 969,70 kv.m. ploto patalpų pirkimo išreiškė savo valią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad apeliantas nuosavybės teise įgijo ir valdo 1 089,56 kv.m. ploto patalpas, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad VĮ „Registrų centras“ neteisėtai suformavo neegzistuojantį, neidentifikuotą 119,86 kv.m. ploto nekilnojamojo turto objektą, kurio unikalus Nr. 1098-3000-6030:0004, todėl UAB „Karuselė“ priklausančių 119,86 kv.m. patalpų registracija buvo atlikta neteisėtai. Kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie UAB „Kavinukas“ ir UAB „Karuselė“ nuosavybės teise priklausančias gamybines patalpas pilnai atitinka dokumentus (1997-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2005-04-07 varžytinių aktą), kurių pagrindu UAB „Kavinukas“ ir UAB „Karuselė“ tapo ginčo gamybinių patalpų savininkais, kolegija sprendžia, kad VĮ „Registrų centras“ visiškai pagrįstai ir teisėtai, atliko UAB „Karuselė“ bei UAB „Kavinukas“ priklausančių neidentifikuotų 119,86 kv.m. ir 969,70 kv. m. ploto gamybinių patalpų registraciją.

UAB „Kavinukas“ apeliaciniame skunde ginčija 2005-03-24 varžytinių rezultatus bei 2005-04-07 varžytinių aktą. Tačiau, apeliantas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nenurodė nė vieno aiškaus pagrindo (nei faktinio, nei teisinio), kuriuo remiantis 2005-04-07 varžytinių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. UAB „Kavinukas“ nepateikė teismui argumentų, kokie esminiai varžytinių tvarkos pažeidimai buvo padaryti, taip pat nenurodė nė vieno bendro sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.78-1.96 str.). Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2005-04-07 varžytinių aktų pripažinimu negaliojančiu yra visiškai nepagrįsti, todėl pirmos instancijos teismas juos pagrįstai atmetė.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ir UAB „Kavinukas“ reikalavimą įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išbraukti iš nekilnojamojo turto registro įrašą apie tai, kad nekilnojamas daiktas, kurio unikalus Nr. 1098-3000-6030:0001, nėra identifikuotas. Nustatyta, kad UAB „Kavinukas“ ir UAB „Karuselė“ 969,70 kv.m. ir 119,86 kv.m. ploto gamybines patalpas faktiškai įgijo ne kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o kaip 1 089,56 kv.m. bendro ploto gamybinių patalpų, esančių pastate 3Plb, dalį. Ieškovui ir atsakovui tapus paminėtų gamybinių patalpų bendrasavininkais, šios patalpos nebuvo atidalintos, nebuvo atlikti nauji kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Todėl šiuo metu faktiškai nėra identifikuota nei UAB „Karuselė“, nei UAB „Kavinukas“ priklausančių gamybinių patalpų buvimo vieta pastate, o taip pat ir kadastrinėje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, visiškai pagrįstai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra padarytas įrašas apie tai, kad UAB „Kavinukas“ priklausančios 969,70 kv.m. ploto gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. 1098-3000-6030:0001, nėra identifikuotos.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi neteisingai nustatė bylos dalyvių procesinę padėtį, sujungdamas atskiras bylas į vieną, o kai kurių bylos dalyvių procesinės padėties visiškai nenustatinėjo, nenagrinėjo UAB „Kavinukas“ reikalavimų, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad tokie reikalavimai buvo ir jie buvo išnagrinėti, nenurodė apelianto reikalavimų ir paaiškinimų santraukos, rezoliucinėje dalyje nepasisakė tenkinami ar atmetami UAB „Kavinukas“ reikalavimai. Šios aplinkybės, anot apelianto, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 7 p.

Šioje byloje UAB „Karuselė“ pareiškė ieškinį dėl patalpų, esančių Ateities g. 15, Vilniuje, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, UAB „Kavinukas“ iškeldinimo iš šių patalpų ir nuostolių UAB „Karuselė“ naudai priteisimo. UAB „Kavinukas“ pareiškė ieškinį, prašydamas panaikinti patalpų teisinę registraciją, panaikinti UAB „Karuselė“ nuosavybės teises į šias patalpas, ginčijo 2005-04-07 aktą, kurio pagrindu UAB „Karuselė“ tapo paminėtų patalpų savininkė. Kaip matyti, UAB „Karuselė“ ir UAB „Kavinukas“ reikalavimai buvo dėl tų pačių patalpų, t.y. patalpų, esančių Ateities g. 15, Vilniuje, teisinio statuso. Abiejų šalių pateikti ieškinio reikalavimai dėl paminėtų patalpų buvo neatsiejamai susiję, nes, patenkinus UAB „Kavinukas“ reikalavimą dėl UAB „Karuselė“ nuosavybės teisių panaikinimo į ginčo patalpas, būtų pagrindas atmesti UAB „Karuselė“ reikalavimą dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai abiejų šalių pateiktus reikalavimus nagrinėjo vienoje civilinėje byloje (CPK 136 str. 4 d.). Taip pat nepagrįstas UAB „Kavinukas“ teiginys, kad teismas šalių procesinę padėtį nustatė pažeisdamas procesines teisės normas. Pažymėtina, kad teismas šalių procesinę padėtį nustatė pagal faktinę situaciją, o ne pagal tai, kaip šalis ar dokumento pavadinimą įvardijo UAB „Kavinukas“. Kadangi atsakovo UAB „Kavinukas“ pateiktas ieškinys buvo nagrinėjamas toje pačioje byloje, jis faktiškai buvo laikomas priešieškiniu. Priešieškinį pagal CPK 143 str. turi teisę pareikti atsakovas ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Priešieškinio pareiškimas nekeičia šalies procesinės padėties iš atsakovo į ieškovą, todėl teismas visiškai pagrįstai UAB „Kavinukas“ įvardijo kaip atsakovą ir UAB „Kavinukas“ ieškinį (priešieškinį) nagrinėjo toje pačioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą ir sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą 2007-11-20 teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Nepagrįstai apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas jo reikalavimų nenagrinėjo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas aiškiai įvardino tiek vieno, tiek kito ieškovo reikalavimus, juos nurodė teismo sprendime, aprašydamas ko reikalavo UAB „Kavinukas“ ir UAB „Karuselė“, dėl jų pasisakė ir juos atitinkamai išsprendė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. numatytų reikalavimą. Taip pat nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas UAB „Kavinukas“ reikalavimus, kiekvieno iš jų formaliai neišvardino, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas šių reikalavimų nevertino ir jų neišsprendė. Todėl darytina išvada, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė CPK 329 str. 2 d. 7 p. reikalavimų ir šio sprendimo nėra pagrindo naikinti.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Karuselė“ pareikšto ieškinio suma viršijo 1 00 000 Lt, todėl Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas nagrinėjamą bylą turėjo perduoti Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Karuselė“ pareikšto ieškinio suma buvo 85 588 Lt, vėliau UAB „Karuselė“ savo ieškinio reikalavimus padidino iki 109 766,50 Lt. Pagal CPK 34 str. 1 d. teismas priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. UAB „Karuselė“ 2007-05-09 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo naujų reikalavimų nereiškė, tiesiog padidino reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.).

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Nors ieškovas yra pateikęs teismui dokumentus, neginčijamai patvirtinančius, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje sudaro 4 708,20 Lt, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija ieškovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdama ieškovo naudai iš atsakovo 1300 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo UAB „Kavinukas“ ieškovui UAB „Karuselė“ 1300 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.