Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2014-06-28 vakare ir ne vėliau kaip 2014-06-30 13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

K. K. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad įbrėžimas ant jos automobilio buvo senas, pati kažkada iš po nakties jį rado prieš pusmetį. Įbrėžimas buvo automobilio vairuotojo pusės priekyje, o kito automobilio įbrėžimas yra vairuotojo pusėje gale. Tomis pusėmis neįmanoma susiliesti, būtų pajutusi. Nežino, koks automobilis stovėjo šalia. Nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Išvažiavimo sąlygos buvo sudėtingos. Kadangi tai savas kiemas, žino, kaip jame reikia manevruoti, net nepagalvojo, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Sužinojo apie įvykį tik tuomet, kai paskambino policijos pareigūnai, tada ir apžiūrėjo savo automobilį. Naujų įbrėžimų nesimatė, automobilis senas, turintis senų įbrėžimų. Kito automobilio apgadinimą matė nuotraukoje, jis mažas. Įbrėžimų aukštis atitinka, bet dauguma automobilių tokio aukščio. Arba ji nepajuto, kaip apgadino, arba pati kaimynė nejuto. Kaimynė sakė, kad nubrėžta buvo birželio 30 d. Jos draugas gali patvirtinti, kad tas įbrėžimas buvo seniau padarytas. Jokio garso negirdėjo. Jei būtų girdėjusi, būtų nuėjusi pas kaimynę ir pasakiusi, juk įmanoma susitarti. Muzikos automobilyje garsiai nesiklauso, ypatingai išvažiuodama iš kiemo. Nežino, ar kas nors matė, nes kieme nieko nebuvo, niekas prie jos nepriėjo. Gali būti, tiksliai nežino, kad dar darbininkai kieme dirbo, tvarkė namo fasadą, galbūt jie ką nors matė. Nesijaučia kažką padariusi. Mėlyna automobilio spalva yra gan populiari, be to, į jų kiemą atvažiuoja daug svetimų automobilių. Nežino, kas apžiūrėjo jos automobilį. Apgadinimai tikrai nebuvo švieži. Nepamena, kada tą dieną išvažiavo iš kiemo, jai buvo atostogos, daug važinėjo. Gal tik vakare išvažiavo, negali patvirtinti.

Liudytoja S. L. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jai tik matytas, gyvena jos name. Po kelių dienų pamatė, kad kieme apgadintas automobilis, tada iškvietė policijos pareigūnus, kad įvertintų. Buvo gal 28 d., tiksliai nepamena. Išvažiavo iš kiemo, išlipusi pamatė, kad apgadinta mašina, todėl grįžo atgal į kiemą. Apgadintas buvo vairuotojo pusės galinis sparnas. Tuo metu kieme nieko nebuvo. Palaukė vakaro, grįžo draugas, išsikvietė policijos pareigūnus. Apžiūrėjo ir sakė pranešti, jei kieme pamatys kitą apgadintą automobilį. Po kelių dienų kieme pamatė kitą apgadintą automobilį ir vėl iškvietė policijos pareigūnus. Ant jos automobilio buvo mėlyni dažai, kurių anksčiau nebuvo. Po įvykio pradėjo stebėti mėlynus automobilius, stovinčius kieme. Jos automobilis yra juodas. Pareigūnai išmatavo kitą automobilį ir pasakė, kad aukštis atitinka. Apgadinimai nėra maži, įvertinti 800 Lt. Buvo braukiantis kontaktas, apgadintas galinis sparnas, atšokęs bamperis, nuplėštas purvasaugis. Kvietė policijos pareigūnus, nes nežinojo kito automobilio savininko. Su savininku nekalbėjo. Liudytojų nebuvo, nes jie neseniai atsikraustė ir nieko nepažįsta. Viena kaimynė sakė, kad ne pažeidėja apgadino jų automobilį, o kitas automobilio vairuotojas, bet ji minėtą automobilį irgi apžiūrėjo. Ta kaimynė sakė, kad matė, kaip viskas įvyko. Bet jai įtartina, kodėl jei ji matė, neiškvietė policijos pareigūnų. Be to, ji buvo atėjusi neblaivi, tad negali ja tikėti. Nepažinojo tos kaimynės, tik žino, kad gyvena kažkur virš jų. To kito automobilio pareigūnams nenurodė, bet jie jį taip pat apžiūrėjo. Pažeidėjos automobilis nebuvo švarus, o ta vieta, kur matėsi apgadinimai, buvo švari, matėsi, kad naujai padaryti. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad jie nauji.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad žino, jog yra iškviestas dėl eismo įvykio. Buvo gautas pranešimas, kad pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę rado automobilį, užfiksavo įvykį. Matė tik nukentėjusiosios automobilį, nubraižė eismo įvykio schemą. Automobilio savininkė sakė, kad ji pastebėjo, jog apgadintas automobilis ir grįžo į kiemą, iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu nenurodė, kad apžiūrėtų kitus automobilius. Su juo buvo pareigūnas E. J., bet jis nematė, ką jis tuo metu darė. Kaltininko nenustatė. Jis tik surinko pirminę medžiagą. Apgadinimai nebuvo dideli.

Liudytojas T. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos Statybininkų g. kieme. Nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Datos nepamena, budėtojas pranešė, kad prieš kelias dienas buvo eismo įvykis, iš kurio pasišalino pažeidėjas. Moteris pranešė, kad kieme galimai rastas kaltininko automobilis. Ant nurodyto automobilio matėsi kito automobilio dažai, pamatavus, atitiko aukštis, nufotografavo ir pranešė kelių policijos biurui. Jie vaikščiojo po kiemą, bet moteris nurodė būtent tą automobilį, ant kurio matėsi dažai. Taip pat apžiūrėjo šalia buvusius automobilius. Įtarimo nekėlė, kad galimai kitas automobilis galėjo apgadinti. Neteigia 100 proc., bet atitiko spalva, aukštis. Abiejų automobilių apgadinimai nedideli. Jis ne ekspertas, bet galėjo ir nejusti, jei slydo šonu. Apgadinimai buvo braukiamo pobūdžio, ne smūgis, o nubrėžta. Ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nubrėžimai galėjo būti ir iš seniau, bet buvo matomas dažų likutis ant nukentėjusiosios automobilio. Dažai nenusiplauna, reikia perdažyti automobilį. Sudėtinga spręsti, ar apgadinimas senas, ar naujas. Nukentėjusioji su vyriškiu buvo atvykusi į policijos komisariatą. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš kelias dienas rado nubrėžimus. Pranešė anksčiau, tada dalyvavo kiti pareigūnai. Pareigūnai rinko medžiagą, buvo ieškomas pažeidėjo automobilis. Iš pirmo žvilgsnio nubrėžimai buvo lyg ir per aukštai, bet, pamatavus masteline liniuote, aukščiai atitiko idealiai.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nepamena, kad būtų matyta iš įvykio. Birželio 30 d. Statybininkų g. 5 namo kieme įvykusio įvykio nepamena. Lyg buvo pasišalinimas iš įvykio vietos, bet tiksliai papasakoti negali. Tikriausiai surinko tik pradinę medžiagą. Nepamena, ką pasakojo nukentėjusioji. Tiksliai aplinkybių nepasakys, galėjo tik nufotografuoti, nubraižyti įvykio vietos schemą. Jei nėra kaltininko įvykio vietoje, pradinę medžiagą atiduoda tyrėjui. Jei yra jo rašytas tarnybinis pranešimas, vadinasi reikia juo remtis, tuo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, surašė protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažįstamas iš matymo. Pareigūnai iš patrulių rinktinės nustatė automobilį, kuris apgadino nukentėjusiosios automobilį ir reikėjo surašyti protokolą. Automobilius matė nuotraukose, apgadinimai buvo nedideli. Pažeidimo padarymo laiką tikslino, nes protokolo surašymo laikas neatitiko pažeidimo padarymo laiko, o protokole nenorėjo taisyti. Pažeidėja sakė, kad nejuto, jog kliudė kitą mašiną, pažeidimo nepripažino. Su nukentėjusiąja nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. K. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), S. L., K. K. paaiškinimais (6, 7 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9, 10, 11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14-16 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (20-21 b. l.), kompaktine plokštele su fotonuotraukomis.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme paaiškino, kad nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, išvažiavimo sąlygos buvo sudėtingos, tačiau kadangi tai savas kiemas, žino, kaip jame reikia manevruoti, net nepagalvojo, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, sužinojo apie įvykį tik tuomet, kai paskambino policijos pareigūnai, tada ir apžiūrėjo savo automobilį. Taip pat teigė, kad įbrėžimų aukštis atitinka, bet dauguma automobilių yra tokio aukščio. Teisme apklausta automobilio „Audi A3“ vairuotoja S. L. teigė, kad kieme pastatė automobilį, po kelių dienų pamatė, kad jis apgadintas, tada iškvietė policijos pareigūnus, apgadintas buvo vairuotojo pusės galinis sparnas, ant jos automobilio buvo mėlyni dažai, kurių anksčiau nebuvo, po kelių dienų kieme pamatė kitą apgadintą automobilį ir vėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie išmatavo kitą automobilį ir pasakė, kad aukštis atitinka. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai – V. L., T. A., M. T., teismui taip pat teigė, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Liudytojas V. L. teismui teigė, kad matė ant automobilio „Audi A3“ esančius apgadinimus, jie buvo nedideli. Liudytojas T. A. teisme parodė, kad S. L. pranešė, jog kieme galimai rastas kaltininko automobilis, jį apžiūrėjus ant jo matėsi kito automobilio dažai, pamatavus masteline liniuote, aukščiai atitiko idealiai. Taip pat nurodė, kad apžiūrėjo ir šalia buvusius automobilius, įtarimo nekėlė, kad galimai kitas automobilis galėjo apgadinti „Audi A3“. Liudytojas M. T. teismui nurodė, kad automobilius matė nuotraukose, apgadinimai buvo nedideli. Ištyrus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad tiek automobilis „Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, tai patvirtina ir byloje esantys transporto priemonių techninės apžiūros aktai, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A3“ apgadinimai yra ant galinio kairės pusės sparno ir bamperio, o „Hyundai Accent“ automobilio apgadinimai yra ant priekinio kairės pusės bamperio. Analizuojant automobilio „Audi A3“ apgadinimus, matyti, kad automobilio apgadinimai sutampa su ant automobilio „Hyundai Accent“ esančiais apgadinimais. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti išmatavimai liniuote, kas leidžia teigti, kad apgadinimų aukščiai sutampa. Iš fotonuotraukų akivaizdu ir tai, kad automobilį „Audi A3“ apgadino mėlynos spalvos automobilis, nes yra likę mėlynos spalvos dažų. O automobilis „Hyundai Accent“ ir yra mėlynos spalvos.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad K. K. vairuojamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį ir lėmė automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad K. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą K. K., buvo nurodytas pažeidimo padarymo laikas 2014-06-30 16.00 val. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme, paaiškėjo, kad tikslus pažeidimo padarymo laikas byloje nėra aiškus. S. L. nurodė, kad automobilį „Audi A3“ kieme pastatė 2014-06-28 vakare, 2014-06-29 ji niekur nevažiavo, o apgadinimus pastebėjo 2014-06-30 apie 13.00 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo kviečiami tik 2014-06-30 vakare. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, K. K. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad pažeidimo padarymo laikas tyrimo metu tiksliai nenustatytas, tačiau ne anksčiau kaip 2014-06-28 vakare ir ne vėliau kaip 2014-06-30 13 val. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių.

K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos viurkiui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. 2014 m. liepos 2 d. K. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad K. K. 2014-06-30 16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudžiusi stovėjusį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nesistengia paslėpti eis­mo įvykio pėdsakų ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. K. nesuprato sukėlusi eismo įvykį. K. K., aiškindama įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad ji nesuprato, jog kliudė kitą transporto priemonę, negirdėjo jokio garso, jei būtų girdėjusi, būtų nuėjusi pas kaimynę ir pasakiusi, o apie įvykį sužinojo tik tuomet, kai paskambino policijos pareigūnai, tada ir apžiūrėjo savo automobilį. Liudytoja S. L. nematė įvykio, nežinojo, kas apgadino jos vairuojamą transporto priemonę, tik po to, kieme apžiūrinėdama transporto priemones, pamatė automobilį „Hyundai Accent“, kuris ir galėjo apgadinti „Audi A3“ automobilį. Liudytojas V. L. teisme parodė, kad apgadinimai nebuvo dideli. Liudytojai T. A. bei M. T. taip pat teigė, kad abiejų automobilių apgadinimai nedideli. Be to, kad automobilių „Audi A3“ ir „Hyundai Accent“ apgadinimai nebuvo žymūs, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, taip pat techninės apžiūros aktai, kurie liudija, jog transporto priemonių apgadinimai yra nedideli, o apgadintos detalės nėra įlenktos, todėl K. K. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykis įvyko kieme, kuriame gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, ji ir po įvykio tame pačiame kieme ir toliau statė savo vairuojamą automobilį, kas rodo, kad ji nebėgo, nevengė nuslėpti administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ant K. K. vairuojamo automobilio esantys apgadinimai nustatyti jau praėjus kelioms dienoms po įvykio, todėl K. K., siekdama išvengti administracinės atsakomybės, turėjo pakankamai laiko sutvarkyti automobilį, paslėpdama apgadinimus ir pašalindama įvykusio eismo įvykio pėdsakus, tačiau ji to nedarė. Priešingai ji ir toliau savo namo kieme statė vairuojamą automobilį ir niekur nesislėpė.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad K. K. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlusi eismo įvykį, nesuprato apgadinusi kitą transporto priemonę, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas K. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

K. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.