Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo M. E. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto finansinių operacijų atlikimo panaudojant L. K. banko mokėjimo kortelę) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo T. G. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto finansinių operacijų atlikimo panaudojant T. G. P.)banko mokėjimo kortelę) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti S. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo M. E. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo J. T. D. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendį, ir D. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. (dvi dienos).

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 4 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. J. ir S. P., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad:jis, veikdamas bendrai su E. J., S. P. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo Marijonos E. J. turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 18 val. nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) M. E. J. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos giminaite L. bei pranešus apie tariamą avariją, dėl kurios reikalingi pinigai, kaltinamasis E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė kaltinamajam D. V. nuvykti pas M. E. J. į namus, melagingai prisistatyti avarijoje sužeisto žmogaus sūnumi ir paimti iš nukentėjusios apgaule išviliotus pinigus ir juos perduoti S. P., po ko D. V., vykdydamas E. J. nurodymą, 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 18.40 val. nuvyko pas M. E. J. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs jai sužeisto žmogaus sūnumi paėmė iš jos apgaule išviliotus 2 100 Eur, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku E. J. nurodymu perdavė S. P., kuri, gavusi iš D. V. žinomai apgaulės būdu išviliotus pinigus, juos persiuntė E. J. nurodymu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji E. J., D. V. ir S. P. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – M. E. J. priklausančius pinigus ir tuo padarė nukentėjusiajai 2 100 Eur turtinę žalą.Be to, D. V. ir E. J., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo L. K. turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 23 val. nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos dukros sužalotą moterį bei nurodžius, kad reikalingi 8 000 Eur moters gydymui, kaltinamasis E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), nurodė D. V. nuvykti į L. K. namus, melagingai prisistatyti sužalotos moters sūnumi ir paimti apgaule išviliotus pinigus bei jai priklausančią banko kortelę, po ko kaltinamasis D. V., vykdydamas E. J. nurodymą, 2016 m. rugsėjo 13 d. nuvyko pas L. K. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs sužalotos moters žentu paėmė iš jos apgaule išviliotus 700 Eur ir nukentėjusiosios L. K. banko „Swedbank“, AB, kortelę su PIN kodu, po to kaltinamasis D. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. 23 val. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. maždaug 17 val., neteisėtai panaudodamas apgaulės būdu įgytą L. K. priklausančią banko „Swedbank“, AB, kortelę, suklaidino banką, kurio žinioje buvo L. K. turtas, bei savo ir kitų naudai atliko finansines operacijas, t. y. banko „Swedbank“, AB, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 850 Eur, banko „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 30 Eur, atsiskaitė už prekes degalinėje „Orlen“, adresu (duomenys neskelbtini), degalinėje „Stateta“, adresu A(duomenys neskelbtini), degalinėje „Stateta“, adresu (duomenys neskelbtini), degalinėje „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini), degalinėje „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini) ir bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais įgydamas 1 580 Eur ir prekių bendrai už 1 155,42 Eur, tęsiant nusikalstamą veiką, E. J. 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 16 val. nurodė D. V. papildomai nuvykti pas L. K. į namus ir kartu su ja nuvykti į AB „Šiaulių banką“, po ko D. V. nuvyko kartu su L. K. į AB „Šiaulių banko filialą“, adresu (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusioji, būdama melagingai suklaidinta, jog reikalingi papildomi pinigai tariamos avarijos nukentėjusiajai, išgrynino tris AB „Šiaulių banke“ laikytus indėlius ir pinigus 2 908,16 Eur perdavė D. V., kuris nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau, o likusius vėliau, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, E. J. nurodymu perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji E. J. ir D. V. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, L. K. priklausantį turtą ir tuo padarė nukentėjusiajai iš viso 5 643,58 Eur turtinę žalą.Be to, D. V. ir E. J., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo Teresės G. P. turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 15 d. apie 21.30 val. nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. P. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius pareigūnu iš policijos departamento ir melagingai pranešus apie jos marčios padarytą eismo įvykį bei nurodžius, kad gydymui reikalingi 1 000 Eur, kaltinamasis E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė D. V. nuvykti pas T. G. P. į namus, melagingai prisistatyti sužaloto vyriškio anūku ir paimti apgaule išviliotus pinigus bei nuvykti kartu su ja prie bankomato, kur panaudojus jai priklausančią banko „Swedbank“, AB, banko kortelę, išgryninti iš banko sąskaitos pinigus, po ko kaltinamasis D. V. E. J. nurodymu 2016 m. rugsėjo 15 d. apie 22 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatė sužaloto vyriškio anūku, po to nuvykęs kartu su nukentėjusiąja adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš T. G. P. 100 Eur ir jai priklausančią banko „Swedbank“, AB, kortelę su PIN kodu, po to, panaudojęs apgaule įgytą, Teresei G. P. priklausančią „Swedbank“, AB, banko kortelę, kaltinamasis D. V. suklaidino banką, kurio žinioje buvo T. G. P. turtas, bei savo ir kitų naudai atliko finansines operacijas, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d. apie 22.15 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 550 Eur, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o likusius pinigus E. J. nurodymu perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji E. J. ir D. V. savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – T. G. P. priklausančius pinigus ir padarė nukentėjusiajai 650 Eur turtinę žalą.Be to, D. V. ir E. J., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti S. G. turtą šiomis aplinkybėmis: 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 15 val. nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į S. G. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos sesers dukros sužalotą mergaitę bei nurodžius, kad reikalingi 2 000 Eur, kaltinamasis E. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), nurodė D. V. nuvykti į sutartą su S. G. vietą, prisistatyti tariamai sužalotos mergaitės tėvu, paimti apgaule išviliotus pinigus, po ko D. V., vykdydamas E. J. nurodymą, 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 16.00 val. nuvyko sutartu adresu – (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatė sužalotos mergaitės tėvu tam, kad paimtų pinigus, tokiu būdu E. J. ir D. V. pasikėsino apgaule įgyti S. G. priklausančius 2 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi D. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, D. V., E. J. ir S. P., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo Marijonos E. M. turtą, o būtent: 2016 m. spalio 2 d. apie 16.46 val. nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į M. E. M. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos pažįstama M. K. bei pranešus apie tariamą įvykį, kurio metu buvo sužalota moteris bei reikalingi pinigai, kaltinamasis E. J., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodė D. V. nuvykti į M. E. M. namus ir prisistačius sužeistos moters giminaičiu paimti apgaule išviliotus pinigus, kuriuos perduoti S. P., po ko kaltinamasis D. V., vykdydamas E. J. nurodymą, 2016 m. spalio 2 d. apie 17.15 val. nuvyko pas M. E. M. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs sužeistos moters giminaičiu paėmė iš jos 500 JAV dolerių, kurių vertė pagal tos dienos valiutos kursą yra 446,43 Eur, po to tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną apie 17.30 val. dar kartą nuvyko pas M. E. M. į namus ir paėmė iš jos 500 Eur, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o likusius ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku E. J. nurodymu perdavė S. P., po ko kaltinamoji S. P., gavusi iš D. V. žinomai apgaulės būdu išviliotus pinigus, juos persiuntė E. J. nurodymu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji E. J., D. V. ir S. P. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – M. E. M. priklausančius pinigus ir tuo padarė nukentėjusiajai 946,43 Eur turtinę žalą.Be to, D. V., E. J. ir S. P., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo J. T. D. turtą, o būtent: 2016 m. spalio 6 d. apie 13.00 val., nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) J. T. D. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos sesers tariamai sukeltą avariją ir jos metu sužalotą asmenį bei nurodžius, kad reikalingi pinigai, kaltinamasis E. J. nurodė D. V. nuvykti pas J. T. D. į namus ir paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus bei juos perduoti S. P., po ko D. V., vykdydamas E. J. nurodymą, 2016 m. spalio 6 d. apie 13.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš J. T. D. apgaulės įtakoje išviliotus 500 Eur, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o likusius vėliau ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku E. J. nurodymu perdavė S. P., kuri žinomai apgaulės būdu gautus pinigus E. J. nurodymu persiuntė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji E. J., D. V. ir S. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – J. T. D. priklausančius pinigus ir taip padarė nukentėjusiajai 500 Eur turtinę žalą.Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai D. V. gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat nekonfiskuoti vieno iš jo paimtų mobiliojo ryšio telefono Nous ir piniginių lėšų – 347 eurų.Skunde nurodoma, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė per griežta, nebuvo atsižvelgta į bylos medžiagą, nenustatytos lengvinančios aplinkybės. Pažymima, jog prokuroras siūlė teismui skirti D. V. galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas paskyrė laisvės atėmimą 5 metams. Apelianto teigimu, du iš jo paimti telefonai Nous ir 347 eurai buvo konfiskuoti nepagrįstai. Šios piniginės lėšos nebuvo įgytos iš nusikalstamų veikų, jos priklausė nuteistojo motinai V. V.. Mama jam šias lėšas davė, nes jis tuo metu neturėjo pinigų sumokėti už taksi, taip pat jo buvo prašiusi sumokėti už butui teiktas komunalines paslaugas. Nuteistasis sutinka, kad vienu iš nurodytų telefono aparatų jis naudojosi, darydamas nusikalstamas veikas, tačiau kitas buvo skirtas tik bendravimui su artimaisiais, todėl jo konfiskavimas nepagrįstas.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiosios P. P. atstovė pagal įstatymą S. A. nurodė, kad su nuteistojo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė palaikantis apeliacinį skundą, jis ir gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti vieno iš mobiliojo ryšio telefonų, kurie paimti iš nuteistojo, konfiskavimą, nenustačius, kad jis buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę bei netaikyti vieno iš mobiliojo ryšio telefonų, kurie iš jo paimti ikiteisminio tyrimo metu, bei piniginių lėšų – 347 eurų, konfiskavimo.Kadangi nuteistasis D. V. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis trylika kartų teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vienuolika kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus, kas rodo, kad D. V. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir nauji nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė apie recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį, aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog D. V. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriama ir griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Nuteistasis padarė du apysunkius ir šešis nesunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, D. V. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nenustačius BK 54 straipsnio 3 dalyję ar 62 straipsnyje numatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti D. V. paskirtos bausmės dydį. Tokiai išvadai neprieštarauja ir nuteistojo skunde dėstomi argumentai, jog prokuroras pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistajam siūlė skirti galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas paskyrė ją didesnę – laisvės atėmimą 5 metams. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo pareiga, todėl prokuroro, vadovavusio ir organizavusio ikiteisminį tyrimą bei palaikiusio valstybinį kaltinimą byloje, pozicija dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos bausmės, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Įvertinus tai, kad bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dviejuose epizoduose) nuteistajam pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, ir tiek jos, tiek kitos bausmės tarpusavyje bei su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį, nėra pagrindo vertinti, jog nuteistajam bausmė paskirta pažeidžiant bausmių skyrimo ar bendrinimo taisykes. Apelianto gynėja apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir į tai turėjo būti atsižvelgta apkaltinamajame nuosprendyje, skiriant jam bausmę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiame punkte numatytos alternatyvios aplinkybės, jog kaltininkas: 1) prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; arba 2) padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Antroji aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir kt. Būtent savanoriški aktyvūs veiką padariusio asmens veiksmai padedant atskleisti nusikaltimo esmę šiuo atveju turi reikšmės sprendžiant apie šios lengvinančios aplinkybės buvimą. Tačiau šiuo atveju D. V. elgesyje tokie aktyvūs veiksmai, siekiant padėti išaiškinti jo padarytus nusikaltimus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nenustatyti. Nors jis prisipažino ir gailėjosi dėl nusikaltimų padarymo (tai nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kad kaltininkas būtų padėjęs išaiškinti esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie jo padarytus nusikaltimus, ar ne, ir būtent dėl jo aktyvios pagalbos tyrimui būtų atskleistos nusikalstamos veikos. Jis 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl ko jo nusikalstama veika nebuvo baigta, ir būtent po to davė parodymus pripažindamas tiek šį nebaigtą, tiek dalį kitų nusikalstamų veikų, tačiau kuomet jam buvo paskirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, jis ne tik pasislėpė nuo tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, tuo apsunkindamas ikiteisminį tyrimą, tačiau jau 2016 m. spalio 2 d., 6 d. padarė dar dvi analogiškas veikas. Nors ir dėl jų nuteistasis savo kaltę pripažino, tačiau veikų aplinkybes nurodė įtariamojo apklausų metu, tai yra jau atlikus tyrimo veiksmus, jam įteikus pranešimus apie įtarimą. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo gynėjos dėstomus argumentus, todėl nėra pagrindo manyti, jog D. V. savo aktyviais savanoriškais veiksmais padėjo išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl iš nuteistojo D. V. paimtų daiktų konfiskavimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia klausimą dėl daiktų, paimtų iš jo reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, konfiskavimo pagrįstumo. Teigia, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis naudojosi tik vienu iš paimtų mobiliojo ryšio telefonų, o piniginės lėšos – 347 eurų – priklausė jo motinai, kuri jas nuteistajam perdavė, kad šis sumokėtų buto komunalinius mokesčius.BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. V., tardamasis su nusikalstamos veikos bendrininkais ir vykdydamas jų bendrą sumanymą bendravo su nukentėjusiaisiais, naudojo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikius nuteistąjį, iš jo 2016 m. rugsėjo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimti du jo naudoti mobiliojo ryšio telefonai: mobiliojo ryšio telefonas Nous, baltos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonas Nous, pilkos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 347 eurų. Šie daiktai 2016 m. spalio 7 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti, užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys, iš kurių matyti, jog būtent baltos spalvos mobiliojo ryšio telefone buvo išsaugoti bendrininkų S. P. ir E. J. mobiliojo ryšio telefonų numeriai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Kitame – pilkos spalvos telefone jokių tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. Šias aplinkybes patvirtino ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, todėl konstatuotina, jog byloje esančiais duomenimis neįrodyta, kad iš D. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nous, pilkos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Įvertinus aptartus duomenis, ši nuteistojo skundo dalis tenkinama ir minėtas mobiliojo ryšio telefonas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (4 t., b. l. 125), grąžintinas nuteistajam D. V., terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jį perduodant pataisos namų administracijai saugoti kartu su nuteistojo daiktais. Minėta, kad iš nuteistojo 2016 m. rugsėjo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtos ir piniginės lėšos – 347 eurų. Šie pinigai apžiūrėti 2016 m. spalio 7 d. apžiūros protokolu ir 2016 m. spalio 7 d. kvitu A Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti (duomenys neskelbtini). Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas konstatavo, jog šios piniginės lėšos konfiskuotinos kaip D. V. nusikalstamų veikų rezultatas, tačiau nuteistasis, nesutikdamas su tokiu sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jas grąžinti. Motyvuojama tuo, kad šie pinigai priklauso nuteistojo motinai, kuri perdavė juos sumokėti už buto komunalines paslaugas. Apeliacinės instancijos teisme bandant į teismo posėdį iškviesti ir apklausti kaip liudytoją nuteistojo D. V. motiną V. V., gauti duomenys, jog nuo 2018 m. balandžio 1 d. ji yra išvykusi į užsienį, grįžimo data nežinoma, dėl šios priežasties jos apklausti nebuvo galimybės. Tačiau nei tyrimo metu paimant iš nuteistojo minėtas pinigines lėšas, nei jų apžiūros metu, aplinkybės, jog jos priklauso ne pačiam D. V., o jo motinai V. V., nuteistasis nenurodė. Tokią versiją jis iškėlė tik apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo šios lėšos buvo konfiskuotos. Pati V. V. tyrimui taip pat nepateikė prašymo grąžinti jai, pasak nuteistojo, priklausančias lėšas. D. V. jo sulaikymo metu neturėjo jokių dokumentų, reikalingų buto komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl šis nuteistojo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas. D. V. nedirbantis, teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei 13 kartą, iš ko galima spręsti, jog turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas ir iš šių veikų gaunamas rezultatas – piniginės lėšos – yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į aptartus duomenis konstatuotina, jog iš nuteistojo paimtos piniginės lėšos – 347 eurų – apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai konfiskuotos kaip nusikalstamų veikų rezultatas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendyje pagrįstai ir teisėtai išsprendus nuteistajam D. V. paskirtos bausmės klausimą bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – piniginių lėšų (347 eurų) ir mobiliojo ryšio telefono Nous, baltos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfiskavimo kaip nusikalstamos veikos darymo priemonės ir rezultato klausimą, nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti ir D. V. tyrimui pateiktą mobiliojo ryšio telefoną Nous, pilkos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl ši Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalis keistina, nurodant, kad mobiliojo ryšio telefonas Nous, pilkos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžintinas D. V., terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiui jį perduodant saugoti su nuteistojo daiktais pataisos įstaigos administracijai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies ir skundžiamą nuosprendį pakeisti:

Daiktą, prijungtą prie bylos, kaip turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną Nous, pilkos spalvos, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžinti nuteistajam D. V., terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiui jį perduodant saugoti su nuteistojo daiktais pataisos įstaigos administracijai.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.