- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eA-515-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03433-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. CSPR-201 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklauso patalpos (butai), esančios gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 66/378 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia namo, kuriame pareiškėja turi gyvenamąsias patalpas, taip pat yra namo priklausinys – lauko tualetas, atliekų dėžė, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) ir turėjo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statiniai), ir kurie buvo naudojami tiesiogine paskirtimi – kieto kuro sandėliavimui. Vilniaus miesto savivaldybė, prieš pradėdama greta pastato esančių gatvių pertvarkymą, iš gyventojų pareikalavo pateikti išrašus apie nuosavybės teise įregistruotus gyvenamosios ir ūkinės paskirties statinius, todėl pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. kreipėsi į atsakovą, kuris 2020 m. liepos 3 d. minėtus statinius išregistravo ir tos pačios dienos raštu informavo, jog nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį Registre neįregistruotos. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą atsakovui, prašydama paaiškinti, kodėl jai priklausančių butų priklausinys dingo iš Registro, ir pareiškėjai buvo paaiškina, kad 2020 m. liepos 3 d. buvo patikslintas kiemo statinių statusas į „Neįregistruotas“. Pareiškėja ir jos atstovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, siekdami gauti informacijos apie kiemo statinių statusą, o, gavusi paskutinį atsakovo atsakymą, 2022 m. birželio 14 d. pateikė skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skųsti vietinio registratoriaus 2020 m. liepos 3 d. sprendimą išregistruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti šį sprendimą. Komisija Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti nagrinėti skundą, su kuo pareiškėja nesutinka.
2.2. Prašomą pateikti informaciją apie ginčo statinio išregistravimo aplinkybes atsakovas teikė nepilnai, todėl pareiškėja buvo priversta ne vieną kartą (pakartotinai) kreiptis siekdama išsiaiškinti visas su statinio išregistravimu iš Registro aplinkybes. VĮ Registro centro 2020 m. spalio 19 d. atsakyme nebuvo aiškiai nurodytos statinio išregistravimo iš Registro priežastys, tik nurodyta, kad pasikeitė statinio statusas į „Neįregistruotas“. Taip pat 2022 m. kovo 30 d. atsakyme vietoj to, kad būtų pateiktas sprendimas, kuriuo nuspręsta išregistruoti statinį, buvo pateiktas tik statinių išdėstymo planas. Galutinai reikalinga informacija pareiškėjai buvo pateikta po kelių pakartotinių kreipimųsi – tik su 2022 m. gegužės 27 d. atsakymu, kuris gautas 2022 m. gegužės 30 d. Atsakovas nebendradarbiavo, slėpė reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėja pavėluotai kreipėsi su skundu.
2.3. Ji (pareiškėja) yra senyvo amžiaus, turi neįgalumą, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis, t. y. įgyvendinti turimas teises jai yra sunku dėl turimo neįgalumo. Be to, ilgą laiką nuo ginčijamo sprendimo priėmimo Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, pareiškėja dėl savo amžiaus pateko į padidintos rizikos užsikrėsti šiuo virusu grupę, kas stipriai apribojo judėjimo galimybę, o tuo pačiu ir galimybę laiku kreiptis su skundu. Terminas ginčyti atsakovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.
2.4. Ginčo statiniai buvo išregistruoti neteisėtai, nes šie statiniai buvo įregistruoti Registre dar 1971 m. ir jų įregistravimo metu visiškai pakako duomenų ir dokumentų, sudarančių pagrindą juos įregistruoti, po to duomenis perkelti 2001 m. liepos 15 d. į naujai sukurtą Registrą. Tokie Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenys nebuvo ginčijami, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) nenumato teisės pačiam Kadastro tvarkytojui savo iniciatyva vienašališkai atlikti statinių išregistravimą, nes Kadastro tvarkytojas tik ištaiso netikslius Kadastre įrašytus duomenis, esant suinteresuotų asmenų prašymui, tačiau pačiam Kadastro tvarkytojui nėra numatyta teisė vienasmeniškai išregistruoti statinius savo nuožiūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Šioje situacijoje būtent pati pareiškėja neveikė tinkamai ir įstatyme nustatytu terminu, nes prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą Komisijai pateikė tik 2022 m. birželio 20 d., nors apie Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą sužinojo 2020 m. spalio 19 d., todėl Komisija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.
4.2. Pagal Registro duomenis nuosavybės teisės į pareiškėjos kiemo statinius nėra ir niekada nebuvo įregistruotos Registre. Aplinkybė, kad Kadastro tvarkytojas 2020 m. liepos 3 d. patikslino kiemo statinių statusą į „Neįregistruotas“, nereiškia, jog iki 2020 m. liepos 3 d. atlikto Registro duomenų patikslinimo kiemo statiniai ir nuosavybės teisės į juos buvo įregistruotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas, NTRĮ) 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, o ne kadastriniai duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Registre. Vien tai, kad Vilniaus miesto inventorizacijos techninio biuro parengtos kadastro duomenų bylos ir 1981 m. balandžio 8 d. statinių išdėstymo plano duomenimis, adresu: (duomenys neskelbtini), yra kiemo statiniai ir jiems suteiktas unikalus numeris, nesudaro pagrindo į minėtus statinius registruoti nuosavybės teises. Registrui niekada nebuvo pateikti dokumentai dėl šių nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo. Taigi, priešingai nei pareiškėja teigia, Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu kiemo statiniai nebuvo išregistruoti iš Registro, o, vadovaujantis Registro įstatymo 33 straipsniu ir Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Registro įrašu Nr. 10/131680 buvo tik patikslintas kiemo statinių statusas Registre, įrašant „Neįregistruotas“.
4.3. Komisija laikė, jog apie 2020 m. liepos 3 d. Kadastro tvarkytojo atliktą kiemo statinių statuso patikslinimą pareiškėjai tapo žinoma 2020 m. spalio 19 d. išsiuntus VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. raštą Nr. NS-23693 (14.1) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 19 d. raštas) pačios pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, be to, minėtas raštas pareiškėjai dar kartą buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 17 d. kitu žinomu jos elektroninio pašto adresu. Būtent 2020 m. spalio 19 d. rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Taigi, termino nustatymas nėra savitikslis dalykas, o asmenims, nesilaikant įstatymuose nustatytų procesinių terminų, ir be objektyvių priežasčių tokius terminus atnaujinus, būtų paneigtas teisinių santykių stabilumas. Pareiškėja, būdama sąžininga, rūpestinga ir atidi, turėjo domėtis ir žinoti apie savo kiemo statinių statusą, o 2020 m. spalio 19 d. sužinojusi apie skundžiamą Kadastro tvarkytojo sprendimą, pareiškėja ne tik praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, bet skundo nepateikė ir per protingą laiko tarpą. Šiuo atveju Komisija, taikydama individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
4.4. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas apie 2020 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimą teikė nepilną informaciją, nebendradarbiavo, slėpė reikšmingas aplinkybes. Kai pareiškėja su prašymais ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centrą, atsakovas, atsakydamas į juos, kiekvienu atveju pareiškėjai suteikdavo tokią informaciją, kuria disponuoja pagal savo kompetenciją ir nepažeidė jokių teisės aktų.
4.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog pareiškėjo garbus amžius, sveikatos būklė ir karantino paskelbimas savaime nelaikytinos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-552/2020). Dėl to nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centras visą laiką, įskaitant ir karantino laikotarpį, aptarnavo klientus tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu ir pateikti prašymą ar skundą asmenims nebuvo jokių kliūčių.
4.6. Pareiškėja terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Pati pareiškėja šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktose kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjos teisėtų interesų nepažeidė.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjos J. V. skundą tenkino – panaikino Sprendimą.
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjos skundui dėl Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2020 m. spalio 19 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėja informuota, kad patikrinus archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus ir duomenis, įrašytus Registre, nustatyta, jog vykdant pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą parengti Registro išrašą be istorijos, 2020 m. liepos 3 d. buvo patikslintas kiemo statinių statusas Registro įraše Nr. 10/131680 į „Neįregistruotas“, nes dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo nepateikti. Taip pat nurodoma, kad pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis įsigyti nekilnojamieji daiktai (butai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), duomenų apie kiemo statinius nėra. Teismas sutiko su pareiškėja, kad tokio turinio raštas iš tiesų nėra pakankamai informatyvus, nes negalima suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu 2020 m. liepos 3 d. buvo patikslintas kiemo statinių statusas, koks statusas buvo prieš tai ir kuo pasikeičia pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis. Iš aptarto rašto nėra suprantama, kas ir kokia forma priėmė sprendimą, kuris, kaip vėliau atsakovas paaiškino, įformintas įrašais Registre, t. y. elektroninėje erdvėje, tačiau sprendimų atsakovas minėtu raštu nepateikė.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, kaip patvirtina bylos medžiaga, teko ne kartą kreiptis į atsakovą ir aiškintis susidariusią situaciją. Teismas vertino, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nėra duomenų, kad turėtų teisinį išsilavinimą, taip pat byloje esantys įrodymai liudija, kad ji rūpinosi specialių poreikių turinčia mama ir tai, kad nuo 2020 m. pabaigos (t. y. po 2020 m. spalio 19 d. rašto) iki 2022 m. pavasario tokios grupės žmonės dėl pandemijos susidūrė su papildomais apribojimais ir rizikomis (kas laikytina visuotinai žinoma aplinkybe), o tai neabejotinai sumažino galimybes skirti pakankamą dėmesį aiškinantis pateikto atsakymo turinį ir tai, kad vėliau pareiškėja buvo priversta samdytis advokatą, jog išsiaiškintų priimto sprendimo pobūdį, laiko tarpas iki 2022 m. gegužės mėnesio atnaujinto susirašinėjimo su atsakovu atrodo visiškai pagrįstas.
9. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tai, kaip įformintas 2020 m. liepos 3 d. sprendimas, pareiškėja sužinojo po pakankamai ilgo atsakovo padarytų tokių įrašų Registre turinio aiškinimosi, gavusi VĮ Registrų centras 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr. SP-53374 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 27 d. raštas), kuriame pateikta informacija, jog 2022 m. gegužės 19 d. prašyme minimi „registratoriaus sprendimai dėl statinio įregistravimo ir išregistravimo iš NTR“ įforminti įrašais tik elektroninėje erdvėje, tačiau dokumentuose įformintų sprendimų nėra. Būtent gavus tokį atsakovo raštą, pareiškėjai tapo žinoma apie subjektą, priėmusį sprendimą ir sprendimo formą. Pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. skundu nedelsdama kreipėsi į atsakovą, prašydama atnaujinti terminą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepraleido 2020 m. liepos 3 d. sprendimo apskundimo termino.
10. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas niekada nebuvo nurodęs pareiškėjai 2020 m. liepos 3 d. sprendimo apskundimo tvarkos ir termino. Todėl visos aplinkybės dėl apskundimo termino pradžios taip pat sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nes tos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios, dėl ko jai buvo sutrukdyta skundą dėl 2020 m. liepos 3 d. sprendimo pateikti laiku.
11. Teismas konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o pareiškėjos skundas tenkinamas.
III.
12. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2020 m. spalio 19 d. raštas nėra pakankamai informatyvus. Pasak atsakovo, iš 2020 m. spalio 19 d. rašto pareiškėjai tapo prieinama informacija apie esminius 2020 m. liepos 3 d. sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (VĮ Registrų centras, kaip Registro ir Kadastro tvarkytojas), priėmimo datą (2020 m. liepos 3 d.), taip pat paaiškinta priežastis, dėl kurios kiemo statinių statusas patikslintas į „Neįregistruotas“ – nes dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo nepateikti, o pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis įsigyti nekilnojamieji daiktai – butai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, esantys (duomenys neskelbtini), duomenų apie kiemo statinius nėra. Apie pareiškėjos teisių ir pareigų apimties pasikeitimą 2020 m. spalio 19 d. rašte negalėjo būti nurodoma – Registro įraše Nr. 10/131680 kiemo statinių statusą patikslinus į „Neįregistruotas“, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė, nes Registre nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra ir niekada nebuvo įregistruotos. Aplinkybė, kad į kiemo statinius Registre daiktinės teisės nėra įregistruotos, pareiškėjai buvo žinoma dar iš VĮ Registrų centro 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. S-57921 (16.1 E) „Dėl duomenų pateikimo“.
13.2. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 2020 m. liepos 3 d. sprendimas įformintas įrašais Registre, t. y. elektroninėje erdvėje, tačiau sprendimų atsakovas minėtu raštu nepateikė. Remiantis 2020 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 64 punktu, atskiru rašytiniu dokumentu yra įforminamas tik tas Registro tvarkytojo sprendimas, kuriuo prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo ar išregistravimo yra atmetamas arba atidedamas sprendimo priėmimas. Nuostatų 65 punktas numatė, kad tais atvejais, kuomet yra priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto registro duomenis, duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Atsižvelgiant į tai, Registro įraše Nr. 10/131680 2020 m. liepos 3 d. įforminto sprendimo pateikti negalima, kadangi atskiras rašytinės formos dokumentas, kuriuo būtų įformintas minėtas 2020 m. liepos 3 d. sprendimas, priimtas dėl kiemo statinių statuso patikslinimo, nebuvo surašytas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja termino nepraleido, nes tai, kaip įformintas 2020 m. liepos 3 d. sprendimas, ji sužinojo po pakankamai ilgo atsakovo padarytų tokių įrašų Registre turinio aiškinimosi, gavusi 2022 m. gegužės 27 d. raštą. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nes būtent 2020 m. spalio 19 d. rašte aiškiai nurodyta, kad „2020-07-03 buvo patikslintas Kiemo statinių statusas Registro įraše Nr. 10/131680 į – Neįregistruotas“. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymu prašė atsakyti, kodėl kiemo statiniai dingo iš VĮ Registrų centro sistemos ir pasikeitė jų statusas kaip neįregistruoto statinio. Pareiškėja prašė atsakyti, kodėl registruoto, turinčio unikalų numerį ir registro numerį daikto statusas pasikeitė į neįregistruotą. Taigi iš 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja, jau teikdama 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, suvokė 2020 m. liepos 3 d. atlikto kiemo statinių statuso patikslinimo esmę. Be to, iš teismo motyvų nėra aišku, ar teismas laikė, kad pareiškėja praleido skundo dėl Kadastro tvarkytojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo padavimo terminą, tačiau nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui, ar visgi laikė, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
13.4. Teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta centriniam registratoriui. Teismas sprendime vertino tokias aplinkybes, kaip pareiškėjai nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, rūpinimąsi specialių poreikių turinčia mama, tačiau šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai Komisijai nebuvo pateikti ir Komisija jų negalėjo įvertinti, šiuos įrodymus pareiškėja (jos atstovas) pateikė tik pirmosios instancijos teismui.
13.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog pareiškėjo garbus amžius, sveikatos būklė ir karantino paskelbimas savaime nelaikytinos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-552/2020). Dėl to, remiantis minėtais argumentais, taip pat nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centras visą laiką, įskaitant ir karantino laikotarpį, aptarnavo klientus tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu ir pateikti prašymą ar skundą asmenims nebuvo jokių kliūčių. Toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-430-525/2020). Pareiškėja prašymus VĮ Registrų centrui ne kartą teikė elektroniniu paštu, atsakymą į 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą pageidavo gauti elektroniniu paštu. Vadinasi, pareiškėja naudojosi aptarnavimo nuotoliniu būdu galimybėmis ir pandemijos metu buvę ribojimai jai netrukdė teikti prašymus, skundus ir gauti atsakymus elektroniniu paštu. Teisinio išsilavinimo neturėjimas teismų praktikoje taip pat paprastai nelaikomas termino praleidimą pateisinančia priežastimi bei pagrindu jį atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-1062/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018; 2023 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-493-520/2023).
Šalies argumentai
13.6. Pareiškėja, teikdama skundą Komisijai, nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti skundą dėl 2020 m. liepos 3 d. sprendimo per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie jį momento. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundą Komisijai pateikė dėl kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo Registre yra įregistruoti trys pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys butai ir dalis žemės sklypo. Pareiškėja, būdama sąžininga, rūpestinga ir atidi, turėjo domėtis ir žinoti apie kiemo statinių statusą. 2020 m. spalio 19 d. sužinojusi apie skundžiamą Kadastro tvarkytojo sprendimą, pareiškėja ne tik praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, bet skundo nepateikė ir per protingą laiko tarpą. Šiuo atveju Komisija, taikydama individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Atsiliepimas
13.7. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas pareiškėjai niekada nebuvo nurodęs 2020 m. liepos 3 d. sprendimo apskundimo tvarkos ir termino. Vadovaujantis 2020 m. liepos 3 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 64 ir 65 punktas, atskiras rašytinės formos dokumentas, kuriuo būtų įformintas 2020 m. liepos 3 d. sprendimas, priimtas dėl kiemo statinių statuso patikslinimo, nebuvo surašytas. Todėl kiekvieną kartą, kai sprendimai įforminami Registro įrašais, atskirai nėra nurodoma tokių sprendimų apskundimo tvarka ir terminas. Be to, minėta, kad, priėmus 2020 m. liepos 3 d. sprendimą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė, nes Registre nuosavybės teisės į Kiemo statinius niekada nebuvo įregistruotos.
14. Pareiškėja J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
15.1. Nors atsakovas 2020 m. liepos 3 d. atsiuntė pranešimą apie ginčo statinių neįregistravimą, bet toks pranešimas buvo itin neinformatyvus, jame net nenurodyta, kad buvo priimtas sprendimas statinius išregistruoti bei kodėl išregistruoti, nenurodyta apskundimo tvarka. Todėl joks vidutiniškai rūpestingas ir apdairus asmuo iš tokio pranešimo negalėjo suprasti, kad tai padaryta konkrečiu atsakovo sprendimu, kuris skųstinas. 2020 m. spalio 19 d., kai atsakovas pareiškėjai pateikė antrą pranešimą, jau buvo praėję 3,5 mėn. nuo atsakovo veiksmų, kuriais jis išregistravo statinį, atlikimo. Tai reiškia, kad jau antrojo pranešimo metu (net nežiūrint į tai, kad toks pranešimas neinformatyvus) jau buvo praleistas terminas tokį atsakovo veiksmą skųsti ir termino praleidimas buvo susijęs ne su pareiškėjos netinkamu savo teisių įgyvendinimu, o su atsakovo veiksmais slepiant statinio išregistravimo faktą. Atsakovas nuo pat pradžių pareiškėjai teikė neišsamią informaciją apie statinio išregistravimo aplinkybes, t. y. pareiškėja dėl tokio informacijos trūkumo negalėjo tinkamai įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumo / neteisėtumo.
15.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius nebuvo įregistruotos pareiškėjos vardu, toks atsakovo sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos interesus, o pareiškėja bet kada civilinio proceso nustatyta tvarka nuosavybės teises į statinį gali įsiteisinti, su sąlyga, kad jis nėra išregistruotas iš Registro kaip statinys.
15.3. Ginčydamasis dėl teismo atnaujinto termino skųsti atsakovo sprendimą, atsakovas siekia užkirsti kelią jo paties priimto sprendimo dėl statinio išregistravimo teisėtumo įvertinimui, nors atsakovo sprendimas išregistruoti ginčo statinius kelia pagrįstas abejones: statiniai iš registro išregistruoti po 50 metų nuo jų įregistravimo, įregistruoti statinius 1971 m. pagrindų užteko, tikėtina, kad ir pats gyvenamasis namas įregistruotas tokiu pačiu pagrindu ir būdu. Be to, kelia abejones ir paties atsakovo teisė vienašališkai, t. y. nesant jokio suinteresuoto asmens skundo, statinį išregistruoti. Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad Kadastro tvarkytojas ištaiso netikslius Kadastre įrašytus duomenis esant suinteresuotų asmenų prašymui, tačiau pačiam Kadastro tvarkytojui nėra numatyta teisė vienasmeniškai išregistruoti statinius savo nuožiūra, be to, ši nuostata suteikia teisę tik patikslinti netikslius duomenis, o ne statinį vienašališkai išregistruoti. Todėl, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atnaujinus terminą, bus įmanomas visapusiškas atsakovo priimto sprendimo teisėtumo įvertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. CSPR-201 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjos J. V. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 3 d. sprendimo (įforminto įrašu Nekilnojamojo turto registre) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pareiškėjai teikto atsakymo į 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą turinį: „Išnagrinėjus Jūsų 2020-09-21 prašymą, archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus ir duomenis įrašytus Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad vykdant Jūsų 2020-07-01 prašymą parengti Nekilnojamojo turto registro išrašą be istorijos (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 24180467) 2020-07-03 buvo patikslintas kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/131680 į – Neįregistruotas, nes dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo nepateikti. Pažymime, kad pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis įsigyti nekilnojamieji daiktai – butai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, esantys (duomenys neskelbtini), duomenų apie kiemo statinius nėra. Sprendimas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsnių nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (Lvovo g. 25-101, LT-09320 Vilnius) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai paduoto skundo forma ir turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio nustatytus reikalavimus“, pripažįsta, kad atsakovas pareiškėjai pateikė visus teisiniu aspektu reikšmingus duomenis apie kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statuso Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/131680 patikslinimą į „Neįregistruotas“, taip pat nurodė šio rašto apskundimo tvarką bei terminus. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokio turinio raštas nėra pakankamai informatyvus, nes negalima suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu 2020 m. liepos 3 d. buvo patikslintas kiemo statinių statusas, koks statusas buvo prieš tai ir kuo pasikeičia pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis. Rašto formuluotė: „2020-07-03 buvo patikslintas kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/131680 į – Neįregistruotas, nes dokumentai dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į minėtus kiemo statinius įregistravimo nepateikti. Pažymime, kad pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis įsigyti nekilnojamieji daiktai – butai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, esantys (duomenys neskelbtini), duomenų apie kiemo statinius nėra“, yra tiek informatyvi, kad teikiant skundą dėl atsakovo 2020 m. liepos 3 d. rašto remiantis 2020 m. spalio 19 d. rašte nurodytais įrašų tikslinimo pagrindais galima buvo tiksliai apibrėžti ginčo ribas ir ginčo apimtį.
18. Tai, kas ir kokia forma priėmė sprendimą, kuris, kaip vėliau atsakovas paaiškino, įformintas įrašais Registre, t. y. elektroninėje erdvėje, tačiau sprendimų atsakovas minėtu raštu nepateikė, negali būti nevertinama, kaip esminės aplinkybės, dėl kurių pareiškėja negalėjo suprasti tikrosios reikalų padėties ir nustatyta tvarka bei terminais įgyvendinti teisę skųsti atsakovo raštą.
19. Dėl pirmosios instancijos teismo vertinimų, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nėra duomenų, kad turėtų teisinį išsilavinimą, taip pat byloje esantys įrodymai liudija, kad ji rūpinosi specialių poreikių turinčia mama ir tai, kad nuo 2020 m. pabaigos (t. y. po 2020 m. spalio 19 d. rašto) iki 2022 m. pavasario tokios grupės žmonės dėl pandemijos susidūrė su papildomais apribojimais ir rizikomis (kas laikytina visuotinai žinoma aplinkybe), o tai neabejotinai sumažino galimybes skirti pakankamą dėmesį aiškinantis pateikto atsakymo turinį ir tai, kad vėliau pareiškėja buvo priversta samdytis advokatą, jog išsiaiškintų priimto sprendimo pobūdį, laiko tarpas iki 2022 m. gegužės mėnesio atnaujinto susirašinėjimo su atsakovu atrodo visiškai pagrįstas, pažymėtina, kad šie argumentai būtų reikšmingi sprendžiant dėl termino skundui dėl atsakovo 2020 m. liepos 3 d. rašto paduoti (NTRĮ 31 str. 2 d.).
20. Tačiau teikdama skundą NTRĮ 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka, pareiškėja nenurodė tų termino skundui paduoti praleidimo aplinkybių, kurias nurodė teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendime (šios Nutarties 8 p.). Todėl Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. CSPR-201 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“ 16 punkte yra pateikiami tokie vertinimai: „Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjai apie Kadastro tvarkytojo 2020-07-03 sprendimą tapo žinoma 2020-10-19. Pareiškėja nenurodo, kokios aplinkybės jai sutrukdė skundą paduoti laiku, nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo paduoti skundo dėl Kadastro tvarkytojo sprendimo. Po to, kai Pareiškėjai jos pačios 2020-09-21 prašyme nurodytu elektroninio paštu adresu buvo įteiktas 2020-10-19 raštas, Pareiškėja ir jos atstovas į Registrų centrą raštu dėl Kiemo statinių pakartotinai kreipėsi tik 2022-03-11, 2022-04-06 ir 2022-05-19 prašymais, o skundas Komisijai paduotas tik 2022-06-20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmeta Pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2020-07-03 Kadastro tvarkytojo sprendimo paduoti“.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nevertino pareiškėjos pirmosios instancijos teismui išdėstytų priežasčių, dėl kurių ji praleido skundo, remiantis NTRĮ 30 ir 31 straipsniais, padavimo terminą, nes jos nebuvo nurodytos Komisijai teikiant skundą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, prieina prie išvados, kad tų priežasčių vertinimui teisme nėra teisinio pagrindo.
22. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjos skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes aukščiau nurodyti motyvai yra pakankamas teisinis pagrindas šiam sprendimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos J. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.