Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja: Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00916-2007-7

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui R. M., nukentėjusiajai J. M., jos atstovei-advokatei Jurgitai Jurčikonienei, nepilnametės nukentėjusiosios M. A. M. atstovei E. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., 68 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. R. atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. V. R. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista: J. M. 24 654,72 Lt, K. M. 24 654,72 Lt, M. A. M. 48 964,16 Lt neturtinės žalos.

Iš civilinio atsakovo-AB „Lietuvos draudimas“ priteista: J. M.- 345,28 Lt neturtinės žalos ir 9122,72 Lt turtinės žalos, K. M.- 345,28 Lt, M. A. M. - 1035,84 Lt neturtinės žalos.

Iš civilinio atsakovo-AB „Lietuvos draudimas“ priteista M. A. M. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007-06-23 iki 2008-01-01- po 72 litus per mėnesį, nuo 2008-01-01 iki 2011-09-07 po 122 litus per mėnesį bei išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 122 litus nuo 2011-09-07 iki M. A. M. pilnametystės, nustatant E. Š. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Iš V. R. priteista J. M. 2763,15 Lt proceso išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, jog vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra: 2006 m. gruodžio 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. K-8 „Suvalkai- Budziskas" 787,9 km., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „DAF" FT(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su nepakrauta puspriekabe Van Hool (valstybinis numeris MH 080), pažeidė kelių eismo taisyklių (patvirtintų 2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950) 53 p., 164 p., 172 p., 175.4 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui ir netrukdytų eismo; nepasirinko saugaus važiavimo greičio; neatsižvelgė į važiavimo, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio, meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas Budzisko pasienio perėjos link apie 94 km/h. greičiu, viršijo leistiną greitį ir vairuojamu automobiliu kelio vingyje į dešinę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko puspriekabės galine dalimi susidūrė su iš priekio savo eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW P. C.“(lenkiškas valstybinis numeris NLI V 756), vairuojamu Z. V. (Z. W.), bei su iš priekio savo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Peugeot 407“(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Lor“(valstybinis numeris ZM 640), kurį vairavo A. M., dėl ko 2006 m. gruodžio 12 d. A. M. nuo patirtų šio eismo įvykio metu sužalojimų mirė.

Skundo autoriaus teigimu, priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir turėtų būti sumažintas, nes, pagal teismų praktikoje suformuotus žalos atsiradimo kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltės formą, jo veiksmų kryptingumą ir turinį, pasekmes, į jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anot apelianto, teismas, priteisdamas tokį didelį neturinės žalos atlyginimą, visiškai neatsižvelgė, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, kad mirusiam vairuotojui buvo nustatytas 0,3 promilių girtumas, kas pagal Lenkijos Respublikos įstatymus būtų traktuojama kaip transporto priemonės vairavimas neblaiviame stovyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nukentėjusioji J. M., jos atstovė, nepilnametės nukentėjusiosios M. A. M. atstovė prašė nuteistojo V. R. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. R. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. R. apeliacinio skundo

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. R. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šių įstatymo reikalavimų teismas laikėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto V. R., nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Dėl to nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Nors nuteistasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau nuosprendyje aptarti įrodymai tai paneigia.

Kaltinamasis teigė, jog jo vairuojamo automobilio cisterna važiavimo metu buvo stabili ir negalėjo išvažiuoti ar išslysti į priešingą eismo juostą. Važiuodamas jis pajutęs du smūgius, po ko sustojo maždaug už 70 metrų. Išlipęs jis pamatė, kad nėra galino rato, o netoliese stovi Peugeot automobilis, kurio kairė pusė stipriai apgadinta. Dar toliau, maždaug už 40 metrų, stovėjo automobilis VW Passat. Jo nuomone, eismo įvykis galėjo įvykti dėl automobilio VW Passat vairuotojo veiksmų.

Taigi, apeliantas kategoriškai neneigia teismo nustatytų aplinkybių, o tik konstatuoja, jog, jo nuomone, tomis aplinkybėmis autoįvykis negalėjo kilti.

Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Apelianto teiginiai yra paneigti teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Visuma jų patvirtina kaltinime nurodytas autoįvykio kilimo priežastis ir aplinkybes t.y. patvirtina, jog būtent kaltinamasis V. R., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „DAF" FT, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų 2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950) 53 p., 164 p., 172 p., 175.4 p. reikalavimus, nepakrauta puspriekabe išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko puspriekabės galine dalimi susidūrė su iš priekio savo eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“ bei savo eismo juosta iš priekio važiavusiu automobiliu „Peugeot 407“ su priekaba, kurį vairavo A. M. ir kuris nuo sužalojimų ligoninėje mirė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent nuteistojo V. R. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent V. R. veiksmai - nesilaikymas eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinktas saugus važiavimo greitis, neatsižvelgimas į važiavimo, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio, meteorologines sąlygas t.y. viršijimas leistino greičio, išvažiavimas vairuojamu automobiliu kelio vingyje į dešinę priešpriešinio eismo juostą-yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusias padariniais, t.y. vairuotojo A. M. mirtimi. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis V. R. būtų laikęsis kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent V. R. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Nors V. R. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl liudytojo Z. V. parodymų, tačiau su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme buvo apklausta eilė liudytojų, tačiau tik vienintelis liudytojas Z. V. buvo tiesioginis eismo įvykio dalyvis ir būtent jis matė įvykio vietą iš karto po jo. Nors į įvykio vietą buvo atvykę A. D., J. J., kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai bei A. S. ir E. Š., kurie yra nukentėjusiųjų artimieji, tačiau jie atvyko jau po įvykio. Apylinkės teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog vieni jų yra susiję su kaltinamuoju, o kiti su nukentėjusiaisiais.

Teisiamojo posėdžio metu Z. V. patvirtino, jog įvykio dieną jis automobiliu VW P. C. važiavo nuo Budzisko pasienio punkto link Suvalkų 70-80 km/val. greičiu. Jam iš priekio atvažiavęs sunkvežimis su puspriekabe-cisterna kelio vingyje suko į kairę. Posūkyje šio automobilio galinė dalis-puspriekabė atsidūrė A. V. eismo juostoje ir buferiu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairį šoną. Iš pradžių atsitrenkė į priekinį posūkio žibintą ir praėjo visu kairiu šonu iki automobilio galo. Po tokio smūgio jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į šalikelę. Susidūrimas su puspriekabe-cisterna įvyko posūkio viduryje. Liudytojas tvirtino, jog prieš susidūrimą jo vairuojamas automobilis į priešingą eismo juostą nebuvo išvažiavęs. Priešpriešiais atvažiavęs vilkikas taip pat buvo savo eismo juostoj, tačiau jo puspriekabė posūkyje buvo užmesta ir išvažiavo į Z. V. eismo juostą. Po kiek laiko jis pamatė, jog tuo pat metu į avariją pakliuvo dar vienas-paskui jį važiavęs Lietuvos piliečio automobilis, kuris pakliuvo po sunkvežimio galine ašimi. Liudytojas Z. V. parodė, jog kelio posūkyje priešpriešiais atvažiavusio automobilio priekabą-cisterną tiesiog išmetė į priešingą eismo juostą, nors ją tempęs vilkikas buvo savo eismo juostoje.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo netikėti minėtais liudytojo parodymais, nes juos iš esmės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys-specialistų išvados bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys.

2008-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, jog šio eismo įvykio metu keliu Suvalkai – Budziskas, Suvalkų kryptimi važiavęs automobilis VW Passat priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė ir slystamai kontaktavo su priešpriešai važiuojančio automobilio „DAF“ puspriekabės kairės pusės galine dalimi, ties puspriekabės galine ašimi. Po susidūrimo automobilis VW Passat nuvažiavo į padėtį užfiksuotą eismo įvykio vietos plane, o automobilis DAF su puspriekabe toliau važiavo Budzisko kryptimi, kuomet į puspriekabės kairės pusės galinės ašies ratą priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė automobilis „Peugeot“ su priekaba „Lor“. Po susidūrimo automobilis „Peugeot“ su priekaba nuslydo į priekį ir į dešinę, žiūrint pagal automobilio „Peugeot“ judėjimo kryptį- į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Nustatyti, kokia buvo šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu negalima. Nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, negalima.

Nukentėjusiajai J. M. pateikus automobilio eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Peugeot 407“ spalvotas fotonuotraukas, o 2008-11-22 Vilnius Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. pateikus išvadą, ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-05-27 nutartimi paskyrė eismo įvykio ekspertizę, pavesdama ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykio tyrimo ekspertams.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-11-09 specialisto išvadoje specialistai nurodė, jog šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio DAF su puspriekabe vairuotojui V. R. kelio Suvalkai - Budziskas posūkyje į dešinę važiuojant greičiu, artimu kritiniam važiavimo greičiui, kada automobilis praranda stabilų judesį, priešpriešinio prasilenkimo metu puspriekabė pradėjo slysti į kairę kelio pusę, dėl ko galinės dalies kaire puse pirma slystamai kontaktavo į priešpriešiais važiavusį automobilį „VW Passat“. Po šio susidūrimo, toliau slinkdama link kelio kairio krašto, galiniu kairiuoju ratu trenkė į paskui automobilį „VW Passat“ važiavusį automobilį „Peugeot 407‘, kurį vairavo A. M., ir nubloškė šį automobilį su priekaba į kairįjį kelkraštį, padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane, o vilkikas nuvažiavo ir vairuotojo buvo sustabdytas kelio dešiniame kelkraštyje, padėtyje užfiksuotoje įvykio vietos plane. Specialistų teigimu, vilkikas prieš eismo įvykį važiavo apie 94 km/val. greičiu ir buvo stabdomas iki visiško automobilio sustojimo. Tikėtina, kad vilkiko vairuotojo V. R. veiksmai, - kelio Suvalkai - Budziskas vingyje į dešinę, važiuodamas apie 94 km/h greičiu, tai yra artimu ribiniam važiavimo greičiui, dėl ko tikėtina priešpriešinio prasilenkimo metu puspriekabė prarado stabilų judesį ir išslydo į priešpriešinę eismo juostą, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Kelio vingyje į dešinę vilkiko vairuotojo pasirinktas 94 km/val. greitis buvo artimas maksimaliam ribiniam, kada automobilis praranda stabilų judesį, todėl jo vairuojama transporto priemonė galėjo prarasti važiavimo stabilumą. Tikėtina, jog vilkiko puspriekabė atsitrenkė į automobilio „Peugeot 407“ su priekaba kairįjį šoną, kelio Suvalkai – Budziskas važiuojamosios dalies atkarpoje tarp automobilio „Peugeot 407“ su priekaba ir puspriekabės galinio bamperio padėties užfiksuotos eismo įvykio plane. Nustatyti, kurioje kelio vietoje automobilis „VW Passat“ susidūrė su vilkiko „DAF“ puspriekabės kairiuoju šonu negalima, nes eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuotų šių automobilių judėjimo, susidūrimo pėdsakų. Taigi, šis aktas iš esmės patvirtina liudytojo A. V. parodymus apie įvykio aplinkybes.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai taikė LR BK 68 str. nuostatas. Nors teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones nėra pakankamai motyvuotas, tačiau atimdamas V. R. teisę vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, teismas LR Baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nors V. R. nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau veika padaryta šiurkščiai pažeidus kelių eismo taisykles, dėl to kilo labai sunkios pasekmės – žuvo žmogus. Atsižvelgdamas į uždraudimo naudotis specialia teise trukmės vidurkį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismo V. R. paskirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, yra adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ji paskirta siekiant tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d.

LR BK 5 str. numatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą, o LR BK 8 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus numatytus LR Baudžiamojo kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės bei Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Pažymėtina, jog baudžiamajame kodekse įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga nereikalauja norminių veikos apibrėžimų abiejų valstybių įstatymuose tapatumo t.y. nereikalauja, kad Lietuvos Respublikos ir nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamosios teisės normos, nustatančios atsakomybę už nusikaltimą, būtų tapačios. Pakankama sąlyga patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pripažįstama tai, kad baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką numatyta abiejų valstybių įstatymuose.

Iš byloje esančio Baudžiamojo kodekso išrašo (t. 1 b. l. 12-13) matyti, jog Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 paragrafas numato: jeigu dėl avarijos žuvo kitas žmogus arba sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinamasis baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų. Kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, dėl aukščiau nurodytų pagrindų atmeta nuteistojo V. R. skundo argumentus dėl jo teisės į gynimą pažeidimo. Paminėtų įstatymų normos leidžia V. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, bausti jį pagal LR BK 281 str. 5 d., kurioje numatyta veika pripažintina nusikaltimu ir Lenkijos Respublikoje. Už ją leidžiama bausti bausme, neviršijančia maksimalios bausmės numatytos Lenkijos Respublikos įstatymuose.

Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo

CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios rūšies turtinei atsakomybei atsirasti teismui pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas savo darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi A. D. įmonė) vilkiką su puspriekabe. Apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė neturtinę žalą priteisti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtent ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Neturtinė žala - tai teismo nuosprendžiu pinigais įvertinti asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes( eismo įvykio metu žuvo žmogus). Todėl jo artimieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir pan.. Po A. M. žūties, gimė dukra, kuri prarado galimybę pažinti savo tėvą. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), teisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog dėl aptartų motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo V. R. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.