- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-575-6794-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. birželio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. birželio 7 d. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, be to, automobilis nebuvo apdraustas įstatymo nustatyta tvarka. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 23 d. nutarimu R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 100 litų baudą, o už pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 25 paras administracinio arešto. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė jam paskirta administracinė nuobauda - 25 paros administracinio arešto.
Teismas konstatavo, jog R. R. padarytas pažeidimas įrodytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, jį sulaikiusio policijos pareigūno E. N. tarnybiniu pranešimu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai metų laikotarpyje vairuota transporto priemonė, neturint tam teisės (už tai buvo paskirtos administracinės nuobaudos). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, nepripažinta, nes jis sistemingai daro tokius pačius pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Skirdamas nuobaudą, teismas vadovavosi ATPK 30² straipsnio nuostatomis.
III.
Apeliaciniu skundu R. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, o taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 128 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, užtraukia administracinį areštą, nenurodant ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalios ir maksimalios administracinio arešto termino trukmės, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams, teisėtiems lūkesčiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai.
Apeliantas mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui. Apeliantas pažymi, kad skiriant baudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį yra žinomas baudos minimalus bei maksimalus dydis, yra galimybė parinkti baudos dydį sankcijos numatytose ribose, o jei skiriamas administracinis areštas, jo minimali ir maksimali trukmė nėra numatyta. ATPK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis areštas skiriamas tik išimtinais atvejais už atitinkamų rūšių administracinius teisės pažeidimus, iki 30 parų. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda turi būti skiriama nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK. Jo manymu, įstatymų leidėjas, ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenurodydamas administracinio arešto minimalios ir maksimalios trukmės arba administracinio arešto ribų, sukūrė įstatymų koliziją ir atsirado ATPK 30 straipsnio 1 dalies, reikalaujančios skiriant nuobaudą vadovaujantis norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytomis ribomis, prieštaravimas bei konkurencija ATPK 128 straipsnio 1 daliai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apelianto manymu, sankcija negali būti laikoma teisėta ir teisinga, nes galimi piktnaudžiavimai skiriant administracinį areštą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra be motyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. N3-443/2006), nes jame nepaaiškinta, kodėl skiriama ne bauda, o administracinis areštas. Teismo nuoroda į tai, kad nėra sumokėta anksčiau paskirta bauda, apelianto manymu, nėra tinkamas administracinio arešto skyrimo motyvavimas. Apeliantas pažymi teisme paaiškinęs, kad yra bedarbis ir negali sumokėti paskirtos baudos, prašęs teismą skirti jam neapmokamus viešuosius darbus. Apeliantas nurodo, jog įstatymai nenumato, kad anksčiau paskirtos baudos nesumokėjimas yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė. Pažymima, jog maksimali administracinio arešto trukmė yra 30 parų, ši administracinė nuobauda gali būti skiriama tik išimtinais atvejais (ATPK 29 straipsnio 1 dalis). Teismas nepaaiškino, kodėl jam skyrė beveik maksimalios trukmės administracinį areštą. Apelianto manymu, toks nemotyvuotas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu jam neleista paaiškinti, kodėl jis vairavo automobilį (tai vertina kaip teismo šališkumą). Paaiškina, kad važiavo parvežti gydytojo, nes jo žmona laukiasi vaiko ir birželio 7 dienos ryte jai reikėjo medikų pagalbos (kitų mokančių vairuoti automobilį asmenų nebuvo).
Apeliantas abejoja ATPK 128 straipsnio 1 dalies konstitucingumu, pažymėdamas, jog kituose ATPK straipsniuose, kuriose kaip nuobauda numatomas administracinis areštas, nurodomos administracinio arešto ribos, kaip to reikalauja ATPK 30 straipsnis (ATPK 124² straipsnio 3, 4 dalys, 129 straipsnis). Apelianto teigimu, neaišku kaip, skiriant administracinį areštą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, nustatoma administracinio arešto trukmė, toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir nesąžiningumui, neužtikrina visuomenės pasitikėjimo teismų sistema.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui skundžiamu teismo nutarimu administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) nustato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, o ATPK 128 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinį areštą.
Apeliantas neneigia padaręs nurodytus pažeidimus, tačiau mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta per griežta, be to, ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nepagrįstai, nepaisant ATPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, nenumatyta galimo skirti administracinio arešto minimali bei maksimali trukmė.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, jo veika kvalifikuota teisingai. Be to, iš bylos medžiagoje esančių duomenų apie anksčiau R. R. padarytus KET pažeidimus matyti (b.l. 12-13), kad šiam asmeniui dviejų metų laikotarpyje jau šeštą kartą paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Tai rodo, kad anksčiau jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis (baudomis) administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nebuvo pasiekti, R. R. toliau sistemingai daro tokius pažeidimus. ATPK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) išimtiniais atvejais, už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus gali paskirti iki trisdešimties parų administracinį arešto. Tokios administracinės nuobaudos skyrimas, kaip minėta, ATPK 128 straipsnio 1 dalyje yra numatytas. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, sunkinančias pažeidėjo atsakomybę aplinkybes (tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas jau trečią kartą; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui griežtesnė sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos rūšis – administracinis areštas – paskirtas pagrįstai.
Nors ATPK 128 straipsnio 1 dalyje maksimali galimo skirti administracinio arešto trukmė nėra aptarta, iš minėtos ATPK 29 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad įstatyme maksimali administracinio arešto trukmė yra nurodyta – 30 parų. Tai, kad minimali administracinio arešto trukmė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje neaptarta, taip pat nelaikytina įstatymų nuostatų bei asmens teisių pažeidimu, kadangi iš ATPK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų aišku, kad administracinio arešto trukmė skaičiuojama paromis ir rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas), atsižvelgdamas į administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, gali skirti nuo vienos paros trukmės administracinį areštą. Nenustačius ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 128 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, užtraukia administracinį areštą, nenurodant ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalios ir maksimalios administracinio arešto termino trukmės, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams, teisėtiems lūkesčiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai. ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas vadovavosi ATPK 30 bei 30² straipsnių nuostatomis, administracinio arešto 25 paroms skyrimą motyvavo tuo, kad pakartotinai metų laikotarpyje buvo vairuota transporto priemonė, neturint tam teisės, o to, kad R. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe nepripažino, nes jis sistemingai daro tokius pačius pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (tai, kad R. R. paskirtų baudų nesumokėjo, nebuvo įvertinta kaip vienintelė ir sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, dėl kurios jam paskirtas administracinis areštas 25 paroms). Konstatuotina, jog administracinė nuobauda pirmosios instancijos teismo buvo paskirta tinkamai.
Pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių (žmonai skubiai reikėjo gydytojų pagalbos) jis buvo priverstas vairuoti automobilį, nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Išdėstytomis aplinkybėmis tenkinti apeliacinį skundą, naikinant pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukiant, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.