- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-998-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05938-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, AB „City Service“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pagal atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB „City Service“, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. T. (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo G. T. (toliau – ir atsakovas) kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos; 3) po santuokos nutraukimo palikti pavardę „T.“; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (6 mėn. x 300 Eur) po 1200 Eur kiekvienam vaikui; 7) priteisti iš atsakovo 641,52 Eur nepilnamečių vaikų išmokas (gautas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo iki ieškinio pateikimo dienos); 8) priteistas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; 9) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 10) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2400 Eur piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę; 12) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ ir AB „City Service“ pripažinti solidaria prievole; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. T. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietą su atsakovu; 3) priteisti atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 61.54 kv.m. butą, esanti (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – automobilių stovėjimo aikštelę 1/77 dalis, esančia (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 300 Eur kas mėnesį sutuoktinių sūnų išlaikymui; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000 Eur dydžio padarytos neturtinės žalos kompensaciją; 6) pripažinti atsakovą vieninteliu debitoriumi pagal sutuoktinių paimtą bendrą paskolą; 7) automobilį po santuokos nutraukimo palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, bei įpareigoti ieškovę mokėti ieškovui po 300 Eur kas mėnesį skirtus sutuoktinių įvaikintų dviejų vaikų išlaikymui.
4. Prašė nustatyti sūnų D. T. ir A. T. gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su atsakovu, tai yra ten, kur vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta ir juos įvaikinant. Pažymėjo, kad buto adresas yra nurodytas įvaikinimo byloje ir būtent šiuo adresu buvo apžiūrimos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos. Paaiškino, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos gyventi vaikams nėra žinoma ne tik atsakovui bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Nurodė, kad kas mėnesį vaikams išlaikyti skiria 380 Eur sumą, bendro turto išlaikymui ir įsigijimui – 375 Eur sumą, bendrai – 755 Eur, todėl prašė iki bus išnagrinėta byla pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant iš ieškovės po 300 Eur kas mėnesį vaikų ir vaikų gyvenamosios vietos išlaikymui kaip dalinę atsakovo jau patiriamų išlaidų kompensavimą. Pažymėjo, kad vidutiniškai 15 dienų per mėnesį vaikai gyvena kartu su atsakovu, atsakovas jais rūpinasi, užtikrina poreikius.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu prašė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigė, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas, kad jų netaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad atsakovas ieškovę išvarė iš jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, todėl ieškovė buvo priversta kraustytis į nuomojamą būstą. Teigė, kad vaikų gyvenimas pas atsakovą itin traumuotų vaikų psichiką, formuotų netinkamą gyvenimo suvokimą. Vaikams su ieškove yra saugu, ramu, tarp jos ir vaikų yra itin artimas tarpusavio ryšys, vaikai nori gyventi su ieškove. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės netinkamą elgesį su vaikais ar, kad egzistuoja grėsmė atsakovo ar nepilnamečių vaikų interesams, kad vaikų elgesiui, psichologinei būsenai, turėjo įtakos ieškovės netinkamas elgesys. Pažymėjo, kad vaikai gyveno ir iki šiol gyvena su ieškove, kuri viena jais rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigė, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaikus. Ieškovė nuolat gyvendama su vaikais perka jiems ne tik maistą, drabužius, žaislus, lavinimosi priemones, bet ir užtikrina jiems turiningą laisvalaikį, nuolat kartu pramogauja, aplanko naujas vietas, tenkina visus (tiek būtinuosius, tiek specialiuosius) vaikų poreikius. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismui nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovės elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Iš šalių teikiamų atsiliepimų, paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime. Tiek ieškovė atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atsakovas leidžia laiką su vaikais (2019 m. spalio mėnesį 8 dienas, 2019 m. lapkričio mėnesį 10 dienų, 2019 m. gruodžio mėnesį 13 dienų, 2020 m. sausio mėnesį 8 dienas, 2020 m. kovą 5 dienas), tiek atsakovas nurodė, kad per mėnesį su nepilnamečiais vaikais vidutiniškai praleidžia 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad šiuo metu, vaikai gyvena tiek su ieškove, tiek leidžia laiką ir būna su atsakovu.
8. Nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su atsakovu. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė būtinybės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją iki bylos iš esmės išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
9. Pažymėjo, kad tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodoma, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tačiau taip pat būna ir leidžia laiką pas atsakovą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neįrodė fakto, kad ieškovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jais nesirūpina, nebendrauja, kartu nebūna, todėl teismas vertindamas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į tai, kad nepilnamečiai vaikai leidžia laiką tiek su ieškove, tiek su atsakovu, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ar, kad atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ir padarė išvadą, jog nepilnamečių vaikų interesai ir būtinųjų poreikių tenkinimas yra užtikrinami, todėl sprendė, kad šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas G. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir pritaikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaikų gyvenamąją vieta su atsakovu adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui iš ieškovės 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą vaikams.
11. Nurodė, kad byloje nėra jokios objektyvios, teisingos ir tikros informacijos apie vaikų gyvenimo sąlygas ieškovės gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui informaciją, kad neatlygintinai nuomojasi du kambarius trijų kambarių bute, tačiau nepateikė jokios informacijos kas naudojasi trečiuoju kambariu. Ieškovės pateiktoje sutartyje nėra numatyta teisė ar galimybė naudotis virtuve, vonia. Teigė, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kad atsakovė iš tiesų išėjo gyventi tuo pačiu adresu pas meilužį, kuriam taip pat priklauso minėtas butas. Visą šią informaciją ieškovė slepia nuo teismo. Tai suponuoja pagrįstą manymą, kad vaikų gyvenimas su ieškove nežinomomis sąlygomis su nežinomais žmonėmis kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jų gyvenimo kokybė buvo vertinama įvaikinimo byloje, kur jie turi savo kambarį ir lovas, kur jie yra įpratę ir augo nuo mažens. Pažymėjo, kad turėti pastovią gyvenamąją vietą vaikams rekomenduoja ir vaikų psichologė.
Atsiliepimas
12. Ieškovė A. T. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams ar pagal finansinę padėti ieškovė negali užtikrinti jiems tinkamų sąlygų. Tarnybos 2020-03-19 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovė sudariusi vaikams tinkamas sąlygas augti. Pažymėjo, kad vaikai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios gyvena su ieškove nuomojamame bute. Per nurodytą laiko tarpą ši gyvenamoji vieta nepilnamečiams vaikams tapo nusistovėjusia ir vaikams įprasta. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovės su vaikais gyvenamosios aplinkos tinkamumą vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir sudarančių pagrindą spręsti dėl būtinumo ir neišvengiamumo keisti vaikams jau įprastą aplinką, kas tik sukeltų jiems papildomus neigiamus išgyvenimus.
14. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė reikalavimo priteisti iš ieškovės po 300 Eur per mėnesį laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai visada gyveno ir tebegyvena su ieškove, kuri niekada nesusišalino nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ugdymo, lavinimo, nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove didžiausią dalį laiko. Teigė, kad nuolat gyvendama su vaikais perka jiems ne tik maistą, drabužius, žaislus, lavinimosi priemones, bet ir užtikrina jiems turiningą laisvalaikį, nuolat kartu pramogauja, aplanko naujas vietas, tenkina visus (tiek būtinuosius, tiek specialiuosius) vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
20. Byloje buvo pateikta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-05-15 išvada kurioje nurodyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Bute yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Berniukams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra atskiros lovos, kiti reikiami baldai, žaislai bei ugdymosi priemonės. Apsilankymo pas ieškovę metu abu vaikai buvo pas atsakovą. Taip pat nurodyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Atsakovas gyvena 3 kambarių apie 66 kv. m ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu abu vaikai buvo pas atsakovą. Tarnybos atstovei pabendravus su vienu iš vaikų, vaikas papasakojo, kad jie gyvena tiek pas mamą, tiek pas tėtį, jam patinka būti su tėčiu, kur jis turi savo žaislus. Berniukas nurodė, kad į darželį jį veda abu tėvai, abu tėvai gamina jo mėgstamą valgį, dovanoja dovanas. Tarnyba išvadoje nurodė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.
21. Atsižvelgiant į nurodytą Tarnybos išvadą, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nėra jokios objektyvios, teisingos ir tikros informacijos apie vaikų gyvenimo sąlygas ieškovės gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), kad ieškovė su vaikais gyvena nežinomomis sąlygomis, kurie kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Tarnyba, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamąją vietą nustatė, kad abi šalys užtikrina vaikų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, priešingai negu nurodo apeliantas, sietina su vienu iš tėvų, o ne su konkrečia gyvenamąja vieta. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas tam tikroje konkrečioje vietoje apribotų vaiko gyvenamosios vietos keitimą, todėl nebūtų suderintas su vaiko interesais.
23. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgiasi su vaikais, kelia grėsmę jų interesams. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovė netinkami rūpintųsi vaikais (CPK 178 straipsnis), taigi nėra pagrindo šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu.
24. Bylos duomenys pagrindžia, kad abu tėvai bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais ir netrukdo vienas kitam to daryti.
25. Atsakovo pateiktoje VšĮ „Vaikų ugdymas“ 2020-05-18 pažymoje apie suteiktą pagalbą tėvams vaikų ugdymo klausimais nurodyta, kad šiuo metu, vaikų amžius yra toks, kad jiems saugumą užtikrintų ilgesnis laiko tarpas praleidžiamas vienuose namuose su vienu iš tėvų ir atvirkščiai. Jeigu savaitę vaikai būtu su mama, mamos namuose ir savaitę su tėčiu, tėčio namuose, tai leistų jiems pasijusti saugiems, tiek vienoje aplinkoje, tiek kitoje. Kai vaikai pakeičia skirtingas namų aplinkas, jiems prireikia 1 arba 2 dienų, kad perprastų esamas taisykles ir prie jų prisitaikytų. Toks bendravimo su vaikais laiko pasiskirstymas būtu geriausias vaikams ir sukurtų saugią vaikų ugdymuisi aplinką, esamoje situacijoje. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų psichologinei raidei tinkamiausia aplinka gyvenimui būtu jų namai, kuriuose jie yra įpratę gyventi.
26. Taigi priešingai negu savo atskirajame skunde nurodo apeliantas, VšĮ „Vaikų ugdymas“ rekomendacijoje nurodytas vaikų gyvenamosios vietos pastovumas pasireiškia vaikų ilgesnio laiko tarpu praleidimu vienuose namuose su vienu iš tėvų ir tokio pat laiko tarpo praleidimas pas kitą iš tėvų, pvz. po savaitę laiko, o ne kaip dabar šalys yra susitariusios po kelias dienas pas kiekvieną iš tėvų. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad toks laiko paskirstymas sukurtų saugią ir tinkamą nepilnamečių vaikų ugdymuisi aplinką esamoje situacijoje.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje).
28. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
29. Nors atsakovas atskirajame skundė prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą vaikams, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių reikėtų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje nebuvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad ieškovė šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko galėtų kilti grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą ir yra būtina taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Taigi, nesant duomenų, jog ieškovė nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.