Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, 203-1 straipsnį, 234 straipsnį – 14 metai laisvės atėmimo (tyčinis nužudymas, neteisėta juridinio asmens veikla, neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas). 20009 m. kovo 12 d., remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikęs 6 metų 3 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendis: nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (1 veiką), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 30 d.

Ankščiau teismo teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, vienuolika kartų skatintas, dirba, pensininkas, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. B. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistojo atžvilgiu nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. stiprūs ir palaikantys socialiniai santykiai su suaugusiais vaikais, kurie jam teikia tiek moralinę, tiek finansinę paramą; pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina dalyvaudamas socialinės reabilitacijos priemonėse; nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimas (laisvės atėmimo vietų įstaigoje neturi galiojančių drausminių nuobaudų, ne kartą skirtos paskatinimo priemonės, laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojamas teigiamai); lėšų tvarkymas ir pajamos (dirbantis, iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus, gyvena iš dukters siunčiamų pinigų, likusi nepadengta įsiskolinimo suma sąlyginai nėra didelė); piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis (smurtiniai nusikaltimai alkoholio intoksikacijos fone - vykdė Individualiame plane numatytas intervencines ir prevencines priemones, 2023 m. rugpjūčio 31 d. užsirašė ir pradėjo lankyti psichologo konsultacijas smurto ir priklausomybių tema); gyvenimo stilius ir draugai - (laisvės atėmimo vietų įstaigoje užsiima prosocialia veikla, laisvalaikiu skaito literatūrą, dalyvauja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos organizuojamuose renginiuose); mąstymas ir elgesys (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose, psichologo konsultacijose, tačiau vis dar stebimi nuteistojo sunkumai atpažįstant smurtines situacijas, dažnas smurtinių situacijų iš savo praeities menkinimas, aplinkybių ir aukų kaltinimas, stengimasis parodyti geresnį savęs vaizdą. Nuteistasis teigia, kad ateityje sieks taikyti užsiėmimų metu įgytas žinias, išsako norą susilaikyti nuo smurtinių veiksmų ateityje ir keistis); nuostatos — stebimas dalinis kriminogeninių veiksnių valdymas, vyrauja labiau išoriniai motyvai, ryškesnio pokyčio nuteistojo nuostatose nestebima. Nuteistojo orientavimasis labiau į savo paties nei visuomenės gerbūvį, kurį praeityje užsitikrinti siekė pažeisdamas visuomenės interesus, vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, anksčiau nuteistasis be kartą teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už smurtinį nusikaltimą lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tai, kad nuteistasis, lygtinai paleistas nuo bausmės, skirtos už savo sugyventinės nužudymą, pasikėsinimą į policininko gyvybę bei šaunamojo ginklo disponavimą, vėl padarė smurtinius nusikaltimus prieš sugyventinę bei disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo nuteistojo visišką abejingumą jam artimo žmogaus sveikatai ar gyvybei. Be to, nuteistasis interviu su pareigūne metu neigė alkoholio vartojimo problematiką sau tiek bendrąja prasme, tiek jo įtaką smurtiniam elgesiui, stebima ambivalentiška motyvacija susidoroti su alkoholio vartojimo problemomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis demonstruoja tam tikras pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą. Tačiau paprašius argumentuotai paaiškinti, kokie konkrečiai veiksmai turėjo įtakos stiprinant vidinę motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, nuteistasis nesugebėjo atsakyti aiškiai, motyvavo, jog dabar yra „invalidas“. Galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir vaistų) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus yra stiprinama, geranoriškai dalyvauja siūlomose priemonėse, tačiau vis dar reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad žvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų istoriją (ne kartą teistas dėl laikymo ir disponavimo neteisėtais šaunamaisiais ginklais) bei remiantis paties vertinamojo savirefleksija, galima teigti, jog nepaisant impulsyvaus elgesio apraiškų nunykimo struktūruotoje laisvės atėmimo vietos aplinkoje, asmuo ne visuomet sugeba paaiškinti savo veiksmus ir linkęs įsivelti į problemas dėl neapsvarstytų galimų savo veiksmų pasekmių. Sprendimus kartais priima neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pastaruoju laikotarpiu nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto savo tikslams pasiekti. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje turėjo didelių savitvardos problemų, veikdavo impulsyviai apimtas nevaldomo pykčio. Neigia smurto panaudojimo, savitvardos stygiaus aktualumą šiuo metu, argumentuodamas išaugusiu sąmoningumu ir neįgalumu, taikiu pastarojo meto buvimu. Tikina, jog ateityje nesmurtaus, tačiau negali konkrečiai paaiškinti, kaip to pasieks. Vis dar neigia alkoholio vartojimo problematiką sau tiek bendrąja, tiek įtakos smurtiniam elgesiui prasmėmis. Nuteistasis praeityje yra ne kartą smurtavęs tiek pykčio paveiktas, tiek siekdamas savo tikslų bei norėdamas pamokyti. Už smurtinius nusikaltimus teistas tris kartus. Tad, net jei ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo ilgą laiką nenaudoja fizinio ar psichologinio smurto savo tikslams pasiekti, geba susivaldyti būdamas blaivus, išlieka didelė agresyvaus elgesio tikimybė nevaržančioje aplinkoje, pavartojus alkoholio. Nuteistasis akcentuoja savus nepatogumus, tačiau spontaniškai pasidalina apgailestaujančiais pasvarstymai apie žuvusios sugyventinės sūnų, mažą likusį be motinos, apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė jo paties vaikai. Būtent pasvarstymų apie pasekmes paveiktas, liovėsi ūmiai reaguoti į seniau laisvė atėmimo vietų įstaigose patirtas patyčias. Kita vertus, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmė galimybes, o atmesdamas alkoholio vartojimo problematikos aktualumą neįvertina buvusių tikėtinų negatyvių pasekmių ateityje. Pasekmių įsisąmoninimo progreso pakartotinio vertiniui metu nestebima. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 30 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos 2023 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. RV-19-1551.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-19-1551 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.