- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- AN2-28-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01508-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. R. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria V. R. M. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 30 d. nutarimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimu V. R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 22 d. apie 05.00 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 14.36 val. (duomenys neskelbtini), nakties metu kėlė garsus panašius į petardų sprogdinimą, tokiu būdu trikdė gyventojams ramybę ir poilsį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. R. M. buvo paskirta 190 eurų bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. R. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį bei 190 eurų nuobaudą.
3.1. Apeliantas teigia, jog teismo posėdžio metu kaimynas V. M. nenurodė nei tikslaus mėnesio, nei dienų, nei laiko, tik tvirtino, kad matė iš jo balkono išmetamą sprogmenį, nenurodydamas, kas metė petardą. Teigė, kad apeliantas pastoviai mėto petardas. Kaimynas pastoviai išgirsta fejerverkų sprogdinimus lauke, įtarinėja jį, svaidosi grasinimais, kad į mišką išveš, susidoros, apkaltins, jog grasino peiliu, suorganizavęs melagingus policijos ir greitosios iškvietimus tik dėl to, kad tą naktį išgirdo petardų sprogimus lauke, garsiai muziką leidžia. Tokių dalykų niekada nedarė. Birželio 15 d. savo melagingais pranešimais norėjo apeliantą į psichiatrinę uždaryti tik dėl to, kad pro langą šaukdamas atsikirto prieš V. M. necenzūriniais žodžiais.
3.2. Skunde nurodoma, jog nei vienas liudytojas prieš apeliantą objektyviai nieko nenurodė. Liudytojos E. U. teismo posėdžio metu nurodytų dalykų niekada nedarė. Teismas netikėjo liudytojos D. K. nurodytomis aplinkybėmis, kad matė jį tomis dienomis, žino, ką jis veikė, jokių petardų nesprogdino ir neturėjo, iš balkono nemėto. Gegužės 22 d. tuo laikotarpiu viename kambaryje miegojo su ja ir jokių sprogdinimų negirdėjo. Gegužės 22 d. 05.00 val. ir gegužės 29 d. 14 val. tuo laikotarpiu seniai buvo išvažiavęs dviračiu, trumpam užsukęs pas D. K. į darbą. Šito teisme neminėjo, nes jo konkrečiai neklausė, kur buvo išvykęs, nes yra liudytojų, mačiusių jį D. K. skaitykloje. D. K. nurodė, kad matė, kai grupė jaunuolių susirenka prie autoserviso priešais jo namą, būna uždega rankose ir mėto į šonus po balkonais, po langais petardas. Tai yra matęs ir jis pats.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, pareigūnai, ne kartą atėję pas jį į namus, nei vieno fejerverko ar dar kitos smulkios pirotechnikos nematė. Ne kartą jiems aiškino, kad jokių petardų daugiau kaip dešimtmetį niekur nesprogdino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. R. M. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartimi pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apelianto veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apelianto kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad V. R. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. ANK 488 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, padarytus pakartotinai. Vadovaujantis ANK 40 straipsniu nusižengimas laikomas pakartotiniu, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 4 d. apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nubaustas 10 Eur bauda, todėl pagrįstai jo veiksmai vertintini kaip pakartotiniai ir kvalifikuoti pagal to paties straipsnio 2 dalį (b. l. 50-51).
9. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog petardų nesprogdino jau daugiau, kaip dešimtmetį, jų neturi, o gegužės 22 d. 05.00 val. ir gegužės 29 d. 14 val. buvo išvažiavęs dviračiu. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko gynybine versija, kadangi apelianto keliamą versiją paneigia byloje esanti įrodymų visuma.
10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. U. parodė, kad viskas suintensyvėja kai atšyla, balkone R. pradeda kažką deginti naktimis, mėto degančius skudurus, kažkas žybsi, sproginėja. Jam kaimynas V. M. buvo iškvietęs policiją, tai kerštaudamas nakties metu kažką susprogdino prie jos (liudytojos) durų, kadangi ji gyveno kaimynystėje su liudytoju V. M.. Buvo atvejis, kai R. sutiko ir jis pareiškė, kad „sprogdins 4 kategorijos“. Tai vyko dažnai, visiems kaip ir aišku, kad sprogdina jis, jis turi tokį nukrypimą nuo mažens, nes buvo atvejis, kai ant jų automobilio padangos bandė susikurti lauželį ar kažką panašaus. Sprogdinimai lauke visada vykdavo toje pačioje apibrėžtoje vietoje - ties balkonu. Praėjusią vasarą sprogdinimai ir muzika intensyvėjo. Liudytojos E. U. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad sprogdinama pastoviai, kas dvi, tris dienas, nakties metu, po to paleidžiama garsiai muzika. Sprogdina V. R. M.. Teko matyti vieną kartą, kai vežiojo šunį, kad jis metė sprogmenį pro balkoną. Tai buvo gal gegužės mėn. Ir nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu kaimynas V. M. nenurodė tikslaus administracinio nusižengimo padarymo laiko, tačiau įvardino, kad tai galėjo būti gegužės mėnesį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojas V. M. nepagrįstai įtarinėja apeliantą, jį kaltina, grasina tik dėl tarp jų įvykusio konflikto, taip neva keršydamas. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog V. R. M. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos E. U. parodymai ir byloje nėra duomenų, kad liudytojas V. M. nurodytų melagingas aplinkybes, būtų nusistatęs prieš apeliantą, ketintų jį melagingai įskųsti.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos D. K. teigimu, V. R. M. jokių petardų nesprogdino ir neturėjo, iš balkono nemėto ir yra mačiusi kaip grupė jaunuolių susirenka prie autoserviso priešais jo namą, būna uždega rankose ir mėto į šonus po balkonais, po langais petardas. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios liudytojos parodymų vertinimo kaip nepatikimų, kadangi byloje esančių įrodymų visuma paneigia apelianto ir jo motinos liudytojos D. K. nurodomas aplinkybes, todėl šios liudytojos parodymai nelaikomi objektyviais, kadangi ji dėl savo šeiminių aplinkybių turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia savo parodymais padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės.
12. Dėl skundo argumento, jog policijos pareigūnai pas jį namuose nėra radę sprogstamųjų medžiagų, pasisakytina, kad tai nepaneigia apelianto kaltės, padarius inkriminuotą nusižengimą. Šios aplinkybės byloje nėra patvirtintos jokiais įrodymais, t. y. nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų apžiūrėję apelianto namus, juose ieškoje sprogstamųjų medžiagų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.