Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-519/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1A-192-519/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
M. A.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01054-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.2.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. kovo 31 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.M. A. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 6 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą – benzininį pjūklą „STIHL“, 300 eurų vertės, televizorių „Tunex“, 100 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. K. priklausančio turto už 400 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką pagrobė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2500 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio turto už 2500 eurų.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį. Nurodo, kad jam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio nesvarstė galimybės skirti jam bausmę artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Pažymi, kad bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės bausmes subendrinti apėmimo būdu. Teigia, kad nuosprendyje nepasisakyta apie ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės dalies įskaitymo į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. A. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo jam skirti bausmę artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu ir į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam M. A. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti bei būdamas recidyvistu. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas 6 kartus už analogiškas veikas pagal BK 178 straipsnį, naują nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal paskutinį nuosprendį, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam taikyto bausmės už ankstesnius nusikaltimus teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

6.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. A. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam M. A., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

7. Atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo prašymas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu ir į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį.

7.1. BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tada, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Trečioje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, naujai paskirtoji bausmė bendrinama ne su anksčiau paskirtąja visa bausme, tačiau su jos likusia neatlikta dalimi ir atliktoji bausmės dalis neįskaitoma į bausmės laiką, todėl bendrinant bausmes būtina nustatyti, kokią ankstesnės bausmės dalį nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu yra jau atlikęs ir kokia yra neatliktos bausmės dalis.

7.2. M. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2017 m. sausio 6 d. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas bendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, todėl galima suprasti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis kaip griežtesnė bendrinama pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tačiau kokia ta neatliktos bausmės dalis nuosprendyje nenurodyta. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. A., vykdant 2016 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, sulaikytas 2017-01-19 ir nuo šios dienos skaičiuojama bausmės pradžia (1 t. 201 b. l.). Taigi, skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu – 2017 m. kovo 31 d. – nuteistasis M. A. buvo atlikęs 2 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę, o likusi neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 18 dienų. Akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Šiuo atveju apylinkės teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, t. y. prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, teisingai taikė bendrinimo būdą ir teisingai paskyrė subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi naujai paskirtoji bausmė bendrinama ne su anksčiau paskirtąja visa bausme, tačiau su jos likusia neatlikta dalimi, todėl atliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis neįskaitoma į bausmės laiką.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. A. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė