- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- AN2-147-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00180-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- D. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 8 d., apie 16.35 val., vairuodamas transporto priemonę MERCEDES BENZ 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais jų neprisisegęs ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 2 dalį 75 Eur bauda.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir D. M. skundas netenkintas.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas „(duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a.“, tačiau nenurodyta konkreti nusižengimo vieta (kelio kilometras, ties pažeidimo vieta gatvėje esančio namo numeris, koordinatės ir pan.). Liudytojas policijos pareigūnas E. L. parodė: „Jį pamatėm ten, kur (duomenys neskelbtini) a. ir į apačią jau link (duomenys neskelbtini)“, todėl skunde padaryta išvada, kad pareigūnai transporto priemonę pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tai nesutampa su vieta, nurodyta protokole. Kyla neaiškumų ir dėl nusižengimo padarymo laiko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančio garso ir vaizdo įrašo, kuris padarytas policijos pareigūnui bendraujant su D. M., matyti, kad pareiškėjas naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Skunde atkreiptas dėmesys, jog tuo metu D. M. skambino policijos pareigūno nurodymu, kad galėtų pateikti transporto priemonės registracijos pažymėjimą ar jo kopiją, nes originalo nerado. Kaip matyti iš skambučių išklotinės, šis pokalbis įvyko 16.34 val., prieš tai pareigūnai transporto priemonę vijosi, kol sustabdė. Taigi, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, lieka neaišku, kada įvyko pažeidimas. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnyje protokolui keliamų reikalavimų.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog sunkiasvoris transportas dėl savo specifinės paskirties turi tik jam būdingų vairuotojo darbo vietos sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų yra vairuotojo saugos diržai, kurie, skirtingai nuo lengvųjų transporto priemonių, yra įrengti išeinantys iš vairuotojo sėdynės, o ne nuo šoninės kėbulo atramos. Liudytojas policijos pareigūnas E. L. parodė: „Labai matosi ta vieta būtent, kur diržas nuo rėmo pareina per petį, ta atkarpa matosi.“. Remdamasis daugiau savo įsitikinimais, pareigūnas E. L. darė prielaidą dėl nesamo nusižengimo. Teisėjui paklausus: „Ar jus vairavot automobilį?“, liudytojas pareigūnas E. L. atsakė: „Negaliu pasakyt, nepamenu“, tačiau teisėjui paklausus: „Ar pareigūnas, kuris eina prie sustabdytos transporto priemonės?“, liudytojas pareigūnas E. L. jau teigia kaip faktą, kad jis transporto priemonės nevairavo, nes dažniausiai pareigūnas, einantis prie sustabdytos transporto priemonės, tarnybinio transporto nevairuoja. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar galima tiksliai prisiminti, kad diržai buvo neužsegti, neprisimenant padėties, iš kurios įvykis buvo matomas. Tokius parodymus, kurie paremti spėlionėmis ir prielaidomis, reikėtų vertinti kritiškai. Galiausiai pažymėta, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, tačiau to negalima pasakyti apie pareigūną E. L., kuris kaip pareigūnas, fiksavęs pažeidimą, yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog byloje esantis vaizdo ir garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nėra užfiksuotas pats nusižengimo momentas, o toks teismo nenuoseklumas dėl techninių priemonių leidžia teigti, kad techninėmis priemonėmis užfiksuotas pokalbis ir jo turinys yra nepatikimi. Atkreiptas dėmesys, kad vaizdo ir garso įraše nėra įspėjimo apie tai, kad bus naudojamos techninės priemonės, kuriomis bus įrašinėjamas pokalbis, todėl policijos pareigūnai pažeidė Policijos patrulio veiklos instrukcijos 35 punktą, kuriame, inter alia, nustatyta, kad jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Parodymai, kurie buvo gauti iš asmens neleistinu būdu, byloje laikytini neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo. Teismų, nagrinėjančių administracinių nusižengimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ANK, bet jis kyla iš ANK 569 straipsnio, įpareigojančio pareigūnus laikytis įstatymų, nustatant, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ANK 1 straipsnio, kuriame nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtinu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti D. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį, nes byla išnagrinėta visapusiškai įvertinus visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas D. M. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 432 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 432 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Remiantis ANK 40 straipsniu, pakartotinumu laikomi tokie atvejai, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai laikoma, kad D. M. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kadangi iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 30ANN-110729829-17 D. M. buvo nubaustas 30 Eur bauda pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neužsisegęs įrengto saugos diržo.
Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog D. M. 2017 m. lapkričio 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnyje protokolui keliamų reikalavimų. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: „<...> administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė <...>.“ Nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 69ANP-130984026-17 D. M. buvo surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a., 2017 m. lapkričio 8 d. 16.35 val. vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais ir nebuvo jų prisisegęs, o mažiau nei prieš metus už tokį patį pažeidimą jau buvo baustas. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai ir tiksliai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta. 2018 m. vasario 27 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareigūnas E. L. nurodė, jog vairuotoją pamatė išsukus (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) aikštės, viskas vyko miestelyje, neišvažiavus iš jo (b. l. 22). Taigi akivaizdu, jog liudytojo teismo posėdžio metu nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta ir vieta, nurodyta administracinio nusižengimo protokole, sutampa. Aplinkybė, jog vėliau, stabdant D. M. transporto priemonę MERCEDES BENZ 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiuota toliau nuo paties administracinio nusižengimo vietos, nepatvirtina, kad protokole yra klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta. Pagal ANK įtvirtintus reikalavimus turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. vieta, kur nusižengimas buvo užfiksuotas, o ne vieta, kurioje transporto priemonės valdytojas, padaręs nusižengimą, buvo sustabdytas. Tuo labiau jog, kaip teisingai nurodė pareigūnas E. L. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kol automobilis sustabdomas, vairuotojas ne kartą gali užsisegti saugos diržus. Be to, (duomenys neskelbtini) g., kurią apeliaciniame skunde nurodo D. M., nuo (duomenys neskelbtini) aikštės (duomenys neskelbtini) yra šiek tiek nutolusi, apie ją liudytojas pareigūnas E. L., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, net neužsiminė. Apie šią gatvę pareigūnas užsiminė tik savo 2017 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė, jog „sustabdžius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje ir patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad vairuotojas yra D. M.“. Taigi darytina išvada, jog, skirtingai, nei nurodo D. M., administracinio nusižengimo protokole yra tiksliai ir aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) aikštė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., o (duomenys neskelbtini) g. tik buvo pareigūnų sustabdyta D. M. vairuota transporto priemonė. Konstatuotina, jog dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos byloje jokių neaiškumų nekyla. Pažymėtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek E. L. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad D. M. administracinį nusižengimą padarė 2017 m. lapkričio 8 d. 16.35 val. Vaizdo ir garso įraše pradžios laikas užfiksuotas tą pačią dieną 17.40 val., kai D. M. grąžinami dokumentai. Vien tai, kad iš skambučių išklotinės matyti, jog yra užfiksuotas išeinantis skambutis 2017 m. lapkričio 8 d. 16.34 val. (b. l. 38), savaime nepaneigia fakto, jog D. M. administracinį nusižengimą padarė 2017 m. lapkričio 8 d. 16.35 val. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent iš šio numerio ir tuo laiku D. M., kaip jis nurodo skunde, skambino policijos pareigūno nurodymu, kad galėtų pateikti transporto priemonės registracijos pažymėjimą ar jo kopiją. Tuo labiau nėra aiškus nei šio skambučio adresatas, nei tikslas, nei asmuo, kuris skambino šiuo numeriu, t. y. ar tikrai skambinantysis buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo laikas yra nurodytas tiksliai, o pats protokolas atitinka ANK 609 straipsnyje numatytus jam keliamus reikalavimus.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pareigūno E. L. parodymai turi būti vertinami kritiškai. D. M. kelia klausimą, kad jeigu pareigūnas tiksliai neprisimena, ar pats vairavo tarnybinį automobilį, kaip jis gali prisiminti, ar tikrai matė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vairavus transporto priemonę neprisisegus saugos diržo. 2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas E. L. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 8 d., važiuodami (duomenys neskelbtini) mieste, prasilenkė su automobiliu – tralu, vairuotojas nesegėjo saugos diržo, šį faktą jis tikrai matė. Nurodė, jog tarnybinį automobilį vairavo pareigūnas A. T. (b. l. 22). Taigi akivaizdu, jog pareigūnas D. M. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes atsimena tiksliai. Taip pat, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, negalima tvirtinti, jog pareigūnas E. L. yra subjektyvus. Savaime suprantama, jog pareigūnas, sulaikęs pažeidėją, turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti dėl pareigūno asmeninio suinteresuotumo ar fakto, kad jis duodamas parodymus rėmėsi prielaidomis, o ne duomenimis. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais, nėra nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamą D. M. liudytojas apkalbėtų, be to, nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad pareigūnas gali būti suinteresuotas duoti melagingus ar klaidingus parodymus. Tiesa, kad D. M., kalbėdamas su pareigūnu, pats pripažino nusižengimo padarymo faktą ir nurodė priežastis, dėl kurių prašo nerašyti administracinio nusižengimo protokolo. Pritartina taip pat ir vertinimui, jog D. M. elgesys rodo jo nenorą laikytis Kelių eismo taisyklių. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, matyti, jog D. M. sistemingai daro administracinius nusižengimus, ypač Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Papildomai pažymėtina, jog D. M. argumentas, jog jo vairuojamame sunkvežimyje saugos diržas pritvirtintas prie sėdynės, o ne prie automobilio kabinos, todėl dėvint tamsios spalvos rūbus, jo neįmanoma pastebėti, laikytinas nepagrįstu ir vertintinas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija. Faktas, jog saugos diržas buvo pritvirtintas ne prie automobilio kabinos, o prie sėdynės, nėra tiek kardinaliai skirtinga aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą tvirtinti, jog esant saugos diržui neprisegtam, asmenys kitoje transporto priemonėje nebūtų galėję to pastebėti. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog neva pareigūnas E. L. neprisiminė, jis ar kitas kartu patruliavęs pareigūnas vairavo tarnybinį automobilį. Tai taip pat nepaneigia galimybės pastebėti D. M. padarytą pažeidimą, kadangi sėdėjimo pozicija – vairuotojo ar keleivio transporto priemonės priekyje – nesiskiria taip smarkiai, jog neleistų užfiksuoti kita transporto priemone važiuojančio asmens daromo pažeidimo, t. y. jis važiuoja prisisegęs ar neprisisegęs saugos diržą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esantis vaizdo ir garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes jame nėra užfiksuotas pats nusižengimo padarymas. ANK 569 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teismui ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms priklauso prerogatyva spręsti, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais, o kuriuos atmesti. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepatinka atliktas vertinimas arba jis laiko šį vertinimą nepagrįstu ir nesutinka su teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos padarytomis išvadomis dėl to, kurie duomenys pripažintini įrodymais, nereiškia, kad šie duomenys buvo gauti neleistinais būdais ir nepatvirtina nė vienos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Nors bylos medžiagoje esančiame vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas pats D. M. administracinio nusižengimo padarymo faktas, tačiau yra užfiksuota, kaip jis niekieno neverčiamas pats prisipažįsta, jog vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. Taigi vaizdo ir garso įrašas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ir padeda nustatyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos bylai teisingai išnagrinėti, t. y. sprendžiant klausimą, ar D. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 35 punkte yra nustatyta, jog asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti. Pažymėtina, jog nors bylos medžiagoje esančiame vaizdo ir garso įraše nėra girdėti, kaip pareigūnas įspėja D. M. apie tai, jog jų pokalbis bus įrašomas, tačiau tai savaime neįrodo, jog tokio įspėjimo nebuvo apskritai. Be to, net baudžiamosiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog vien neperspėjimas apie daromą įrašą nėra pagrindas konstatuoti, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308/2014, 2K-271-788/2017). Papildomai pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. kaltė byloje buvo grindžiama ne vien minėtu vaizdo ir garso įrašu, bet ir kitais duomenimis.
D. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vis dėlto apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nesama nepašalintų abejonių, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.