- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2-1758/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03107-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Astra-Wam“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės mašinų gamyklos „Astra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3372-431/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės mašinų gamyklos „Astra“ ieškinį atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Astra-Wam“ dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu uždraudė atsakovui UAB „Astra-Wam“ pavadinime naudoti žymenį „astra“, tapatų ieškovo AB mašinų gamykla „Astra“ pavadinime esančiam žymeniui „Astra“, įpareigojo atsakovą UAB „Astra-wam“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą UAB „Astra-wam“ į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovo AB mašinų gamykla „Astra“ pavadinime esančiu žymeniu „Astra“. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB mašinų gamykla „Astra“ kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą, t. y. ar atsakovui yra uždrausta naudoti pavadinime žymenį „astra“ ne tik atskirai nuo kitų pavadinime esančių žymenų, bet ir sujungtą su kitais žymenimis; ar atsakovas turi savo pavadinimą pakeisti taip, kad jame nebūtų žymens „astra“ ne tik kaip atskiro žodžio, bet ir kad žymuo „astra“ nebūtų naudojamas naujajame pavadinime bet kokiu būdu, įskaitant ir tuos atvejus, kai pavadinime žymuo „astra“ yra sujungiamas su kitais žymenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo AB mašinų gamyklos „Astra“ prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo išaiškinimo netenkino.
Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama bei nedviprasmiška, kadangi „žymens“ sąvoka yra apibrėžta LR Prekės ženklų įstatyme, todėl aiškinti sprendimo nėra pagrindo. Teismas pažymėjo ir tai, kad vykdymo procese vykdymo veiksmus atlieka specialus viešosios teisės subjektas antstolis, kuris, atlikdamas savo funkcijas, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Ginčai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio vykdomajame procese atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB mašinų gamykla „Astra“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą išaiškinti sprendimą.
Atsakovas pakeitė pavadinimą iš UAB „Astra-Wam“ į UAB „Jaastra-Wam“, tačiau šie veiksmai nelaikytini sprendimo įvykdymu, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytų draudimų ir įpareigojimų nebuvo laikomasi visa apimtimi. Kadangi atsakovas nevykdė teismo sprendimo toje dalyje, kuria jis yra įpareigotas nenaudoti pavadinime žymens „astra“ ir pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą UAB „Astra-wam“ į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovo AB mašinų gamykla „Astra“ pavadinime esančiu žymeniu „Astra“, ieškovas vykdomąjį raštą pateikė antstoliui. Antstolis padarė išvadą, kad jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomajam dokumentui nėra ir pradėjo vykdomąją bylą. Šie antstolio veiksmai buvo apskųsti Alytaus rajono apylinkės teismui. 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir panaikino antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį raštą Nr. 2-3372-431/2010 vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0127/13/00155. Nutartyje teismas nurodė, kad išieškotojas, manydamas, kad sprendimas įvykdytas netinkamai, turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo ir tik po to nustačius, kad sprendimas įvykdytas netinkamai, kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Esant teismo nutarčiai, kuria jau yra konstatuota, kad sprendimas nėra aiškus, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta vien dėl to, kad užkerta kelią ieškovui įgyvendinti savo, kaip ieškovo, esmines teises – reikalauti teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantas mano, kad skirtingų asmenų sprendimo rezoliucinė dalis gali būti suprantama skirtingai. Todėl esant atsakovo, teismo ar kito suinteresuoto asmens abejonėms dėl sprendimo rezoliucinės dalies turinio, teismas turi pareigą bendradarbiauti su proceso dalyviais ir padėti pašalinti šias abejones ir sudaryti sąlygas proceso dalyviams įgyvendinti savo teises. LR Prekių ženklų įstatyme nėra įtvirtinta „žymens“ sąvoka. Todėl skundžiamos nutarties vienintelis motyvas, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas, yra neteisingas ir niekinis. Nutartis yra nemotyvuota ir tai laikoma absoliučiu negaliojimo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo išaiškinimo, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Be to, aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prašė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą, t. y. ar atsakovui yra uždrausta naudoti pavadinime žymenį „astra“ ne tik atskirai nuo kitų pavadinime esančių žymenų, bet ir sujungtą su kitais žymenimis; ar atsakovas turi savo pavadinimą pakeisti taip, kad jame nebūtų žymens „astra“ ne tik kaip atskiro žodžio, bet ir kad žymuo „astra“ nebūtų naudojamas naujajame pavadinime bet kokiu būdu, įskaitant ir tuos atvejus, kai pavadinime žymuo „astra“ yra sujungiamas su kitais žymenimis. Teismas skundžiama nutartimi ieškovo AB mašinų gamyklos „Astra“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo išaiškinimo netenkino, nurodęs, kad nutartis yra aiški ir suprantama. Apeliantas mano, kad visgi negalima vienareikšmiškai teigti, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, skirtingų asmenų sprendimo rezoliucinė dalis gali būti suprantama skirtingai. Teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, nes šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad vykdymo procese vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kurio veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teismą nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, vadovaujasi į bylą pateikta Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad išieškotojas, manydamas, kad sprendimas įvykdytas netinkamai, turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo ir tik po to nustačius, kad sprendimas įvykdytas netinkamai, kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Nurodytas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo 2031 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria vadovaujasi apeliantas, yra Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pakeista. Šia Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3d. nutarties dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Jaasrta-Wam“ skundas, panaikinant antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį raštą.
Dėl nurodytų argumentų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo išaiškinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.