Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Gabimona“ vadovo P. G. (P. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria teismas atmetė jo prašymą sumažinti jam paskirtą baudą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei MB „Gabimona“ iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei MB „Gabimona“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. spalio nesilaikė VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir 2017 m. rugsėjo 18 d. jos skola VSDF biudžetui sudarė 3 328,51 Eur. Įmonė veiklos nevykdo, pareiškėjo taikytos priemonės skolos išieškojimui buvo nerezultatyvios. Pareiškėjas teikė atsakovei įspėjimą, kad nesumokėjus skolos bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė pareiškimą ir nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, taip pat įpareigojo MB „Gabimona“ vadovą per 14 dienų pateikti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismo posėdį teismas paskyrė 2017 m. gruodžio 28 d. 2017 m. gruodžio 27 d. apeliantas pateikė teismui prašymą pratęsti pasirengimo nagrinėti atsakovės bankroto bylą teisme terminą, atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi dokumentų parengimui bei kvalifikuotų teisininkų samdymui jam reikalingas papildomas terminas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti, o jos vadovui – terminą įstatymo nustatytiems dokumentams pateikti iki 2018 m. sausio 12 d., kitą teismo posėdį paskyrė 2018 m. sausio 15 d.2018 m. sausio 15 d. atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti terminą procesinių dokumentų pateikimui iki 2018 m. sausio 24 d., nurodydama, kad 2018 m. sausio 15 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su advokato padėjėju, tačiau nespėjo parengti dokumentų iki teismo nurodyto termino.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti ir atsakovės vadovui terminą dokumentams pateikti iki 2018 m. sausio 24 d., taip pat paskyrė apeliantui 1 448 Eur baudą už teismo įpareigojimo pateikti jo vadovautos bankrutuojančios MB „Gabimona“ kreditorių ir skolininkų sąrašą ir kitą informaciją, reikalingą nagrinėjant bankroto bylą, nevykdymą. Kitą teismo posėdį paskyrė 2018 m. sausio 25 d.Atsakovės vadovas P. G. pateikė teismui prašymą sumažinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad nesugebėjo teismo pareikalautų įrodymų gauti iš buhalteriją tvarkiusios įmonės buhalterės, laiku neparengusios buhalterinės atskaitomybės dokumentų, o vėliau visus duomenis praradusios. Paaiškino, kad jo pajamos yra mažos, todėl paskirtoji bauda jam yra per sunki finansinė našta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi P. G. prašymą sumažinti jam paskirtą baudą atmetė.Teismas nurodė, kad įmonės vadovas yra atsakingas už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų buvimą įmonėje ir už jų pateikimą teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylą iškėlus. Mažosios bendrijos vadovas atsakingas už bendrijos kasdienę veiklą (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalis), todėl privalo organizuoti mažosios bendrovės veiklą taip, kad buhalteriniai dokumentai įstatyme nustatytais atvejais būtų laiku pateikiami valstybės institucijoms, tarp jų ir teismui.Teismas sprendė, kad MB „Gabimona“ vadovo nurodyta aplinkybė, jog bendrijos buhalterė nėra parengusi buhalterinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus, yra juos praradusi, pati savaime patvirtina, kad bendrijos vadovas netinkamai organizavo bendrijos veiklą. Dėl tokio netinkamo veiklos organizavimo teismui nepateikti privalomi nagrinėjant bankroto bylą bendrijos dokumentai, todėl 2018 m. sausio 15 d. nutartimi bauda MB „Gabimona“ vadovui buvo paskirta pagrįstai.Teismas nurodė, kad MB „Gabimona“ vadovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo sunkią turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo pripažinti nustatyta šią pareiškėjo nurodomą aplinkybę, o teismo paskirtas įstatyme numatytos baudos vidurkis turi būti laikomas teisingu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės MB „Gabimona“ vadovas P. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismui buvo pateikti duomenys, kad MB „Gabimona“ buhalterinę apskaitą nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. tvarkė vyr. buhalterė G. C.. Bendrijos vadovas jos pareikalavo parengti įmonės finansinės atskaitomybės už 2016 finansinius metus dokumentus, tačiau buhalterė savo pareigų neįvykdė. Bendrija veiklos 2017 m. beveik nevykdė, jos vadovas buvo įsitikinęs, kad bendrija skolų neturi, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jam buvo netikėtas. Dėl to teismui buvo teiktas prašymas pratęsti terminą atitinkamiems dokumentams pateikti. Apeliantas 2018 m. sausio 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju ir nedelsdamas kreipėsi į buvusią buhalterę G. C., prašydamas pateikti suvestinius buhalterinius duomenis, tačiau G. C. informavo, kad šių duomenų neturi, kadangi juos prarado dėl kompiuterinės technikos gedimo. Apeliantas kreipėsi į pareiškėją VSDFV Vilniaus skyrių dėl skolos susidarymo priežasčių. Pareiškėjo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu bendra pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma buvo sumažinta 2 824,26 Eur, pati valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sumažinta 1 130,62 Eur. Teismo paskirta 1 448 Eur dydžio bauda yra labai didelė apeliantui, kuris šiuo metu jokių pajamų negauna. Apeliantas siekia ginčą išspręsti taikiai, todėl teks patirti dideles išlaidas – pakartotinai sutvarkyti praėjusių metų finansinės atskaitomybės duomenis. Be to, apelianto lietuvių kalbos žinios yra silpnos. Bendrijos duomenys teismui nebuvo pateikti laiku, tačiau sudėtinga vadovo asmeninė padėtis bei santuokos nutraukimo byla, kuri baigta nagrinėti 2018 m. vasario 6 d., apsunkino jo galimybes operatyviai priimti sprendimus kitose gyvenimo sferose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonės vadovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau teismui pateiktos VSDFV ataskaitos patvirtina, jog apeliantas nėra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, jo vadovaujamai bendrijai iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje patvirtina, kad apeliantas jokio turto neturi, jo finansinė padėtis yra sunki.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta sumažinti įmonės vadovui pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 448 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, kai įmonei yra įteikti kreditoriaus pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą.Įstatymas numato griežtus procesinius terminus klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti. Teismui, sprendžiančiam šį klausimą, yra itin svarbu turėti aktualius bendrovės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, finansinės veiklos dokumentus, už kurių išsaugojimą ir pateikimą teismui atsakingas juridinio asmens vadovas. Dėl šios priežasties ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos nevykdymas reiškia ne tik nepaklusimą įstatyme įtvirtintam imperatyvui, bet ir kliudymą sklandžiai teismo proceso eigai. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė apeliantui 14 d. terminą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams pateikti, tačiau apeliantas šio teismo įpareigojimo neįvykdė. 2017 m. gruodžio 27 d. apeliantas pateikė teismui prašymą dėl termino pratęsimo ir posėdžio atidėjimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi tenkino ir pratęsė terminą iki 2018 m. sausio 12 d., tačiau ir per pratęstą terminą teismo įpareigojimas įvykdytas nebuvo. Apeliantas 2018 m. sausio 15 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą pratęsti nustatytą terminą dokumentams pateikti iki 2018 m. sausio 24 d., kuris pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, tačiau už savalaikį dokumentų nepateikimą teismui apeliantui buvo paskirta bauda. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino 2018 m. vasario 6 d. pateikto dar vieno pakartotinio apelianto prašymo dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, išnagrinėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškėlė MB „Gabimona“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė per daugiau nei du mėnesius ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų teismui nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino juridinio asmens vadovui pateikti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam teismui atitinkamus dokumentus trukmę (5 dienos), šiuo atveju apeliantui buvo suteiktas daugiau nei pakankamas terminas dokumentams pateikti, tačiau, kaip pripažįsta pats apeliantas, jis nurodytos pareigos tinkamai neįvykdė. Taigi, bauda apeliantui už ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymą teismo buvo paskirta pagrįstai. Nors apeliantas nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog jo vadovaujama bendrija skolų neturi, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jam buvo netikėtas ir jis nespėjo laiku teismui parengti reikalaujamų dokumentų, byloje esantys duomenys paneigia šiuos apelianto argumentus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas pareiškėjo pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gavo 2017 m. birželio 9 d., tą pačią dieną jis pateikė VSDFV Vilniaus skyriui rašytinį patvirtinimą, jog 3 281,14 Eur skolą sumokės dalimis iki 2017 m. gruodžio 25 d. Pareiškėjas atsakovei ir jos vadovui 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. spalio 13 d. siuntė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau dokumentai nebuvo įteikti ir grįžo su nuorodomis, jog adresatai siuntos neatsiėmė pašte. Taigi, apeliantas apie skolą VSDFV Vilniaus skyriui ir kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą žinojo nuo 2017 m. birželio 9 d., taip pat vengė priimti vėlesnius pareiškėjo siunčiamus dokumentus. Be to, net ir gavęs atitinkamą teismo įpareigojimą, apeliantas savo pareigos pateikti teismui dokumentus nevykdė nepriklausomai nuo to, kad teismas šį terminą pareiškėjo prašymu buvo pratęsęs 14 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi apeliantui buvo paskirtas ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos vidurkis – 1 448 Eur. Tokio dydžio baudos paskyrimas, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su apelianto procesiniu elgesiu, nelaikytinas neproporcingu. Tuo tarpu sumažinti apeliantui paskirtą baudą dėl jo sunkios padėties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas pirmosios instancijos teismui kartu prašymu sumažinti baudą įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti duomenys, kad jis nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama spręsti, kad apeliantas nėra pajėgus sumokėti teismo jam paskirtą baudą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-540-931/2018, kuriuo buvo nutraukta apelianto ir jo sutuoktinės santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pateiktas teismo sprendimas priimtas jau po šioje byloje ginčijamos nutarties priėmimo, jis priimtas santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui pateiktų dokumentų pagrindu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla Nr. e2-540-931/2018 pradėta dar 2017 m. liepos 25 d., apeliantas turėjo galimybę visus nurodytoje byloje pateiktus duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apelianto teikiamas naujas įrodymas neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų leistinumo sąlygų. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti apeliantui paskirtą baudą. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.