Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2308-191/2014 pagal ieškovės L. G. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., akcinei bendrovei SEB bankui, trečiajam asmeniui K. G. (tokie procesiniai statusai nurodyti pirmosios instancijos teismo nutartyje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė niekada nevengė ir šiuo metu nevengia dirbti, nes būtent jai tenka išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą ir jau daugiau nei trejus metus dirba mokytoja (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, t.y. ieškovės pareigos atitinka jos įgytą išsilavinimą. Jos pajamos taip pat atitinka tokio pobūdžio darbą dirbančių asmenų gaunamų pajamų vidurkį. Nepriklausomai nuo to ar ieškovei pavyktų susirasti kitą darbdavį – jos gaunamos pajamos ženkliai nesiskirtų, kadangi jos priklauso nuo asmens darbo stažo, turimos pedagogo vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Taigi, ne vien tik nuo pačios ieškovės priklausančių veiksmų jos darbo užmokestis gali būti didesnis, tačiau ir dėl tam tikro teisinio reglamentavimo, kas nėra susijęs su ieškovės veiksmais. Be to, būtina atsižvelgti ir į šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją bei padėtį darbo rinkoje. Ieškovės galimybes susirasti geriau apmokamą darbą mažina šalyje padidėjęs nedarbo lygis.

Vaikų išlaikymui skirti pinigai negali būti laikomi tinkamu pajamų šaltiniu, iš kurių ieškovė galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius. Dėl to uzufrukto teise valdomi pinigai neturi jokios įtakos ieškovės mokumui ir teismas negalėjo remtis šiuo faktu nepripažįstant ieškovės nemokia.

Esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę pasirinkti kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Buvęs ieškovės sutuoktinis akivaizdžiai vengia vykdyti priimtas prievoles kreditoriams. Nors paskola buvo paimta buto, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovės sutuoktiniui, remontui ir sutuoktinis nutraukiant santuoką buvo įsipareigojęs šią skolą apmokėti pats, tačiau šį susitarimą pažeidė. Ieškovės duomenims buvęs sutuoktinis niekur nedirba, jo atžvilgiu yra vykdoma eilė vykdomųjų bylų. Buvusiam sutuoktiniui priklausantis butas šiuo metu yra areštuotas daugiau nei septynių antstolių dėl ko išieškojimas iš šio turto yra apsunkintas.

Ieškovės finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, o gaunamos pajamos yra per mažos, kad ieškovė per protingą laikotarpį juos sugebėtų įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar vertinant fizinio asmens įsipareigojimų apimtį FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme turi būti atsižvelgiama į prievolės pobūdį.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, sprendė, kad ieškovė nelaikytina nemokia FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Šią išvadą teismas iš esmės grindė aplinkybe, kad ieškovės įsiskolinimas kreditoriui yra solidarus su K. G., byloje nėra duomenų, kad kreditorius reikalautų iš ieškovės visos skolos sumos, be to solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. G. ir trečiojo asmens K. G. santuokos metu, K. G. 2007-04-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0350718051525-29 su AB SEB banku, kuria AB SEB bankas suteikė 35000 Lt kreditą (t. 1, b.l. 7-13). 2007-10-30 sprendimu nutraukta L. G. ir K. G. santuoka (t. 1, b.l. 14-16). Teismo patvirtina sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių AB SEB bankui įmokas už vartojimo kreditą įsipareigojo mokėti K. G.. Jam nevykdant prievolės, kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-31 sprendimu už akių solidariai iš L. G. ir K. G. kreditoriui AB SEB bankui priteista 32 861,99 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 32861,99 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos - po 493,00 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 19-20). Pradelsta skola AB SEB bankui siekia 35 986,99 Lt, antstolei, vykdančiai išieškojimą - 3562 Lt (t. 1, b.l. 123). Tais atvejais kai skolininkų pareiga yra solidari – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (LR CK 6.6 str. 5 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (LR CK 6.6 str. 6 d.). Taigi, solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti iš ko reikalauti solidarios prievolės įvykdymo. Esant tokiam solidarios prievolės teisiniam reglamentavimui, fizinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, solidarūs įsipareigojimai kreditoriams turi būti vertinami pilna apimtimi sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo. Tai, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė (CK 6.9 str. 1 d.), nereiškia, kad sprendžiant klausimą dėl solidaraus skolininko įsipareigojimų apimties kreditoriui, turi būti dalinami solidaraus skolininko įsipareigojimai, kadangi solidari prievolė (šiuo atveju bankui) yra galiojanti ir vykdytina šiuo metu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą atsisakyti kelti bankroto bylą iš esmės grindė aplinkybe, jog ieškovės įsipareigojimas bankui yra solidarus su kitus asmeniu, t.y. netinkamai įvertino ieškovės įsipareigojimų apimtį – klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų įvertinti ne tik asmens finansiniai įsipareigojimai, turimas turtas, bet ir tai ar ieškovės gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį įvykdyti ieškovės finansinius įsipareigojimus.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos L. G. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.