Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2014-03-24 apie 11.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,27 promilių girtumas, važiuodamas atbulas, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė KET 9, 14, 133 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad paprašė sūnaus P. B. parvežti jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pakeliui sūnus užsuko į Urmo bazę, kur prekiauja sporto prekėmis. Sūnus, parkuodamas automobilį Urmo bazės aikštelėje, nežymiai kliudė kitą automobilį. Jis (R. B.) išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį ir nusprendė, kad apgadinta nežymiai. Sūnus skubėjo, laukė kitas jo draugas, todėl jis iš bagažinės išsitraukė krepšius ir nuėjo. Jis liko stovėti prie automobilio. Kai pasirodė apgadinto automobilio savininkė, skambino sūnui, o vėliau nukentėjusiajai pasakė, kad eina pakviesti sūnų. Kito automobilio vairuotoja bėgo jam iš paskos. Neradęs sūnaus, vėl grįžo prie automobilio, kalbėjosi su vairuotoja, prašė palaukti. Vėl nuėjo ieškoti sūnaus, tačiau užėjo pavalgyti, išgėrė alaus. Grįžo prie mašinos, jau buvo atvykusi policija, įvyko konfliktas, policijos pareigūnai pradėjo jį kaltinti, kad jis vairavo automobilį. Liepė pūsti į alkotesterį, tačiau atsisakė pūsti, vėliau pūtė, buvo nustatytas neblaivumas, įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. J. paaiškino, kad apklausus visus liudytojus, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. B. vairavo automobilį. Iš visų apklaustų liudytojų svarbūs buvo V. J. ir A. S.. Šių liudytojų parodymai yra esminiai, kadangi jie tiesiogiai matė šį eismo įvykį. Jie abu patvirtino tą faktą, kad jie matė automobilį, kuris priklauso R. B., girdėjo kontaktą, matė R. B. apžiūrinėjantį automobilį. Tačiau kas vairavo automobilį, ar R. B. vairavo automobilį, šitie liudytojai nei vienas nepatvirtino. Priešingai, jie praktiškai patvirtino tą versiją ir tas aplinkybes, ką nuosekliai nurodė ir pats R. B.. Jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Jis parodė savo paaiškinime po protokolu, kad „asmeniškai automobilio nevairavau, vairavo mano sūnus P. B., nesutinku su protokolu". Savo paaiškinime jis parodė, kad „vairavo sūnus P. B., aš išnešiau prekes, tuo metu buvo nubrauktas šonas" ir 1.1. Šie nuoseklūs parodymai iš esmės pasitvirtino ir teismo posėdžio metu. Įvyko konfliktas tarp

nukentėjusios ir R. B.. Mano, kad šitas konfliktas ir lėmė tą jos nuomonę, kadangi ji nematė P. B., kuris nuosekliai parodė, kad jis vairavo automobilį. Grįžti savanoriškai prie automobilio matant, kad yra pareigūnai, kad braižoma schema, kad ir koks būtų neblaivus žmogus, ši aplinkybė yra prieštaringa. Jis ėjo drąsiai prie automobilio žinodamas, matydamas policijos pareigūnus, žinodamas, kad jis nevairavo ir norėdamas paaiškinti aplinkybes, kad jis nevairavo, kad grįš sūnus ir pripažindamas tą faktą, kad buvo techninė avarija. Visuma šių aplinkybių neleidžia abejoti, kad vis tik buvo taip, kaip nurodo R. B.. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad jis vairavo, kad jis išlipo iš vairuotojo durelių. Mano, kad teismas turi vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Yra pakankami įrodymai, kad jis nevairavo automobilio : J. patvirtino, kad iš galinių durelių išlipo R. B., o S. patvirtino, kad automobilyje dar buvo kiti asmenys. Taip pat asmuo, kuris priiminėjo prekes, patvirtino, kad jis matė kontaktą, t.y. matė kaip privažiavo BMW automobilis, kaip išlipo R. B. ir po to kaip išlipo P. B.. Visi šie trys liudytojai kategoriškai paneigia, kad vairavo R. B.. Esant prieštaringiems pačios nukentėjusiosios parodymams ir esant vienareikšmiams nuosekliems R. B. ir minėtų liudytojų parodymams, konstatuotina, kad nėra duomenų, kad R. B. vairavo automobilį. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. 2014-03-25 dieną Urmo bazės kieme, Pramonės pr. 16, padarė AT pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., todėl administracinė byla R. B. atžvilgiu nutrauktina pagal ATPK 250 str. 1 p.

Liudytojas P. B. parodė, kad važiavo su savo tėvu R. B. į Urmo bazę, vėliau žadėjo tėvą pavėžėti iki namų (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie 11 sandėlio, parkavo automobilį ir kliudė kitą automobilį. Išlipęs tėvas apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad nieko baisaus. Jis tuo metu išlipęs iš automobilio nebuvo. Šią situaciją matė draugas G., kuris stovėjo ant rampos ir laukė jo prekių. Tuomet jis iš bagažinės pasiėmė prekes ir su draugu G. nuėjo į 11 sandėlį, vėliau į 20. Jo telefono garsas buvo išjungtas, vėliau pamatė daug praleistų skambučių. Sandėliuose užtruko apie valandą laiko. Paskambino tėvui, kuris pasakė, kad yra policijoje. Draugas G. jį nuvežė į Kelių policijos valdybą. Parašė paaiškinimą apie eismo įvykį, t. y., kad automobilį vairavo ir kitą automobilį kliudė jis. Policijos pareigūnai jo paaiškinimo nepriėmė ir su juo nekalbėjo, todėl paaiškinimą išsiuntė paštu.

Liudytoja K. V. parodė, kad Urmo bazėje, jai priėjus prie savo automobilio, priėjo du vyriškiai ir pasakė, kad patikrintų automobilio dešinės pusės dureles, veidrodėlį. Ji pasilenkė pažiūrėti ir tuo metu nuo tamsiai pilkos spalvos BMW markės automobilio nueidinėjo vyriškis. Priėjęs vyriškis pasakė, kad „čia nieko tokio". Ji pasakė, kad kvies policiją, vyriškis trumpam pasišalino. Ji atsisėdo į automobilį ir pradėjo pildyti deklaraciją. Vyriškis grįžo po 5 minučių, atidarė jos automobilio duris ir pasakė, kad tuoj ateis vairuotojas. Ji jam pasakė, kad jis vairavo automobilį. Eidama paskui vyriškį, jį nufilmavo. Atvažiavus policijai, kaltininkas buvo dingęs. Maždaug po 15 minučių pamatė kaltininką stovintį ant rampos ir stebintį situaciją. Vyriškis pūtė į alkotesterį, priešinosi policininkams. Nuvykus visiems į Kelių policijos valdybą, prasidėjo grasinimai, kad jai geruoju nesibaigs. Maždaug po valandos atvažiavo kaltininko sūnus, neva vairuotojas. Jai buvo grasinama, įžeidinėjama. Policijos pareigūnai nusivedė jį į kitą patalpą, kad apsiramintų. Mano, kad vairavo R. B., nes du liudytojai specialiai jos laukė ir apibūdino asmenį, kuris vairavo. Jai padaryta 540 litų žala. Tarp automobilių buvo mažai vietos ir R. B. negalėjo išlipti pro galines keleivio dureles.

Liudytojas A. S. parodė, kad ėjo Rytų rampa ir stebėjo kaip keistai BMW markės automobilis atbuline eiga parkuojasi. Jis važiavo labai lėtai. Išgirdo galinio žibinto trakštelėjimą ir BMW markės automobilis atsirėmė į kito automobilio veidrodėlį. Atsisukęs pastebėjo vaikščiojantį žmogų prie tų dviejų mašinų. Vėliau priėjo kito BMW automobilio savininkė, ir jis pasakė, kad įvyko tas incidentas. Vairuotojo nematė, nes nuo rampos neįmanoma matyti. Paskui vijosi tą žmogų, o kad jis sėdėjo už vairo 100 proc. negali sakyt, nematė, kaip jis uždarė dureles. Toliau aplinkybių aiškinimesi nedalyvavo, tik po to, kai buvo atvažiavus policija pasakė savo duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis - įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Liudytojai kelių policijos patruliai A. M. ir G. J. patvirtino aplinkybes, kad buvo keli liudytojai, kurie matė eismo įvykį ir nurodė asmenį, vairavusį automobilį. Patvirtino aplinkybę, kad R. B. pripažino padaręs teisės pažeidimą, tačiau siekdamas išvengti atsakomybės, sieks surasti vairuotoją, kurio atžvilgiu policijos pareigūnai galės surašyti protokolą. Šie liudytojai yra bešališki, asmeninis jų priešiškumas ar suinteresuotumas pakenkti R. B. nenustatytas. Liudytojas Ž. M. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti teisės pažeidimo protokolą. Rėmėsi liudytojo parodymais, kuris matė, kaip atvažiavo vairuotojas, elgėsi neadekvačiai, atsitrenkė, išlipo, išsiėmė alų, bandė jį įspėti, patrulių tarnybinių pranešimų duomenimis. Liudytojas P. B. eismo įvykio vietoje nebuvo, jis atvyko už valandos.

Kaip matyti iš liudytojo P. B. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. paaiškinimo, R. B. atsidarė bagažinę, išsiėmė ne vieną krepšį su prekėmis. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad visą laiką stebėjo manevruojantį automobilį, matė, kaip kliudė kitą automobilį, buvo kurį laiką nusisukęs, tačiau po vienos minutės atsisuko ir toliau stebėjo situaciją. Akivaizdu, kad šis liudytojas turėjo matyti P. B., atidarytą bagažinę, paimamus krepšius. Tačiau šios aplinkybės nenurodė nei paaiškinime, nei teismo posėdyje. Teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymai duoti teismo posėdyje, yra prieštaringi ir nelogiški, todėl jais nesivadovauja.

Teismas kritiškai vertina ir liudytojo V. J. parodymus, duotus teismo posėdyje. Jo parodymai pagrindžia R. B. gynybinę poziciją, tačiau 2014-03-25 paaiškinime nurodė, kad priešais jį manevravo automobilis BMW ir atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas kelias minutes sėdėjo už vairo, vėliau išlipo ir net nežiūrėjo kas atsitiko, atsidarė galines dureles, kažko ieškojo. Tuo metu grįžo apgadinto automobilio savininkė, todėl jis išlipo ir jai pasakė, kas apgadino jos automobilį. Kaltininkas buvo 50 metų amžiaus, praplikęs, su akiniais (b.1.6). Kaip matyti iš paaiškinimo turinio, liudytojas nenurodė , kad automobilyje buvo 2-3 žmonės, pasiėmė iš bagažinės krepšius. Paaiškinime nenurodė, kad negali apibūdinti asmens, kuris vairavo automobilį.

Teismas kritiškai vertina liudytojo G. N. parodymus apie tai, kad matė eismo įvykį ir kad automobilį vairavo P. B.. Šis liudytojas apklaustas tik pradėjus nagrinėti bylą teisme, su P. B. kartu užsiima verslu, pažįsta R. B.. Be to, neįtikinantis argumentas, kad apgadinus kitą automobilį, R. B. skubėtų palikti eismo įvykio vietą.

Teismas kritiškai vertina liudytojo P. B. parodymus. Aptartų įrodymų visuma paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad jis vairavo automobilį. Teismas konstatuoja, kad eismo įvykio vietoje jo nebuvo, tai nenurodė nei vienas liudytojas. P. B. siekia pagrįsti savo tėvo R. B. gynybinę versiją, todėl teismas jo parodymais nesivadovauja ir juos atmeta.

R. B. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. 1. 1), eismo įvykio vietos schema (b. 1. 2), tarnybiniu pranešimu (b. 1. 3), alkotesterio parodymais, iš kurio matyti, kad R. B. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. 1. 4), K. V., V. J., A. S., transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. 1. 12), bei kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje - būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl yra baustinas.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, vertina R. B. elgesį po eismo įvykio padarymo. Kaip matyti iš liudytojos K. V., G. J., A. M. parodymų, R. B. eismo įvykio vietoje nepripažino savo kaltės, o nukentėjusios atžvilgiu elgėsi įžūliai ir nepagarbiai, toks elgesys tęsėsi ir Kelių policijos valdyboje. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltininką, rodo jo atsainų požiūrį į įstatymu nustatytas teisės normas, visuomenėje nusistovėjusius geros moralės principus.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 127 str. 3 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda - bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis ATPK 262 str., liudytojams A. S. ir V. J. pradėtina administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187 ² str. požymius už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Paminėti liudytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje melagingai teikė parodymus apie esmines bylos aplinkybes ir paneigė savo duotus paaiškinimus 2014-03-25 (būdami taip pat įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) administracinio teisės pažeidimo byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ² str., 262 str., 286, 287 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų Lt) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo

dienos.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. teiseną už tai, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2014-05-06 14 val. Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, melagingai nurodė, kad „ vairuotojo aš nemačiau ",

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 ² str. teiseną už tai, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2014-05-27 13 val. Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, melagingai nurodė, kad „aš nemačiau kas konkrečiai vairavo, nes automobilyje buvo 2-3 žmonės"; „konkrečiai vairuotojo nemačiau, nes jie iš karto išlipo, vienas iš galo kažką pasiėmė, kitas iš bagažinės.... "; "tie žmonės pasiėmė iš bagažinės ar tai krepšius ... "; „aš negaliu apibūdinti asmens, kuris vairavo automobilį, nes aš tiksliai nemačiau to žmogaus ir negaliu konkrečiai įvardinti asmenį ".

Nutarimą išsiųsti vykdymui Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke „Svvedbank", (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.