Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-01-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-285-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-15
Bylos Nr.
A5.-285-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03692-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-285-1131/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03692-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P. (nuotoliniu būdu),

nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos: 2019 m. spalio 15 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. T., taip pat 2020 m. sausio 31 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu S. S., ir leido nelegaliai jiems dirbti įmonėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos užimtumo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2, 7 dalių nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis įdarbino (duomenys neskelbtini) M. T. ir S. S. bandomajam laikotarpiui, po to jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į Lietuvą, 2020 m. sausio 31 d. su jais sudarė neterminuotas darbo sutartis. 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į institucijas ir pateikė dokumentus, kad jiems būtų leista laikinai gyventi Lietuvoje. Šis klausimas buvo svarstomas iki birželio mėnesio ir galiausiai buvo atsisakyta išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Asmenys įmonėje dirbo tinkuotojais. Nežinojo, jog reikėjo pranešti Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai sudarė su asmenimis darbo sutartis. Manė, kad sudarydamas su asmenimis darbo sutartis juos įdarbino legaliai, oficialiai mokėjo jiems atlyginimą. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, ateityje nebedarys šios klaidos ir žinos, kaip tinkamai įdarbinti darbuotojus. Jo vadovaujama įmonė užsiima pastatų statyba ir teikia pavežėjimo paslaugas. Įmonės finansinė padėtis yra labai sunki, dabar veiklos beveik nevykdo. Taip pat tenka mokėti bankui paskolą už įgytus automobilius. Automobiliai įgyti lizingo būdu pavežėjimo paslaugoms teikti. Prašė skirti kuo mažesnę baudą ir išdėstyti ją kuo ilgesniam laikotarpiui.

A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. rašytiniame paaiškinime taip pat pripažino kaltę ir nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) M. T. ir S. S. sudarė darbo sutartis. Manė, kad įdarbino legaliai, mokėjo mokesčius, nežinojo, jog norint įdarbinti trečiosios šalies piliečius, pirmiausiai reikėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimo. Nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo 2020 m. lapkričio 11 d. akte Nr. NDA 1015-0608 nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbinti nelegaliai du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai M. T. ir S. S.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) vizų duomenų bazę nustatyta, kad M. T. ir S. S. turėjo nacionalines vizas, išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai M. T. ir S. S. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir vykdė jiems pavestas darbines funkcijas. Taip pat išvadoje nurodyta, kad užsieniečių profesijos nepateko į trūkstamų profesiją sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš įdarbinat (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius M. T. ir S. S. turėjo gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti bei tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to užsieniečiai buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Konstatuota, kad M. T. ir S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai (b. l. 3-4).

Migracijos departamento rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbinti ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai M. T. ir S. S., kurie turėjo nacionalinę vizą, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (b. l. 22).

2019 m. spalio 15 d. tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojo M. T. sudaryta darbo sutartis Nr. 34, fasadininko-statybininko darbams atlikti. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 14-16).

2020 m. sausio 31 d. tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojo M. T. sudaryta darbo sutartis Nr. 31/6-2020 tinkuotojo darbams atlikti. Numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo vizos gavimo dienos (b. l. 11-13).

2020 m. sausio 31 d. tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojo S. S. sudaryta darbo sutartis Nr. 31/08-2020 tinkuotojo darbams atlikti. Numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo vizos gavimo dienos (b. l. 8-10).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 22 d. pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad darbuotojui M. T. darbo užmokestis mokėtas nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ir nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn.; darbuotojui S. S. darbo užmokestis mokėtas nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (b. l. 6-7).

VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis apie M. T. įdarbinimą buvo pranešta 2019 m. spalio 15 d. (nedraudiminis laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.), apie S. S. įdarbinimą pranešta 2020 m. vasario 4 d. (nedraudiminis laikotarpis nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.) (b. l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2, 7 dalyse nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Taigi esminis klausimas, sprendžiant dėl A. P. atsakomybės klausimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ar A. P., įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.

Bylos duomenimis formaliai tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. P., ir darbuotojų iš trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių) M. T. ir S. S. 2019 m. spalio 15 d. ir 2020 m. sausio 31 d. buvo sudarytos darbo sutartys. VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis apie M. T. įdarbinimą buvo pranešta 2019 m. spalio 15 d. (nedraudiminis laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.), apie S. S. įdarbinimą pranešta 2020 m. vasario 4 d. (nedraudiminis laikotarpis nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.). Tai A. P. patvirtino tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiškinime, tačiau užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Bylos duomenimis tiek M. T., tiek S. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pagrindu, bet buvo išduoti kitos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prašymo pagrindu. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog įdarbinęs užsieniečius, jis kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, tačiau teismas taip pat negali daryti išvados, kad toks prašymas apskritai nebuvo teiktas, todėl netikėti šia A. P. nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo, tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, darbdavys norėdamas įdarbinti užsienietį pirmiausiai turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį. Taigi A. P. prieš įdarbindamas šiuos trečiosios šalies piliečius (prieš pasirašant darbo sutartis), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir trečiųjų šalių piliečiams M. T. ir S. S. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti būtent šioje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net formaliai sudarius darbo sutartis tarp trečiosios valstybės piliečių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nedaro teisėtais, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai M. T., tiek S. S. buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų užsieniečių, teismas laiko neteisėtais, o tokį jų darbą nelegaliu. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

A. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, A. P. viso administracinio proceso metu nurodė, kad suklydo, neteisingai interpretuodamas teisės aktų, nustatančių užsieniečių įdarbinimą, reglamentavimą. Taigi A. P. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Be to, A. P. teigimu, jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl minėtų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių leidimo gyventi Lietuvoje. Pagal bylos duomenis įmonėje pirmą kartą nustatyti du neteisėti, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečių įdarbinimo faktai bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. P. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, tačiau šiuo metu patiriantis finansinių sunkumų, kadangi jo vadovaujama įmonė beveik nevykdo veiklos. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. P. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad A. P. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda. Taip pat atsižvelgtina ir į A. P. finansinę padėtį, todėl, teismo manymu, tikslinga tenkinti jo prašymą, ir vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. P. paskirtos vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Teisėja Asta Benetytė