Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildžiusi standartinę A ieškinio formą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys pagal Reglamento EB 861/2007 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti teismui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėje numatyta procesinių dokumentų pateikimo teismui forma. Ieškovė ieškinį pateikė paprastu elektroniniu paštu, t. y. teismui nėra pateiktas nei originaliu ieškovės atstovės parašu pasirašytas popierinės formos procesinis dokumentas, nei procesinis dokumentas elektroniniu būdu per LITEKO VEPP, todėl ieškinį atsisakė priimti.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

10. Asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama ne bet kokia, o civilinį procesą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso. CPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Procesinis dokumentas turi būti pasirašytas paduodančio asmens prašu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), procesinio dokumento priedai turi atitikti CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Išimtis iš šios bendrosios taisyklės numatyta CPK 1751 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3–5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas). Asmuo norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti pagal nurodytą teisės aktais nustatytą tvarką – per LITEKO VEP posistemį, o ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia teikti tokį procesinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

12. Ieškovė procesinį dokumentą – Reglamento EB Nr. 861/2007 A ieškinio formą – Kauno apylinkės teismui pateikė paprastu elektroniniu paštu, kuris nebuvo pasirašytas originaliu ieškovės parašu bei šis procesinis dokumentas nebuvo pateiktas elektroniniu būdu per LITEKO VEP posistemį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės paprastu elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nurodytų sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir tuo pagrindu, jog ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 861/2007 nustatytos Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reikalavimų.

14. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, numatyta, jog šiame reglamente įtvirtinta nedidelių sumų nagrinėjimo tarpvalstybinio pobūdžio bylose procedūra (1 straipsnis), taikymo sritis (be kita ko numatyta, kad taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose (2 straipsnis)). Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 3 straipsnio 1 dalį tarpvalstybinio pobūdžio byla – byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą. Pagal reglamento 3 straipsnio 2 dalį nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir 60 straipsnius. Pastarojo reglamento 59 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatydamas, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę.

15. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad jos gyvenamoji vieta – skundo ieškinio padavimo metu buvo ne Lietuvoje, o Londone, todėl ji tai suvedė į ES ieškinių padavimo sistemą. Tačiau kaip matyti iš ieškovės pateikto procesinio dokumento – Reglamento EB Nr. 861/2007 A ieškinio formos, ieškovė pildydama ieškinio formos (A formos) 2 punktą, kuriame pateikiami ieškovo duomenys, nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra Rūtų g. 16, Kaunas, Lietuva. Šiuo adresu yra ir deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta (LITEKO duomenys iš Gyventojų registro). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnis). Pažymėtina, kad ši ieškinio A forma yra pildoma rankiniu būdu, suvedant ar pažymint atitinkamus duomenis formoje, tačiau sistemai nesuteikta automatinė asmens identifikavimo ar jo gyvenamosios vietos nustatymo funkcija. Už šioje standartinėje A formoje duomenų pateikimą ar jų suvedimą yra atsakingas ją pildantis asmuo, t. y. šiuo atveju ieškovė. Tai, jog ieškovė užpildė standartinę ieškinio A formą, nesudaro pagrindo laikyti, jog privalomas reikalavimas – tarpvalstybinis bylos pobūdis yra įgyvendintas. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir apeliantės argumentas, kad jos gyvenamoji vieta yra ne tik Lietuvoje, bet ir Londone, kadangi byloje esantys įrodymai, šio argumento nepagrindžia (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Reglamentas EB 861/2007 taikomas Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją (2 straipsnis). Todėl ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 861/2007 nustatytos Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reikalavimų, kadangi bylos pobūdis nėra tarpvalstybinis kaip tai įtvirtinta minėtame reglamente (1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 1 dalis).

16. Priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškinį dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, ieškovei nėra atimama teisė vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 334, 338 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.