Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., 22 val. 46 min., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – „Saab Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 117 km/h, leistiną greitį viršijo 67 km/h. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė KET 129 punkto reikalavimus. Už pažeidimą D. B. paskirta nuobauda – 350 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.D. B. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant visus byloje apklaustus liudytojus, išreikalaujant vaizdo fiksatoriaus techninius duomenis, jo priklausomumą Marijampolės AVPK patvirtinančius duomenis bei duomenis, ar jis teisėtai buvo įrengtas tarnybiniame automobilyje. Taip pat prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti, nes nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad pažeidimą padarė būtent D. B.. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, kad D. B. kaltės nepripažino, kadangi jis kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad tikrai galėjo viršyti greitį, tik neigė, kad galėjo važiuoti 117 km/h greičiu. Pareigūnas pasakė, kad jis važiavo 119 km/h greičiu, tačiau greičio matuoklio duomenų nerodė. D. B. manė, kad galėjo važiuoti tik apie 80 km/h greičiu. Pareigūnai nepaaiškino kaip išsijungė greičio matavimo prietaisas, o neparodydami rodmenų pažeidėjui jie šiurkščiai pažeidė Generalinio komisaro patvirtintas patrulių veiklos instrukcijas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl eilės akivaizdžių, teisės norminiams aktams prieštaraujančių policijos pareigūnų veiksmų. Nurodo, kad byloje reikiamų duomenų nėra arba jie netinkami, kad įrodytų, jog patrulis D. G. turėjo teisinį pagrindą atlikti greičio matavimą su prietaisu UNIPAR SL 700. Be to, nurodo, kad byloje pateikta greičio prietaiso išklotinė neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad ji yra būtent to prietaiso, nes pavadinimas yra įrašytas ranka, o prie nurodyto greičio nėra užfiksuotas automobilis ar jį vairavęs asmuo. Tvirtina, kad teismas negalėjo vertinti greičio prietaiso rodmenų kaip tinkamo įrodymo priimant nutarimą. Skunde ginčijama ir pareigūnų automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga. Apeliantas nurodo, kad iš vaizdo medžiagos nesimato nei automobilio markė nei valstybiniai numeriai, nesimato, kad pareigūnas būtų nukreipęs link atvažiuojančių automobilių greičio matavimo prietaisą, o vaizdo įraše nurodytas laikas neatitinka greičio matavimo prietaiso rodmenų apie pažeidimo laiką. Be to, pareigūnų parodymai apie tai, už kiek metrų sustojo automobilis arba atstumą iki gatvių sankryžos nurodo taip pat neteisingai, o tas turi reikšmės sprendžiant ar automobilis galėjo nuo sankryžos išvystyti 119 km/h greitį.Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepimu prašo D. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. B. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad nei Marijampolės AVPK, perduodama administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui, nei pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė minėtų reikalavimų. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį D. B. buvo pradėta, nes 2016 m. balandžio 9 d. jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas kaip galimai viršijęs leistiną 50 km/h greitį. Su užfiksuotu važiavimo greičiu, kuris byloje nurodytas 117 km/h, pažeidėjas, kaip tą numato teisės aktai, supažindintas nebuvo, kadangi greičio matavimo prietaisas buvo išsijungęs. Įjungus prietaisą iš naujo – ankstesni užfiksuoti duomenys neišlieka, jų patikrinti vietoje nebuvo galimybių.Skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta remiantis liudytojų (pareigūnų) parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir vaizdo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tam tikrų byloje esančių įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas konstatuodamas, kad būtent D. B. viršijo leistiną greitį ir važiavo 117 km/h greičiu, rėmėsi į bylą pateiktu ir Marijampolės AVPK Kelių policijos būrio vado E. B. parašu patvirtintu išrašu apie greičio matuoklio užfiksuotus duomenis (b. l. 10), kuriame nurodomi duomenys neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems duomenims. Nutarime nurodyta, kad būtent šis pareigūnas turi teisę tikrinti greičio matavimo prietaiso atminties duomenis, tačiau pritartina skunde nurodytiems argumentams, kad byloje nebuvo aiškinamasi, kodėl šie duomenys nebuvo ištraukti tą patį vakarą ar iš karto po pažeidimo, kas ir kokiu būdu turi teisę prisijungti prie greičio matavimo rodmenų ir kodėl pateikti duomenys prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole bei vaizdo įraše pateiktiems duomenims. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes bei siekiant pašalinti abejones dėl ant išrašo ranka užrašyto matavimo prietaiso pavadinimo, tikslinga apklausti ir patį būrio viršininką, su kuriuo, kaip nurodė pareigūnas D. G., tarėsi kaip elgtis susidariusioje situacijoje. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, rėmėsi patrulių automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu, tačiau nesiaiškino ir nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimų dėl vaizdo įraše ir greičio matuoklio atminties išraše užfiksuoto skirtingo pažeidimo laiko, t.y. daugiau kaip pusės valandos skirtumo.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti kategoriškos išvados dėl D. B. kaltės padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą, ją galima daryti tik tuomet, kai byloje bus pašalinti visi esantys trūkumai ir prieštaravimai.Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010).Atsižvelgiant į aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, įvertinus jas D. B. apeliacinio skundo argumentų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai, dėl ko skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimas naikintinas, D. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą ir grąžinti D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.