- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- I-1346-423/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. G. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-17 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-5574-3564; 2) priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas (b. l. 4-10).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2016-12-14 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – VGTPT Kauno skyrius) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-825/2015 (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme – 1A-11-175/2016), kurioje buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo reikalinga kasacinio skundo surašymui. VGTPT Kauno skyrius 2017-02-17 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas su priimtu sprendimu nesutinka ir mano, jog skundžiamas aktas pažeidžia jo absoliučią teisę į teisinę gynybą baudžiamojoje byloje. Paaiškino, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir nėra valstybės aprūpinamas jokiomis pajamomis, todėl pasisamdyti advokato negali. Priimdamas minėtą skundžiamą aktą, VGTPT Kauno skyrius užkerto kelią pareiškėjui ginti savo teises teisme. Be to, VGTPT Kauno skyrius nėra pateikęs pareiškėjui tinkamos formos sąskaitos ar prašymo sumokėti teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo minėtų išlaidų atlyginimo, kadangi pareikėjo pajamų lygis nesiekia antrojo lygio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, VGTPT Kauno skyriaus 2017-02-17 sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-5574-3564 yra nepagrįstas ir naikintinas. Kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių, patyrė pažeminimą, pasijuto nevisaverčiu, dėl to jam kilo neturtinė žala, vertintina 500 000 Eur suma, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VGTPT Kauno skyriaus.
Atsiliepimas
Atsakovas VGTPT Kauno skyrius atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-27).
Atsiliepime nurodė, kad VGTPT Kauno skyrius 2016-12-21 gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Susipažinus su turima medžiaga buvo nustatyta, kad 2016-05-27 sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-291-619/2016, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pasibaigus minėtai bylai, pareiškėjui 2016-11-24 raštu buvo pranešta apie tai, kad jis privalo sumokėti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 88,15 Eur. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, antrinė tiesinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis neapmokėjo nustatytų teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Gavus pareiškėjo prašymą, VGTPT Kauno skyrius neturėjo jokių duomenų apie jo atliktą mokėjimą, todėl 2017-01-02 raštu kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Per nustatytą terminą pareiškėjas šių duomenų nepateikė, todėl VGTPT Kauno skyrius pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VGTPT Kauno skyriaus 2017-02-17 sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-5574-3564 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta teisinė pagalba (b. l. 36).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11–12 straipsnis apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt., 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2016-05-27 VGTPT Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2150-8485 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl nutarties, priimtos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-291-619/2016, apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 34). 2016-12-14 pareiškėjas pateikė VGTPT Kauno skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme – 1A-11-175/2016), rengiant kasacinį skundą. VGTPT Kauno skyrius 2017-02-17 sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, kad VGTPT Kauno skyrius nėra gavęs duomenų, jog pareiškėjas apmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal 2016-05-27 VGTPT Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2150-8485.
Taigi, ginčijamu sprendimu VGTPT Kauno skyrius, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal jo 2016-02-14 prašymą, nes pareiškėjas nėra apmokėjęs 88,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kaip aukščiau minėta, vienas iš teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Nors skunde teigiama, jog pareiškėjui nebuvo atsiųsta tinkamos formos sąskaita ar pranešimas apie įsiskolinimą, iš bylos duomenų matyti, kad VGTPT Kauno skyrius 2016-11-24 raštu Nr. (2.26)NO-2-7398 (b. l. 33) pareiškėjui pranešė, jog jis privalo sumokėti 88,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokant šią sumą į vieną iš nurodytų sąskaitų. Rašte nurodyti sąskaitų numeriai, įmokos kodas ir kita mokėjimo atlikimui būtina informacija. Pakartotinai apie įsiskolinimą pareiškėjas buvo informuotas 2017-01-02 raštu Nr. (2.1)NO-2-14 (b. l. 35), kuriame buvo nustatytas 30 dienų terminas apmokėjimą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Per nurodytą terminą pareiškėjas šių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad VGTPT Kauno skyrius pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačius, kad jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.
Teismas pažymi, kad VGTPT Kauno skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatytas įpareigojimas atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra privalomas pareiškėjui. Pareiškėjo subjektyvus nesutikimas sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas neeliminuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintos VGTPT pareigos atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas įrodymų, kad yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė (ABTĮ 56 str.) ir skunde bei teismo posėdžio metu pripažino, kad nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog VGTPT Kauno skyriaus motyvai, kuriais grindžiamas skundžiamas sprendimas, yra „prasimanymas“, nėra teisiškai reikšmingi. Pareiškėjas taip pat ginčija, jog VGTPT Kauno skyrius nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi teisinė pagalba jam turėtų būti apmokama 100 procentų, be to, jis niekuomet neįsipareigojo minėtų išlaidų apmokėti. Teismas pažymi, jog prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas pasirašytinai sutiko apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama teisinės pagalbos išlaidų suma sudarys 50 ar 25 procentus (b. l. 30). Kaip minėta, VGTPT Kauno skyriaus 2016-05-27 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2150-8485 pareiškėjas buvo 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, jog šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis buvo nepagrįstai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų ne 100, o tik 50 procentų, yra nevertinami.
Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, pripažįsta, jog VGTPT Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai reikalavo pareiškėjo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o šių išlaidų neatlyginus, pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2016-12-14 prašymą. Teismo vertinimu, atsisakymas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal prašymą nebuvo neproporcingai ribojantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl VGTPT Kauno skyriaus 2017-02-17 sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-5574-3564 panaikinimo.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jam 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš atsakovo VGTPT Kauno skyriaus veiksmų (neveikimo) skundžiamu sprendimu atsisakant teikti teisinę pagalbą bei dėl to patirtais nepatogumais, pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas VGTPT Kauno skyriaus 2017-02-17 sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-17-NT-5574-3564 yra teisėtas, todėl, nesant nustatytų valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nesant vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.