Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-475-806/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
1-475-806/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52299-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-475-806/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52299-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kurioje M. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nuo 2020-11-03 įregistravęs vykdantis individualią veiklą, asmens darbingumas 40%, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020-09-11. Teistas:

1) 2015-07-23 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 1 metams laisvės apribojimo, nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant per 2 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti legaliai dirbti, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų bei iki 2015-12-31 nukentėjusiajai atlyginti 575 eurų turtinę žalą;

2) 2015-11-26 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimo 1 metams 8 mėnesiams bausme, įpareigojant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 150 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti. 2016-08-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi 2015-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta ir su 2015-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme pakeista 90 parų areštu. Nuo 2016-08-31 pradėjo atlikti Lukiškių TI-K arešto bausmę;

3) 2016-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto (bausmę atlikęs);

4) 2018-04-12 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2019-12-09 apie 11.15 val., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė iš savo motinos L. B. rankinės svetimą, jai priklausantį turtą - 450 eurų.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atvažiavo pas mamą kavos ir pamatė jos tašę, ištraukė iš tašės piniginę ir iš ten paėmė pinigus - 450 eurų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 2019 gruodžio 9 d. Išleido pinigus alkoholiui, kažkiek grąžino mamai pinigų, padeda jai. Padarė išvadas, tikrai gyveno nakvynės namuose, dabar susitaikė su mama, kaip tik santykiai susiklostė į gerą pusę, dabar visai kitaip galvoja. Gailisi. Dabar nesigydo. Lankosi pas psichiatrą. Nesutinka gydytis savanoriškai nuo alkoholio, priklausomybės neturi.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. B. dėl civilinio ieškinio parodė, kad neprašo priteisti iš M. pinigų, civilinio ieškinio atsisako.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Protokole - pareiškime L. B. pranešė, kad po to, kai 2019-12-09 11.30 val., jos darbovietėje (duomenys neskelbtini) apsilankė jos sūnus M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), iš jos piniginės dingo 450 eurų (b. l. 6-15).

Nukentėjusioji L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-09 parodė, kad ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), direktorės pareigose. 2019-12-09 10.58 val., ji paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) savo sūnui M. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir pakvietė jį pas save į darbą išgerti kavos. Po maždaug 10-15 minučių atvažiavo M., užėjęs į ofisą, pasisveikino. Ji pajuto cigarečių dūmo kvapą, kuris sklido nuo sūnaus. Ji pradėjo jį barti dėl rūkymo, paklausė, kokias cigaretes jis rūko, kad labai smirda nuo jo. M. atsakė, kad ,,Marlboro“ ir nuėjo darytis kavos į kitą kambarį. Ji paskui jį nėjo, nes turėjo darbo, pildė įmonės dokumentus. Iš kambario sūnus išėjo labai greitai, pasakė, kad eina dar parūkyti, kol užvirs virdulys, ir greitu žingsniu išėjo į lauką. Kai sūnus išėjo, jai kilo įtarimas, jog jis kažką padarė, nes išėjo labai greitu žingsniu, nors visada vaikšto lėtai. Ji nuėjo į kambarį, kur buvo nuėjęs jos sūnus, ir pamatė, jog ant kėdės buvo jos rankinukas su atsegtu užtrauktuku, o viduje buvo jos piniginė, kuri buvo nepilnai užsegta, nors ji užsega piniginę visada, kad nepamestų monetų. Atidariusi piniginę pamatė, kad viduje yra tik viena 10 eurų kupiūra, nors iš viso buvo 460 eurų įvairiomis kupiūromis. Ji suprato, kad M. B. pavogė jos pinigus ir išėjo. Kiti žmonės negalėjo užeiti į kambarį, kur jos rankinukas. Pinigus jis vagia iš jos jau ne pirmą kartą. Paskutinį kartą dėl vagystės ji kreipėsi maždaug prieš 5 metus (b. l. 32-35).

M. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2020-01-20 paaiškino, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, su juo sutinka iš dalies, kad jis yra ne kartą gydytas dėl psichinių sutrikimų, gulėjęs psichiatrinėse ligoninėse, todėl šiuo metu nepasisakys dėl visų aplinkybių ir neatsakinės į visus klausimus, nes, galvoja, jam ateityje gali būti skirtas gynėjas dėl jo sveikatos būklės. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, kad jis 2019-12-09 apie 11.15 val. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose pas savo motiną, kad ten būdamas slapta iš jos rankinėje esančios piniginės paėmė pinigus. Bet teigia paėmęs 370 Eur, ne 450 Eur. Apklausos darymo metu gyvena nakvynės namuose (b. l. 141-142).

2020-02-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. išvada Nr. 89TPK-41/2020. Įtariamajam M. B. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (b. l. 53).

2020-09-21 - 2020-10-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-46/2020. Įtariamasis M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nutarties skirti teismo psichiatrijos ekspertizę priėmimo metu (2020-04-08) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Su M. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. M. B. gali dalyvauti teismo posėdžiuose. M. B. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b. l. 90-98).

Motyvuojamoji dalis

Teisinis M. B. veikos vertinimas, teismo išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad 2019-12-09 apie 11.15 val., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), M. B. slapta pagrobė iš savo motinos L. B. rankinės svetimą, jai priklausantį turtą - 450 eurų.

Kaltinamasis M. B. apklausiamas teisme visiškai prisipažino pagrobęs kaltinime nurodytą pinigų sumą iš savo motinos rankinės, pastarosios darbo vietoje. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas M. B. pareikštame kaltinime, pilnai patvirtina ir nukentėjusioji, kaltinamojo motina L. B., kurios protokole –pareiškime ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole išsamiai išdėstytos įvykio aplinkybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, vertinti juos kaip nepatikimus ar nepagrįstus, jos paaiškinimai dėl įvykio nuoseklūs. Bendra pagrobto turto kiekio vertė viršija 5 MGL sumą, todėl M. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas ir kiti procesiniai klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė tebeturėdamas neišnykusį teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1 p., 13 p.).

Skirdamas bausmę M. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta. Nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Atsižvelgtina į nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. B. jau ne pirmą kartą pagrobia motinai priklausantį turtą. Tiriant pastarojo asmenybę nustatyta, kad jis nuo 2020-11-03 įregistravęs vykdantis individualią veiklą, asmens darbingumas 40%, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020-09-11, baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei. Gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino M. B., jis šiuo metu lankosi pas psichiatrą dienos centre. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę su parinktu įpareigojimu ir draudimu, atitinkančiais kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį. Bausmės terminą nustatant artimą vidurkiui. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju intensyvi priežiūra, kuri paprastai skiriama su laisvės apribojimo bausme, nėra būtina priemonė, todėl neskirtina. Tiek atsižvelgiant į M. B. asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes daug efektyviau BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galėtų pasiekti kartu su bausme skiriami teismo nustatyti įpareigojimas bei draudimas.

M. B. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikas išbūtas Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Dėl civilinio ieškinio, kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. B. nuo civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad sūnui pretenzijų dėl žalos padarymo neturi.

Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam M. B. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant 6 mėnesius vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant 6 mėnesius vartoti alkoholį.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą ekspertiniame skyriuje atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę nuo 2020-09-21 iki 2020-10-02, t. y. dvylika dienų, kas atitinka 24 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės L. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 212 3551 el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė