- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-33/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- S. Z., S. K.
- Atsakovas
- A. R., M. R., Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Saulius Aviža, Zofija Andriuškevičiūtė
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas, civilinėje byloje Nr. 2-153-258/2009 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams Vilniaus m. 26-tajam notarų biurui, A. R. ir M. R., trečiasis asmuo Vilniaus m. 29-asis notarų biuras, dėl R. R. sudarytų testamentų galiojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. K. – Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. R., M. R. ir Vilniaus m. 26-ajam notarų biurui, prašydama pripažinti negaliojančiu R. R., mirusio 2007 m. sausio 23 d., 2006 m. spalio 24 d. sudarytą testamentą bei pripažinti galiojančiu ankstesnį jo testamentą, sudarytą 2006 m. sausio 17 d. (CK 1.89 str. 1 d.).
Ieškovė nurodė, kad gyveno kartu su R. R. nuo 2001 m. pradžios iki jo mirties 2007 m. sausio 23 d., partnerystė įregistruota nebuvo. Jie 2005 m. liepos 8 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį neįrengto buto ir garažo, esančių Trinapolio g. 9A, Vilniuje. R. R. 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus m. 30-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią 1/2 dalį minėtų buto ir garažo po savo mirties paliko ieškovei.
Ieškovės teigimu, 2006 m. rugsėjo pradžioje buvo konstatuota, jog R. R. atsinaujino piktybinis galvos smegenų auglys, apėmęs visas smegenis. Dėl sveikatos būklės R. R., nors išoriškai nebuvo pasikeitęs, tačiau vienas iš namų neišeidavo, niekam neskambindavo, neatsiminė telefono numerių, į konkrečius klausimus paprastai atsakinėdavo pagal prasmę, bet aptarti kokius nors reikalus ar bendrauti buvo sunku, pamiršdavo, apie ką prieš kelias minutes kalbėjo, pats savarankiškai jokių veiksmų neatlikdavo, kai būdavo pasakyta, pavalgydavo, išgerdavo vaistus, namuose vienintelis užsiėmimas būdavo žiūrėti televizorių. Nepaisant to, R. R. 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus m. 26-jame notarų biure sudarė kitą testamentą, kuriuo savo mirties atveju jam priklausančias minėto buto ir garažo dalis paliko lygiomis dalimis tėvams atsakovams A. R. ir M. R.. Ieškovės nuomone, šio testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jis negalėjo savarankiškai sudaryti šio testamento.
Atsakovas 26-ojo notarų biuras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006 m. spalio 24 d. R. R. ir A. R. atvykus į notarų biurą, nei notaras, nei kuris kitas notarų biuro darbuotojas, nepastebėjo jokių R. R. elgesio, kalbos, judesių bei gestų ypatumų, galėjusių sukelti pagrįstą įtarimą dėl galimai nestabilios jo sveikatos būklės ar sugebėjimo suvokti savo veiksmų. R. R. asmeniškai patikslino testamento apimtį, tvirtino, kad motyvas panaikinti ankstesnį testamentą buvo jo asmeniniai santykiai su ieškove, jų nesutarimai.
Atsakovai A. R. ir M. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį sūnus jiems pasakė, kad testamentu savo buto ir garažo dalis palikęs ieškovei. Atsakovų nuomone, buvo pasinaudota jų sūnaus laikinai pablogėjusia sveikata, nes po testamento surašymo ieškovė pasikeitė, tapo valdinga, linkusi įsakinėti, komanduoti, tapo neperkalbama, griežta ir kategoriška. Sūnus suprato, kad trukdo ieškovei ir galutinai apsisprendė pakeisti testamentą. Notaras bendravo tik su R. R., o ne su tėvais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, tai yra pripažino R. R. 2006 m. spalio 24 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, tačiau atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti galiojančiu 2006 m. sausio 17 d. sudarytą testamentą.
Teismas nurodė, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2004/13608, Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto poliklinikos asmens sveikatos istorija, VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. 07/21/204 epikrizės išrašas patvirtina faktą, jog velioniui R. R. 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje GPUL atlikta piktybinio galvos smegenų auglio šalinimo operacija. Po operacijos diagnozuota oligodendroglioma, savijauta išliko patenkinama. Nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. rugsėjo 5 d., kuomet jis buvo apžiūrėtas gydytojos neurologės B. M. dėl išryškėjusio silpnumo, pablogėjusios atminties, pateiktose ligos istorijose nėra jokių įrašų apie R. R. sveikatos būklę. 2006 m. rugsėjo 16 d. R. R. buvo diagnozuotas recidyvas. Teismas taip pat konstatavo, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas tvirtina, jog R. R. dėl atsinaujinusio galvos smegenų auglio nuo 2006 rugsėjo mėn. pasireiškė organinis amnezinis (nealkoholinis) Korsakovo sindromas su trinkančios sąmonės epizodais ir pažintinės veiklos sutrikimu, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog R. R., sudarydamas 2006 m. spalio 24 d. testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str. 1 d.).
Teismas taip pat sprendė, jog ir 2006 m. sausio 17 d. sudarytas testamentas buvo sudarytas neišnykus sunkios ligos simptomams, kurie daro įtaka asmens valiai, įtakoja asmens baimę dėl ateities, pasimetimą, sumišimą. Šią išvadą teismas grindė ekspertų psichiatrų I. R. bei K. V. paaiškinimais, jog ne visada ne tik artimas giminaitis, bet ir kitas žmogus, neturintis specialių žinių, gali įvertinti testatoriaus psichinę būseną, o po 2004 m. R. R. atliktos galvos smegenų piktybinio auglio operacijos organinis amnezinis sindromas neišnyko. Po tokios operacijos galėjo būti santykinis, laikinas būsenos pagerėjimas, socialinis veiksnumas, tai reiškia, jog jis galėjo būti darbingas, orientuotas aplinkoje, bet tai nereiškia, kad jis buvo pajėgus suvokti tokį veiksmą kaip testamento sudarymas. Be to, teismas rėmėsi ir liudytojos gydytojos neurologės B. M. paaiškinimais, kad fizinio asmens būklė keičiasi įvairių sukrėtimų atveju, sunkiai susirgus, o R. R. asmens sveikatos istorijoje po 2004 m. atliktos galvos smegenų auglio operacijos tiek 2005 m., tiek 2006 m. gydytojų įrašuose yra pažymėta „būklė po operacijos“, kas reiškia, jog gydytojui specialistui buvo matomi galvos smegenų pooperaciniai simptomai, tai yra organinis smegenų struktūros ir jų funkcijų pažeidimas nebuvo išnykęs. Tuo pagrindu teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti galiojančiu R. R. 2006 m. sausio 17 d. sudarytą testamentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. K. prašo panaikinti minėto teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti R. R. 2006 m. sausio 17 d. testamentą galiojančiu, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir šį reikalavimą patenkinti. Ieškovės teigimu, teismas pažeidė CPK 263 bei 265 straipsnių nuostatas, nes peržengė pareikštus teismui reikalavimus ir sprendimą grindė įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje ir nebuvo žinomos bylos dalyviams. Šiuos argumentus ieškovė grindė tokiais argumentais:
1. Atsakovai byloje nepateikė priešieškinio ir nereikalavo pripažinti 2006 m. sausio 17 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, todėl teismas nepagrįstai pripažino jį negaliojančiu iš esmės CK 5.16 straipsnio antrosios dalies ir 1.89 straipsnio pirmosios dalies pagrindu.
2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. R. 2006 m. sausio 17 d. testamentą sudarė neišnykus sunkios ligos simptomams, kurie daro įtaką asmens valiai, įtakoja jo baimę dėl ateities, pasimetimą, sumišimą ir pan. 2006 m. pradžioje R. R. buvo pilnas vilties, kad liga nesugrįš, dėl to jis su ieškove bendrai įsigijo butą bendram gyvenimui. O testamentą surašė apsvarstęs situaciją: butas buvo įgytas ieškovės lėšomis, R. R. dirbo pavojingą ir atsakingą darbą, be to, jie buvo nesusituokę. Teismas šių aplinkybių netyrė.
3. Nepagrįsta teismo išvada dėl testatoriaus būklės sudarant 2006 m. sausio 17 d. testamentą, nes šalys teismui nieko nekalbėjo apie R. R. būklę 2006 m. pradžioje, apie šį laikotarpį nieko nepasakyta ir ekspertizėje, o pats teismas pripažino, jog nuo 2005m. gegužės 31 d. iki 2006 m. rugsėjo 5 d. R. R. pas gydytojus nesilankė ir jo ambulatorinėse kortelėse įrašų nėra. Be to, teismas rėmėsi B. M. įrašais asmens sveikatos kortelėje, nurodydamas, jog ši gydytoja yra neurologė, tačiau R. R. gydė neurologė L. M., kuri teismo posėdyje apklausta nebuvo. Minėta gydytoja B. M. yra vidaus ligų gydytoja terapeutė, todėl jos įrašai kortelėje kalba tik apie R. R. savijautą iš terapinės pusės. Teismas negalėjo pats, neturėdamas specialių medicininių žinių, konstatuoti, kad 2006 m. sausio 17 d. testamentas buvo sudarytas diagnozuotos sunkios ligos ologodendroglioma sekoje, esant ryškiam simptomų kompleksui su trinkančios sąmonės epizodais, pažintinės veiklos sutrikimu. Be to, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sutrikimai, dėl kurių R. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pasireiškė nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio.
4. Teismas nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių reikalavimą dėl testamento pripažinimo galiojančiu. Pagrįstai pripažinus 2006 m. spalio 24 d. testamentą negaliojančiu, teismas nepašalino padarinių, kuriuos R. R. sukūrė paveiktas atsakovų ir liudytojo A. V. norų. Reikalavimas dėl testamento pripažinimo galiojančiu turi būti patenkintas, nes byloje yra visi įrodymai šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė ir R. R. sudarė faktinę šeimą, ginčo butą įsigijo bendros dalinės nuosavybės teise, jame gyveno iki jo mirties. Tiek 2006 m. sausio 17 d. testamentas ieškovės naudai, tiek 2006 m. kovo 5 d. gyvybės draudimo sutartis ieškovės naudai patvirtina jų bendrą gyvenimą, norą gyventi kartu. Atsakovai neneigia, jog ieškovė rūpinosi jų sūnumi, todėl jo valia palikti ieškovei turtą testamentu neprieštarauja nei įstatymui, nei protingumo ir teisingumo principui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. R. ir M. R. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidus įstatymo reikalavimų, teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, o kai kurių įrodymų neaprašymas sprendime nereiškia CPK 185, 270 straipsnių pažeidimo. Atsakovų nuomone, teismas neperžengė ieškinio ribų, nepripažindamas 2006 m. sausio 17 d. testamento galiojančiu, nes pagal CK 5.17 straipsnio antrąją dalį, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu. Dėl to priešieškinis dėl ankstesnio testamento pripažinimo negaliojančiu neturi būti reiškiamas, nes ankstesnio testamento negaliojimas yra imperatyviai numatytas įstatyme. Teismas rėmėsi byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmiau buvo paminėta, kad ieškovė S. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu R. R., kuris mirė 2007 m. sausio 23 d., testamentą, sudarytą 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 26-tame notarų biure, kuriuo savo mirties atveju jam priklausančią 1/2 dalį buto ir garažo, esančių Trinapolio g. 9A, Vilniuje, lygiomis dalimis paliko tėvams atsakovams A. R. ir M. R.. Ieškovė nurodė, kad šio testamento sudarymo metu testatorius R. R. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Savo reikalavimą ji grindė CK 5.16 straipsnio 2 dalimi bei 1.89 straipsnio 1 dalimi. Kartu remdamasi CK 5.17 straipsniu ji prašė pripažįstant galiojančiu testatorius R. R. ankstesnį, tai yra 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus m. 30-me notarų biure sudarytą testamentą, pagal kurį jo mirties atveju nurodytas turtas paliekamas ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu S. K. ieškinį patenkino iš dalies, pripažino R. R. 2006 m. spalio 24 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr.8-12266) negaliojančiu, tačiau atmetė jos reikalavimą pripažinti galiojančiu 2006 m. sausio 17 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr.30RS-131).
Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės S. K. reikalavimą dėl testatoriaus R. R. 2006 m. sausio 17 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, o taip pat neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl paminėtos priežasties skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis ieškovės reikalavimas, yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl naikintina (CPK 329 str. 1 d.).
Teismas, remdamasi byloje esančiais gydymo įstaigų, kuriose buvo gydomas testatorius R. R., pateiktais rašytiniais įrodymais, o taip pat liudytojų paaiškinimais, konstatavo, jog šiam asmeniui 2006 m. sausio 17 d. sudarant testamentą ieškovės naudai nebuvo išnykę sunkios ligos simptomai, kurie darė įtaka jo valiai, todėl testamentas neatitiko jo tikrąją (vidinę) valią. Teisėjų kolegija, tikrindama apeliantės argumentus, o taip pat atsiliepime į jos apeliacinį skundą išdėstytus atsakovų motyvus bei teisimo išvadų pagrįstumą, laikė, jog sprendžiant ar testatoriaus sveikatos būklė sudarant šį testamentą trukdė suvokti atliekamų veiksmų esmę, tai yra išreikšti vidinę valią, yra būtina teismo psichiatrų ekspertizės išvada. Tuo tikslu teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi patenkinus atsakovų prašymą buvo paskirta R. R. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pareikalauta, kad ekspertai atsakytų į klausimą, ar šis asmuo 2006 m. sausio 17 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrų ekspertų komisijos 2010 m. balandžio 30 – rugsėjo 3 d. akto Nr. 78TPK-138/2010, ši komisija remdamasi bylos medžiagoje, tai yra šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuotais šalių, jų atstovų, teismo ekspertų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, o taip pat R. R. medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, davė išvadą, kad šis asmuo 2006 m. sausio 17 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Konstatavo, kad po 2004 m. rugsėjo 13 d. jam atliktos piktybinio galvos smegenų auglio pašalinimo operacijos, pooperaciniu laikotarpiu taikomo spindulinio gydymo bei sveikatą grąžinančio sanatorinio gydymo buvo stebimas neurologų, terapeutų, kurie įrašuose nurodo tik išliekantį bendrą silpnumą, padidintą jautrumą, galvos skausmus, nurodo, kad nėra židininės neurologinės simptomatikos, aprašo gerėjančią bendrą savijautą. Taip pat pažymėjo tai, kad 2005 m. sausio mėn. R. R. grįžus į darbą, 2005-05-26 profilaktinio sveikatos patikrinimo metu jis buvo apžiūrėtas psichiatro, kuris nustatęs, jog kontaktas, suvokimas, mąstymas, emocijos, atmintis ir elgesys yra normos ribose, o kitų sutrikimų nerasta, nediagnozavo jokių psichikos sutrikimų, o Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos patikrinimų GKK 2005-05-31 išvadoje nurodyta, kad sveikatos būklė leidžia eiti pareigas Vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmieji sutrikusios psichikos požymiai, akcentuojant išryškėjusius atminties sutrikimus, šio asmens medicinos dokumentuose užfiksuoti tik nuo 2006-09-05, kurių pagrindu teismo psichiatrai ekspertai R. R. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.78TPK-360 konstatavo organinį amnezinį sindromą.
Komisija nustatė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, jog R. R. iki 2006 m. rugsėjo mėn. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ar kad jam diagnozuotas somatinis susirgimas piktybinis galvos smegenų navikas turėjo esminės įtakojo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2006 m. sausio 17 d., tai yra testamento sudarymo metu. Pažymėtina, kad atsakovai nekėlė klausimo dėl šio teismo ekspertizės akto neteisėtumo ar nepagrįstumo, neginčijo šio rašytinio įrodymo argumentų, nei išvados, nekėlė jokių klausimų teismo ekspertizę atlikusiems gydytojams psichiatrams, nereikalavo jų kviesti į teismo posėdį (CPK 218, 42 str.).
Kaip buvo minėta pirmiau, teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti galiojančiu testatorius R. R. 2006 m. sausio 17 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr.30RS-131), savo sprendimą grindė testatoriaus valios trūkumu, tai yra konstatuodamas, jog dėl sunkios testatoriaus sveikatos būklės jis sudarė testamentą, kuris neatitiko jo tikrąją (vidinę) valią. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, daro išvadą, kad teismas, vadovaudamasis sprendime išanalizuotais įrodymais, neturėjo pagrindo tokiai išvadai (CPK 218, 185 str.). Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamą teismo sprendimo dalis panaikintina ir patenkintinas šis ieškininis reikalavimas (CK 1.138 str. 1 p., 5.17 str. 2 d.).
Atsakovai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal V.B. skundą dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (bylos Nr. 3K-3-469/2010) nuostatomis, atsiliepdami į ieškovės apeliacinį skundą teigia, jog atmestini jos argumentai, susiję su tuo, kad teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas. Teigiama, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies normos imperatyviai nurodo, jog vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksiškomis medžiagomis (CK 1.84, 1.85, 1.91 str.). Tuo tarpu CK 1.89 straipsnyje nustatytas pagrindas, kai testamentas pripažįstamas negaliojančiu kaip sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra įtvirtintas prie CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių. Remdamiesi tuo, kad testatoriaus R. R. 2006 m. spalio 24 d. sudarytas testamentas (notarinio registro Nr.8-12266) pripažintas negaliojančiu būtent CK 1.89 straipsnyje nustatytu pagrindu, atsakovai teigia, kad ankstesnis testamentas netampa galiojančiu, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovai neprivalėjo reikšti priešinio ieškinio dėl 2006 m. sausio 17 d. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovų motyvais ir laiko, kad nurodytas apeliantės argumentas negali būti pagrindu naikinant skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 265 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nesutampa nagrinėjamos civilinės bylos bei atsakovų nurodytos kasacinio teismo bylos (bylos Nr. 3K-3-469/2010) ratio decidendi, nes šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas ar notaras teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal ankstesnį testamentą, jo nepripažinus galiojančiu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje suformuluotos nuostatos dėl CK 5.17 straipsnio 2 dalies aiškinimo bei taikymo yra reikšmingos svarstomais klausimais.
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovei atlygintinos visos bylinėjimosi išlaidos turėtos, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė sumokėjo 3 460, 50 Lt žyminio mokesčio už ieškininį pareiškimą bei 3 340 Lt už apeliacinį skundą, o taip pat ji sumokėjo 1 334, 50 Lt už teismo ekspertizės darymą pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovų A. R. ir M. R. jai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b. l. 5, 86-88, 175, t. 2, b. l. 40) (CPK 88, 93 str.). Vadovaujantis CPK 93 bei 96 straipsnių nuostatomis, iš atsakovų valstybei priteistina 110 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 56).
Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, pažymėtina, jog ieškovė prašė atlyginti jai 3 000 Lt išlaidų ir pateikė teismui įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt, o apeliacines instancijos teisme 2 000 Lt (t. 1, b. l. 59, t. 2, 187). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, jos apimtį, ieškovės teismui pateiktų procesinių dokumentų skaičių (bylos nagrinėjimas truko nuo 2007-04-23, įvyko 6 teismo posėdžiai, buvo atliktos 2 teismo psichiatrinės ekspertizės), mano, jog šių išlaidų dydis neprieštarauja CPK 98, 88 straipsnio bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatoms, o taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str.), todėl šis prašymas taip pat tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės S. K. ieškinio reikalavimas atsakovams Vilniaus m. 26-tajam notarų biurui, A. R. ir M. R., trečiasis asmuo Vilniaus m. 29-asis notarų biuras, dėl testatoriaus R. R., mirusio 2007 m. sausio 23 d., testamento, sudaryto 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30 notarų biure (registro Nr. 30RS-131) pripažinimo galiojančiu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir visą teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pripažinti testatoriaus R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. sausio 23 d., testamentą, sudarytą 2006 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 26 notarų biure (registro Nr. 8-12266) negaliojančiu.
Pripažinti galiojančiu testatoriaus R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. sausio 23 d., testamentą, sudarytą 2006 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30 notarų biure (registro Nr. 30RS-131).
Priteisti ieškovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3 397, 50 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt septyni litai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 54 Lt procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.
Grąžinti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos depozitinės sąskaitos 600 Lt (šešis šimtus litų) nepanaudotų liudytojų kvietimui skirtų išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.“
Priteisti ieškovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 170 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.