Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, atsakovui J. T., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. E. Č. ieškinį atsakovui J. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovė daro prielaidą, jog pastatus atsakovas sunaikino tyčia, turėdamas savanaudiškų paskatų (kūrenti savo krosnį). Atsakovas, gyvendamas greta ir rūpindamasis pastatais, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai. Taigi, atsakovas atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nes tyčia sugadino, o po to ir sunaikino ieškovei priklausantį turtą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, be leidimo ir bendraturčio sutikimo, nugriovė ieškovei priklausančią nuosavybę. Ieškovės teigimu, dėl neteisėto turto sunaikinimo ji patyrė 1500 Eur turtinę žalą.

6. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nuolatinių trunkančių ginčų su atsakovu bei atsakovo savivaliavimo patyrė 500 Eur neturtinę žalą. Ieškovė paaiškino, kad, ji, sužinojusi apie jai nuosavybės teise priklausančio turto suniokojimą, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kadangi šiuose pastatuose užaugo ieškovės šeima, ieškovė praleido visą vaikystę, ir sužinojusi faktą, kad didžioji dalis pastatų nugriauti patyrė šoką ir gilius bei skaudžius dvasinius išgyvenimus. Dėl nepagarbaus atsakovo elgesio pablogėjo ieškovės emocinė sveikatos būklė, ieškovė iki šiol patiria gilius dvasinius išgyvenimus, blogai naktimis miega ir t.t. Negalėdama įgyvendinti savo teisėtų lūkesčių į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį tikėjosi išsaugoti tėvų garbei, realiai nebelikus palikimo, jaučiasi labai prastai.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

10. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019)

11. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

12. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 1/3 dalis statinių, o atsakovui – 2/3 dalys. Atsakovui 2/3 statinių dalys buvo padovanotos 2003 m., o ieškovė 1/3 statinių dalį paveldėjo 2009 m. 2019 m. vasario 12 d. kilo gaisras gyvenamajame name. Gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė vidinės patalpos, apdegė sienos.

13. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovas statinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu (CK 4.72 straipsnis).

14. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.80 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nėra nustatyta pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais tvarka. Taip pat minėti pastatai nebuvo atidalyti.

16. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių turi pareigą rūpintis bendrąja nuosavybe.

17. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo pareigos nesirūpinti turtu netinkamo vykdymo, vieni statiniai sugriuvo, kiti – buvo jo nugriauti. Be to, dėl atsakovo įleistų gyventi pašalinių asmenų sudegė gyvenamasis namas.

18. Iš nagrinėjamos bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad iš Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) įregistruotų 7 pastatų (duomenys neskelbtini), iš esmės liko du. Gyvenamasis namas sudegė, kiti sugriuvo (buvo nugriauti).

19. Teismas, vertindamas atsakovą pareigą rūpintis turtu, pažymi, kad atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) esančius pastatus šiek tiek prižiūrėjo, remontavo. Tiek iš rašytinių paaiškinimų, tiek iš teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turto neprižiūrėjo, jo neremontavo ir netvarkė.

20. Ieškovė savo pareigos nevykdymą tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą teisino konfliktiniu atsakovo būdu, taip pat tuo, jog atsakovas gyvena šalia, kad jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, lėmė vieno atsakovo pareigą rūpintis bendrąja nuosavybe.

21. Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatytomis nuostatomis apie bendraturčių pareigą tvarkyti ir išlaikyti turtą, konstatuoja, kad tokią pareigą turėjo ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Vien ieškovės argumentai, kad atsakovas gyvena šalia ir kad jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, nepanaikina ieškovės pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą nekilnojamąjį turtą. Konfliktus su ieškove atsakovas neigė. Teismas pažymi, kad byloje, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas trukdė ieškovei tvarkyti bendrą turtą. Dėl to šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

22. Ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai, kad konfliktai prasidėjo nuo 2003 m., kai atsakovas įsigijo 2/3 dalis statinių, atmestini taip pat ir dėl to, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams statinių dalis buvo padovanota 2003 m., o ieškovė statinių dalį paveldėjo tik 2009 m. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo teismo posėdžio pakeista pozicija, kad konfliktai prasidėjo nuo 2009 m., viena vertus, nepagrįsta jokiais įrodymais, kita vertus, abejotina, nes šios pozicijos pakeitimas įvyko po to, kai atstovui buvo nurodyta, jog ieškovė statinių dalį paveldėjo vėliau nei atsakovui buvo padovanotos 2/3 statinių dalys. Be to, teismo vertinimu, net konfliktiški šalių santykiai neeliminuoja (nepanaikina) ieškovės pareigos tvarkyti, išlaikyti bendrąją nuosavybę. Taigi konstatuotina, kad dėl pastatų nepriežiūros ir jų sugriuvimo yra atsakingas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pastatai, priklausantys šalims, buvo pastatyti 1930–1940 m. Dalis turto visiškai susidėvėjo ir sugriuvo (b. l. 8). Nors ieškovė nurodė, kad dalį pastatų nugriovė atsakovas, tačiau savo argumento jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nenurodė, kuris turtas sugriuvo, o kuris buvo sunaikintas, taip pat nenurodė, kada tai įvyko. Įvertinus duomenis apie pastatų būklę (70–80 proc. nusidėvėjimo), aplinkybes, kad būtent tokios būklės pastatus ieškovė paveldėjo, kad šalys nedėjo pastangų juos atkurti, atlikti kapitalinį remontą, kad nėra įrodymų apie jų tyčinį sunaikinimą, labiau tikėtina, kad pastatai 2020 m. dar labiau sugriuvo dėl jų nusidėvėjimo (išskyrus namą, kuris sudegė).

24. Šalys nurodė, kad nuo 2010 m. gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), buvo perduota valdyti K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. gyvenamajame name kilo gaisras. Gaisro metu žuvo L. A. (b. l. 16, 60). Gesiant gaisrą buvo išardyta veranda bei dalis namo konstrukcijų. Nuo 2019 m. vasario mėn. gyvenamajame name niekas negyvena.

25. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad dėl netinkamo valdytojų elgesio su krosnimi kilo gaisras. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nežino, kodėl kilo gaisras. Ieškovė gaisro priežasties nenurodė. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl kilusio gaisro yra atsakingas atsakovas. Aplinkybė, kad ieškovė žinojo, jog gyvenamajame name gyvena pašaliniai asmenys, patvirtinta ir ieškovės rašytiniais paaiškinimais (CPK 186 straipsnis).

26. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas buvo perduotas valdyti atsakovo iniciatyva tretiesiems asmenims be ieškovės sutikimo, daro atsakovą atsakingu už žalą dėl namo žuvimo gaisro metu.

27. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl atsakovo perdavimo gyvenamojo namo dalį valdyti ieškovei nepažįstamiems asmenims, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakingas už žalą dėl gaisro. Pažymėtina, kad valdymo teisės perdavimas (nuomos ar panaudos sutarties pagrindu) yra teisėtas veiksmas. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo gaisras, ieškovės argumentai, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei žalą už namo dalies žuvimą per gaisrą, laikytini nepagrįstais.

28. Teismas taip pat pažymi, kad du pastatai išliko, tačiau ieškovė vis tiek prašo atlyginti ir dėl jų sugriuvimo (sunaikinimo) žalą. Ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo dėl jų sugriuvimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta, kad ieškovė dėl šių pastatų patyrė žalą. Nesant žalos, nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti nuostolius.

29. Teismas, nustatęs, kad du pastatai išliko, įvertinęs prastą pastatų būklę palikimo priėmimo metu, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl namo gaisro, kitų pastatų griūties momento, taip pat atsižvelgęs į abiejų šalių pareigos tvarkyti, remontuoti turtą nevykdymą, ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo atmeta (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Atsakovas nagrinėjamoje byloje turėjo 612 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

32. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, sudaro 11,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 10,22 Eur pašto išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 612 (šešis šimtus dvylika) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėja: Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.