Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjo adv. S. C. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Bliuvo 2012-03-30 nutarimo nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo V. G. (V. G.) gynėją adv. S. C. panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio S. N. nužudymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p., 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., įteiktas V. G. (V. G.).

Vilniaus apygardos teismo 2012-02-29 nutartimi įtariamajam V. G. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-03-05. 2012-03-19 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas įtariamojo V. G. gynėjo adv. S. C. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-02-29 nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2012-03-26 10.30 val. Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas adv. S. C. prašė susipažinti su teismui skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Patenkinus prašymą, buvo padaryta pertrauka iki 14 val. ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota gynėjui susipažinti, teisėjui nurodant, kad gynėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga gynėjas adv. S. C. susipažino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinėje. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu gynėjas adv. S. C. telefonu fotografavo bylos dokumentus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Bliuvas 2012-03-30 nutarimu dėl neteisėtų gynybos priemonių naudojimo nušalino nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo V. G. (V. G.) gynėją adv. S. C..

2012-04-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. Bliuvo 2012-03-30 nutarimą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi atmestas pareiškėjo skundas, motyvuojant tuo, kad BPK 181 straipsnyje numatyti du atskiri veiksmai, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų bei išrašų darymas. Dėl kiekvieno iš šių nurodytų veiksmų sprendžia tik prokuroras. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė prokuroras 2012-03-30 nutarime, teismas pateikia medžiagą įtariamojo gynėjui susipažinti, tačiau teismas neturi teisės leisti gynėjui daryti medžiagos kopijas ar išrašus. Dėl to turi teisę nuspręsti tik prokuroras. Tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime nėra tiesiogiai suformuluotas draudimas gynėjui daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, nereiškia, jog juos daryti galima. Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir be išlygų turi būti taikomas BPK 181 straipsnis, reglamentuojantis susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga tvarką. Minėtas 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas šios normos taip pat neišplečia, kadangi pats prokuroras, žinodamas, jog su medžiaga, kuri pateikta teismui, turi teisę susipažinti gynybas, sprendžia, kokią medžiagą pateikti teismui kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo metu. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjas neprašė nei teismo, nei prokuroro, leidimo daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Jam buvo leista tik susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškėjo samprotavimai apie BPK 237 straipsnį yra niekuo nepagrįsti, kadangi šis straipsnis yra taikomas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, t. y. užbaigus ikiteisminį tyrimą. Įvertindamas nurodytų aplinkybių visumą teisėjas darė išvadą, jog V. G. gynėjas - advokatas S. C., nesilaikė BPK 48 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintų advokatų veiklos teisėtumo, nepriekaištingo elgesio principus, nepaisė minėto įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintos advokatų pareigos sąžiningai atlikti savo pareigas, taip pat nuostatos, jog advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai bei savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Tokiu būdu, S. C. atstovaudamas įtariamojo interesus grubiai pažeidė advokato etiką. Šiuo atveju, esant byloje duomenų, kad advokatas S. C., gindamas ir atstovaudamas kaltinamojo V. G. interesus, elgėsi grubiai pažeisdamas advokato etiką, o kitokių priemonių ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užkirsti advokatui galimybę piktnaudžiauti procesu ir užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, gynėjui taikyti galimybės nesant, taikytina kraštutinė procesinė prievartos priemonė - nušalinimas. Teismo nuomone, advokato neteisėti veiksmai, susipažinimo metu fotografuojant dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, vertintini kaip pakankamas pagrindas taikyti kraštutinę procesinę prievartos priemonę - gynėjo advokato S. C. nušalinimą nuo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Susipažinimo procedūra teisme, kai sprendžiami skundai, įstatymiškai ar kitais teisės aktais, rekomendacijomis ir t.t., pakankamai nėra sureguliuota. Pvz., LR Generalinio prokuroro Rekomendacijose dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ( Patvirtina LR Gen. Prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. 1-58) nieko nėra nurodyta kokia tvarka turi būti vykti susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga teisme, kai sprendžiami suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimai.

Iš prokuroro nutarimo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties turinio nėra iki galo aišku, vadovaudamasis kokiu konkrečiai BPK straipsniu teisėjas leido jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jei tai padarė vadovaudamasis BPK 7 str. , tai jis turi tokias pat teises, kaip ir prokuroras. Jei tai buvo padaryta vadovaujantis BPK 181 str., tai susipažinti su medžiaga jis turėjo pagal BPK 179 str., 181 str. taisykles, tai yra bylos medžiaga susipažinti pateikiama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno prokuroro nurodymu. Šiame procese turi dalyvauti ir jį stebėti prokuroras ar jo įgaliotas prokuratūros valstybės tarnautojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kaip nurodyta aukščiau minėtose Rekomendacijose. Kyla klausimas, kodėl bylą jam pateikė susipažinti teismo darbuotojai ir kodėl nedalyvavo prokuroras? Kokiais teisės aktais tai sureguliuota? Kodėl visur minima, kad teismas jam neleido susipažinimo metu daryti išrašus, fotografuoti ir, ar toks teismo leidimas reikalingas ir kur apie tai yra parašyta, jei galioja BPK 181 str.? Pareiškėjo nuomone, pats prokuroras sukūrė problemą, palikęs ikiteisminio tyrimo medžiagą be savo priežiūros. Jei susipažinimo metu būtų buvęs prokuroras ir jis nebūtų leidęs fotografuoti, neabejotinai šio skundo jam rašyti nereikėtų.

Jei susipažinimo metu teisme galioja BPK 181 str. nuostatos, tai kodėl vadovaujantis BPK 179 str., 181 str. nebuvo surašytas šio veiksmo protokolas, kurio surašymas ikiteisminio tyrimo metu yra būtinas ir jame būtų užfiksuoti visi teisėti ar neteisėti gynėjo veiksmai, o dabar nereikėtų spėlioti, ar leido kas nors gynėjui fotografuoti ar ne. Apie tai protokole būtų atitinkamai pažymėta. Kodėl gynėjo argumentu, kad jam naudoti techninę priemonę leido teisėjas netikima, o raštinės vedėjos žodžiais neabejojama. Iš kur raštinės darbuotoja A. A. žino, ko prašė gynėjas teismo posėdžio metu? Kodėl nebuvo iš karto nutraukti jo „neteisėti” veiksmai?

Tai, kad prokuroro nutarime ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje minima, kad teisėjas neleido fotografuoti, tai bent turėtų būti parašyta, kodėl toks leidimas reikalingas, jei dar atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad klausimas aiškiai nėra sureguliuotas, todėl kalbėti apie veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą anksti. Prokuroro nutarime nurodyta, kad gynėjas turi laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimų. Tik prokuroras praleido žodį „teisėtų”, tai yra reikalavimų, numatytų konkrečiame įstatyme.

Kalbant apie gynėjo neteisėtus veiksmus, reikėtų paaiškinti, ką jis konkrečiai padarė neteisėto ir tokio, kad vertas kraštutinės procesinės prievartos priemonės, nes gynėjo nušalinimas baudžia ne tik patį gynėją bet ir ginamąjį. Ar tokiais kraštutiniais veiksmais įvykdyti BPK 11 str. reikalavimai.

Prokuroro nutarime ir teismo nutartyje faktinis ir teisinis pagrindas nušalinti gynėją išdėstytas neįtikinamai ir akivaizdžiai prieštaringai. Nurodymas, kad Senato nutarimas šios normos neišplečia yra tik teisėjo nuomonė. Šis klausimas nesureguliuotas BPK ir kitais teisės aktais, rekomendacijomis ir pan. Aukščiausiojo teismo Senato minėtame nutarime kalbama apie susipažinimą, tačiau kokius veiksmus jo metu galima ar negalima atlikti taip pat nenurodyta. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmai nebuvo akivaizdžiai neteisėti ir iki tiek, kad dėl to jį reikėtų nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo ir tuo pažeisti jo ginamojo teises.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas. BPK 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Pažymėtina tai, jog skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja ir procesinį sprendimą priima vadovaudamasis BPK 64 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu pagal BPK 64 straipsnio 6 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai Baudžiamojo proceso kodeksas numato jo apskundimo galimybę. Baudžiamojo proceso kodeksas atskiros ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, nepriklausomai ar ja atmetamas gynėjo, ginamojo skundas, ar panaikinamas prokuroro nutarimas nušalinti gynėją, apskundimo galimybės nenumato, t.y. ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog Baudžiamojo proceso kodekso X dalyje numatyta tvarka gynėjas ir kaltinamasis gali apskųsti teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo (BPK 49 str. 2 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, taip pat ir dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo adv. S. C. skundą palikti nenagrinėtą.