Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-3905-808/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e2-3905-808/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38101-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3905-808/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38101-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui L. G. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti iš atsakovo L. G. (toliau – atsakovas) 377,28 eurų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-11-25 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Dodge Grand Crew Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas L. G. vairavęs Toytota Prius, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio būdamas neblaivus. Eismo įvykio metu transporto priemonės Toytota Prius valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Seesam Insurance AS, todėl ieškovas atlygino padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiajam 377,28 Eur draudimo išmoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 122 dėl Vyriausybės 2004‑06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose taip pat nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, taip pat kai jis pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas eismo įvykį padarė neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pripažintina, kad jis turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, tačiau atsakovas nereagavo. Iš esmės nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, iš atsakovo priteistinas 377,28 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (377,28 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovą taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 377,28 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 28 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (377,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 10055752, naudai.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė