Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, minėtą terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš A. S. buvo konfiskuota automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkanti pinigų suma – 2 130 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S. atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, nuteistojo A. S. atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuteistajam skirtą bausmę, klaidingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas paskiriant A. S. ne laisvės atėmimo bausmę arba atidedant šios bausmės vykdymą. Nors skundžiamame nuosprendyje kelis kartus pakartota, jog nuteistasis vairavo neblaivus, bet tokios aplinkybės baudžiamojoje byloje nenustatytos. Dėl to jomis negalima nei grįsti jo veikos pavojingumo, nei apibūdinti nuteistojo asmenybės.

3.2. Šiuo konkrečiu atveju teismas, skirdamas A. S. laisvės atėmimo bausmę, ją iš esmės argumentavo kitos sudėties nusikalstamos veikos padarymu, konkrečiai, nuteistojo veiksmai buvo vertinti kaip vairavimas išgėrus, tuo tarpu A. S. buvo teisiamas dėl to, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio padarymo iki bus išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. Be to, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos ir reikalingos sąlygos nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir A. S. atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą.

6. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 1, 2, 3 ir 4 gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų reikalavimų nepažeidė bei teisėtai ir motyvuotai nusprendė nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y. jis buvo nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau vertintina tai, kad kitos byloje nustatytos ir A. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negalimas.

9. Nagrinėjamu atveju A. S. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXIX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui“ ir už baudžiamąjį nusižengimą, kuris numatytas BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jis nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pažymėtina, kad šioje byloje jis pripažintas recidyvistu, kas laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai neabejotinai didina ir padarytų nusikalstamų veikų, ir paties nuteistojo pavojingumą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nuteistasis dėl savo veiksmų, susijusių su automobilio vairavimu esant neblaiviam arba alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra teisiamas ne pirmą kartą (1 t., b. l. 158–165). Šios aplinkybės rodo akivaizdų nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymuose numatytų įpareigojimų bei draudimų, o tai, jog A. S. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama baudžiamoji byla parodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog A. S. pakartotinai nenusikalstų. Pabrėžtina ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam buvo taikytas ir praeityje (past. – Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu), tačiau nuteistasis jam teismo rodyto pasitikėjimo nepateisino ir, praėjus pusantrų metų nuo paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, vėl darė naujas nusikalstamas veikas.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos kitos aplinkybės, kurios, nuteistojo gynėjos įsitikinimu, yra itin reikšmingos sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad vien tik tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, o taip pat siekia kaip įmanoma labiau sušvelninti jo veiksmais sukeltus padarinius, savaime nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo iš esmės ir visapusiškai įvertintas, pripažįstant jį nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe bei atsižvelgiant į šį faktą sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam individualizavimo.

11. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šioje baudžiamojoje byloje A. S. yra nuteistas ne už vairavimą esant neblaiviam, o už alkoholio vartojimą iš karto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl skundžiamame nuosprendyje argumentuojant, jog vairavimas neblaiviam buvo pavojingas elgesys, padaryta techninė klaida, tačiau vertintina, kad ji susijusi su nuteistojo parodymų netapatumu dalyje dėl to, jog nuteistasis iš pradžių teigė prieš automobilio vairavimą išgėręs tris butelius alaus, tačiau vėlesniuose parodymuose šią aplinkybę paneigė. Vis dėlto, įvertinus tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pirmiau aptarti veiksmai yra alternatyvūs ir vienodai neteisėti, iš esmės nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, kad minėta techninė klaida yra esminė. Be to, kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio esmės, A. S. nuteistas už alkoholio vartojimą iš karto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o ne už vairavimą neblaiviam.

12. Įvertinus pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam bei nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, įstatymų nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei teisingai ir pagrįstai įvertino visas šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

13. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gruodžio 2 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13715, kurioje yra nurodoma tai, jog valstybės naudai priteistina suma už A. S. skirtą antrinę teisinę pagalbą yra lygi 50,00 Eur dydžio sumai.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

15. Pažymėtina, kad būtinybę nuteistajam A. S. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 50,00 Eur dydžio sumai už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.