Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neregistruotas Darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-01-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (sena įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2002-01-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 293 str. 1 d. (sena įstatymo redakcija) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2004-02-17 nutartimi nuo bausmės atleistas; 2004-05-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., vadovaujantis LR BPK 303 str. 4 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2004-08-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. areštu 55 paroms; 2004-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2004-09-27 iki 2004-09-28; (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 286 str., padarymu. 2006-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 286 str., 63 str. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 65 str., 66 str. į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2006-07-31 iki 2006-11-10, 2007-01-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 1 mėn. 11 d., 2007-03-01 išbrauktas iš Vilniaus miesto pataisos inspekcijos įskaitos, 2008-08-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1, 5 d. 7 MGL (910 Lt) bauda. 2011-08-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta bausmė-areštas šešiasdešimčiai parų. Į šios bausmė laiką įskaitytos dvi nuteistojo laikino sulaikymo paros (nuo 2011-08-07 iki 2011-08-08),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinamas tuo, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent :

jis, 2012-08-14 apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje be jokios aiškios priežasties, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. P. į dešinę akį bei nosį, tuo nukentėjusiajam L. P. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

R. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Kaltinamasis R. P. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2012-08-14 buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, nevartojo jokių alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų. Jų nebevartoja nuo 2005 metų. Tuo metu namuose buvo jo tėvas L. P., gim. (duomenys neskelbtini)ir jo motina N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nepamena ką jis vartojo tą dieną. Tėvas vartoja alkoholinius gėrimus beveik kiekvieną dieną, geria degtinę, alų, vyną. Apie 18. 00 val. jis virtuvėje gamino maistą ir į virtuvę atėjęs jo tėvas pradėjo žodžiu kabinėtis prie jo. Kabinėjosi be jokios priežasties. Tėvas buvo nestipriai išgėręs. Tėvui jis nieko nesakė, į jį nekreipė dėmesio. Jam susidorojimu negrasino. Nepamena ką jis pasakė tėvui, kad tėvas su kumščiais puolė jį daužyti. Instinktyviai tėvui sudavė vieną smūgį į veidą, galimai tuo metu pataikė jam į akį ar nosį. Nežino ar jo smūgis buvo stiprus. Tėvas nebuvo praradęs sąmonės. Tuo metu tėvas jam nieko nepasakė, tik išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai tarp jo ir jo tėvo vyko konfliktas motina galimai buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Jis negirdėjo kaip tėvas kvietė policijos pareigūnus. Po konflikto jis labai susinervino ir išėjo iš namų. Nepamena ar ant tėvo veido buvo kokios nors mėlynės. Tėvas jam nieko dėl to nesakė. Anksčiau panašūs konfliktai tarp jų buvo, kai tėvas buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų ir prie jo kabinėjosi. Nebuvo sumušęs tėvo, buvo panaudojęs tik fizinį smurtą, t. y., jie buvo susistumdę. Po įvykio tėvo atsiprašė. Tėvas sakė, kad jam pretenzijų neturi. Po minėto įvykio tėvas minėjo, kad jis kreipėsi į ekspertizę savo kūno sužalojimams nustatyti, į ligonines bei poliklinikas nesikreipė. Žodiniai konfliktai tarp jų vyksta tuo metu, kai tėvas būna pavartojęs alkoholinių gėrimų. Jis kabinėjasi prie jo ir puola be jokios priežasties. Išreiškia jam nepasitenkinimą dėl įvairių buitinių dalykų. Dėl įvykio jis labai gailisi ir ateityje stengsis nekonfliktuoti. Motina jam jokių pretenzijų neturi. Retkarčiais ji prašė, kad jis ją apgintų nuo tėvo. 2012-08-14 atvykus policijos pareigūnams jo bute nebuvo. Nuo policijos pareigūnų jis nesislapsto. Po 2012-08-14 įvykio fizinio smurto prieš tėvą nebuvo panaudojęs. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su siūlomos bausmės dydžiu sutinka, (b.l. 36).

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)kartu su žmona ir sūnumi R. P.. 2012-08-14 jis buvo virtuvėje, kai apie 18. 00 val. į virtuvę atėjo jo sūnus ir pradėjo jam grasinti susidorojimu ir konflikto metu sūnus dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinę akį bei nosį. Po smūgio R. P. išėjo į savo kambarį. Jis išėjo iš buto, o vėliau jis kreipėsi į policiją. Prašė sutramdyti jo sūnų, nes nuo sūnaus jis nukenčia jau nebe pirmą kartą. Prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju. Papildė, kad po 2012-08-14 įvykio kreipėsi tik į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių savo kūno sužalojimams nustatyti. Į gydymo įstaigas nesikreipė. 2012-08-14 konfliktas kilo be priežasties. Sūnus dažnai sukelia įvairius konfliktus namuose dėl to, kad ilgą laiką vartoja narkotikus. Apie 20 metų vartoja įvairias narkotines medžiagas. Sūnus nuolat negyvena jų bute. Jis ateina ir išeina. Nežino pas ką jis gyvena, kai negyvena jų bute. Taip pat žino, kad R. P. slapstosi nuo policijos pareigūnų. Jis niekur nedirba. Mano, kad jis yra įsivėlęs į kokį nors nusikaltimą. Į kokį R. P. tėvui nieko apie tai nepasakoja. Anksčiau kelis kartus buvo teistas už įvairius nusikaltimus. R. P. pasakė, kad nei jis, nei jo žmona niekam neatidarytų buto durų ir nekeltų telefono ragelio. Dėl 2012-08-14 įvykio sūnus jo neatsiprašė. Jie su juo nesusitaikė. R. P. tėvui ir motinai nuolat grasina susidorojimu, vaikšto po butą su kirviu, sakydamas „tau bus šakės“. Nežino ar konflikto metu sūnus buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nepamena kiek tiksliai kartų sūnus buvo jį sumušęs. Gal kokius 2-3 kartus. Dažniausiai sūnus grasina susidorojimu. Tuo metu jis bijo sūnaus. Taip pat jo bijo ir žmona. Anksčiau dėl sūnaus elgesio kreipėsi į policijos komisariatą. Tiksliai nepamena kada tai buvo. Namuose dėl tokio sūnaus elgesio nebūna jokios ramybės. 2012-08-14 R. P. sudavė jam tik du smūgius kumščiu, t. y., vieną smūgį į dešinę akį ir nosį. Sūnus grasina beveik nuolat, grasina be jokios pateisinamos priežasties. Dėl tokių jo veiksmų nuolat gyvena strese ir baimėje. Norėtų, kad policija sudrausmintų jo sūnų, (b.l. 22, 24).

VTMT prie LR TM VS specialisto išvadoje Nr. G 1924/12 (01) nurodyta, kad R. P. padaryta kraujosruva dešinio skruosto srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-14), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, (b.l. 28-29.

Liudytoja N. P. parodė, kad ji kartu su vyru L. P. ir sūnumi R. P. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jos sūnus R. P. yra narkomanas. 2012-08-14 apie 18 val. visi trys buvo namuose. Jos vyras L. P. buvo virtuvėje ir plovė indus. Ji tuo metu buvo kambaryje arba tualete, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Ji iš pradžių išgirdo sūnaus R. P. žodžius, kažką panašaus į „ką čia darai“, ar „eik iš čia“, pažodžiui neatkartos, nes neprisimena, o po to išgirdo krentančio ant grindų daikto garsą. Pasigirdo kažkoks triukšmas, po ko ji iš karto atėjo į virtuvę ir pamatė, kad jos vyras L. P. užsidengęs ranka kažkurią akį, tačiau kurią, ji nepasakys, nes neprisimena. Iš pradžių vyrui po akimi buvo tik patinimas, o atvažiavus policijai po akimi išryškėjo mėlynė. Jos vyras L. P. policiją iškvietė pats. Paties momento, kai sūnus R. P. trenkė jos vyrui L. P., ji nematė, nes nebuvo virtuvėje. Žodiniai konfliktai tarp jos vyro L. P. ir sūnaus R. P. pasitaiko, tačiau nebūna kiekvieną dieną, kyla dėl įvairiausių smulkmenų, (b.l. 32).

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2012-08-14 apie 21 val. 42 val. patruliuodamas kartu patruliu M. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)sūnus mušė tėvą. Atvykus minėtu adresu prie laiptinės juos pasitiko L. P., gim(duomenys neskelbtini)m (iš žodžių), kuris paaiškino, kad bute jo sūnus R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (iš žodžių) trenkė jam į veidą ir šiuo metu turėtų būti bute. Daugiau apie jokius smūgius nieko nepaaiškino. Taip pat žodžiu paaiškino, kad konfliktas su sūnumi tęsėsi nuo 18. 00 val. L. P. marškiniai buvo krūvini, po dešine akimi matėsi mėlynė. Jam buvo pasiūlyta medikų pagalba, tačiau nuo GMP jis atsisakė. Nuvykus į butą duris atidarė jo žmona N. P., gim. (duomenys neskelbtini) metais (iš žodžių), kuri paaiškino, kad iki policijos pareigūnų atvykimo sūnus iš buto pasišalino. Taip pat paaiškino, kad ji nematė konflikto, kuris vyko tarp jos vyro ir sūnaus. Bute grumtynių pėdsakų nesimatė. L. P. paaiškino, kad konfliktai tarp jo ir sūnaus vyksta nuolat. Dėl kokios priežasties konkrečiai vyko 2012-08-14 konfliktai jis nieko nepaaiškino. Paaiškino, kad ankstesni konfliktai vykdavo dėl to, kad sūnus vartojo narkotikus ir reikalavo iš jo pinigų. Į minėtą butą teko vykti ir anksčiau, kadangi ir anksčiau vykdavo konfliktai tarp tėvo ir sūnaus. L. P. paaiškino, kad jis turi pretenzijų sūnui ir tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, (b.l. 18).

Liudytojas M. S. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas M. Š., (b.l. 19).

2012-08-31 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2012-08-30 iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas, kuris buvo įrašytas į CD ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, (b.l. 13-16).

Garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame perklausytas įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, įrašytas 2012-08-14 apie 21.40 val. (b.l. 13-15).

Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad R. P. 2012-08-14 apie 18.00 val., bute, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 42-146, virtuvėje be jokios aiškios priežasties, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam L. P. į dešinę akį bei nosį, tuo nukentėjusiajam L. P. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tą patvirtina ir paties R. P. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas laiko, kad R. P. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. P. ankščiau teistas 8 kartus (b.l. 48-55), administracinė tvarka baustas (b.l. 45046), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, nuo 2003-01-09 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiodus. Priklausomybės sindromas. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-686 nurodyta, kad R. P. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, (b.l. 73).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. sutiko su prokuroro pasiūlytos bausmės dydžiu bei bausmės rūšimi.

Teismas skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad R. P. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirtas areštas ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

R. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.